Birštono savivaldybė kasmet teikia apdovanojimus iškiliems, nusipelniusiems žmonėms. Šiame straipsnyje aptariami keli asmenys, kurie dėl savo atsidavimo ir indėlio į visuomenę gali būti laikomi socialinio darbo pirmūnais.
Vijoleta Janulienė - atsidavusi sveikatos priežiūros specialistė
Vijoleta Janulienė dirba nuo 1989 m. Ji yra tas žmogus, kuris visuomet patars, užjaus, esant reikalui, pamokys ar sudrausmins kolegas. Ji yra be galo kruopšti, atsakinga, reikli ir sau, ir kitiems. Ji neskaičiuoja savo laiko ir atiduoda visą save tam, kad padėtų kitiems. Vijoleta - be galo pareiginga ir atsidavusi darbui. 2020-ieji buvo iššūkių kupini metai visai sveikatos priežiūros sistemai, tačiau Vijoleta net nesudvejojusi ėmėsi iniciatyvos ir aktyviai bei ryžtingai dirbo pačius rizikingiausius darbus. Ji stojo į kovą su COVID-19 pandemija ir aktyviai bei didvyriškai dalyvavo atliekant tyrimus sveikatos priežiūros, socialinės srities darbuotojams bei pacientams. Vijoleta ir yra svarbiausias žmogus, dalyvaujantis atliekant vakcinaciją nuo COVID-19 infekcijos.
Lina ir Rimas Kamarauskai - bendruomenės aktyvistai
Lina ir Rimas Kamarauskai gimė ir augo Birštone, mokėsi Birštono vidurinėje mokykloje. Tai - dora, sąžininga, pareiginga, darbšti ir draugiška šeima. Jautrūs kito žmogaus likimui, rūpestingi ir atjautūs. Na, o prireikus (net neprašomi) dalijantys savo gerumą ir pagalbą iš visos širdies. Nuo 2011 metų ji kartu su vyru Rimu prisijungė prie Birštono vienkiemio bendruomenės ir jos veiklų. Nuolat kupini energijos, entuziazmo, aktyvūs sporto bei kultūros renginių, įvairių švenčių dalyviai ir pagalbininkai organizuojant jas. Šeima aktyviai dalyvauja Birštono vienkiemio bendruomenės ir Birštono vienkiemio teatro veikloje, Birštono visuomeniniame gyvenime.
Lina nuo 2012 metų dirba Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje Socialinio darbo specialiste. Lina, dirbdama socialinio darbo specialiste, ne tik įtraukia naujus bendruomenės narius, bet ir motyvuoja savo darbais ir pagalba prisidėti prie Birštono vardo garsinimo ir bendruomenės gerų darbų, projektų ir iniciatyvų, tuo mažindama atskirtį tarp įvairių amžiaus grupių ir stengdamasi įgalinti kiekvieną to norintį. Birštono vienkiemio bendruomenėje Linos sėkmingai rašomų projektų dėka bendruomenė gali stiprinti savo materialinę bazę, organizuoti renginius ir pritraukti įvairių kartų atstovus tuo pačiu stengdamasi inicijuoti ir aktyvinti bendruomenės veiklą ir bendravimą tarp jos narių.
Gabrielė Kamarauskaitė - jaunoji talentinga aktyvistė
Linos ir Rimo dukra Gabrielė yra kaip perlas Birštono vienkiemio bendruomenei, Birštono vienkiemio teatrui, Birštonui. Jai tik 21-eri, tačiau mergina aktyviai dalyvauja gimtojo krašto bendruomenės gyvenime. Šiuo metu jaunoji birštoniškė ne tik kremta istorijos mokslus, dirba pedagoginį darbą, bet ir yra Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos, Birštono jaunimo reikalų tarybos, Birštono vienkiemio bendruomenės bei vienkiemio teatro narė ir Akademinio politologų klubo valdybos narė. Nuo pat mažens Gabrielė savanoriauja tokiose iniciatyvose, kaip „Maisto bankas“, „Būk pirmūnas“, akcijoje „Darom“, o taip pat renginiuose organizuojamuose Birštono krašte. Teatras Gabrielę lydi nuo šeštos klasės. Gabrielė, galima sakyti, yra pradininkė Birštono vienkiemio vaikų teatro studijos „MES“, nes būtent nuo kartu su ja ir kitais bendruomenės narių vaikais pradėtų statyti spektaklių ir gimė ši studija. 2014 metais Gabrielė debiutavo ir Birštono vienkiemio suaugusiųjų teatre su epizodiniu Barbelės vaidmeniu Žemaitės spektaklyje „Trys mylimos“. Džiaugiamės, kad dabar Gabrielė Birštono vienkiemio teatre kuria įstabius vaidmenis ir yra įvertinta apdovanojimais. Vienas iš tokių, tai - Lietuvos mėgėjų teatrų šventės „Tegyvuoja teatras“ 2017 metais gautas apdovanojimas už ryškiausią epizodinį moters vaidmenį S.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Rūta Vileikienė - ilgametė anglų kalbos mokytoja
Anglų kalbos mokytoja-ekspertė Rūta Vileikienė Birštono gimnazijoje dirba nuo 1976 metų. Tai - pirma ir vienintelė jos darbovietė. Mokytoja yra puiki savo dėstomo dalyko žinovė. Ji buvo viena iš pirmųjų respublikos mokytojų, laimėjusi Britų tarybos rengtą konkursą dalyvauti ilgalaikiuose anglų kalbos kursuose Jungtinėje Karalystėje, kur tiesiogiai pažino naujausius anglų kalbos mokymo metodus bei kalbos tendencijas. Įgytomis žiniomis mokytoja dalinosi su rajono, respublikos bei kitų šalių pedagogais daugybėje seminarų ir konferencijų. Ji dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos bei Britų tarybos projekte, kuriant valstybinio anglų kalbos egzamino struktūrą, užduočių banką. Daug metų mokytoja-ekspertė dirbo valstybinio anglų kalbos egzamino vyr. vertintoja bei konsultante. Ji yra ir trijų anglų kalbos mokomųjų leidinių, aprobuotų Švietimo ir mokslo ministerijos, bendraautorė.
Mokytojos Rūtos Vileikienės pamokos yra inovatyvios, kūrybingos, ji drąsiai ir tikslingai naudoja skaitmenines priemones, jos mokiniai sėkmingai laiko valstybinius anglų kalbos brandos egzaminus. Mokytoja nuolat motyvuoja, skatina mokinius dalyvauti olimpiadose, įvairiuose konkursuose, projektuose, tarptautiniuose renginiuose. Jos ugdytiniai dažnai tampa olimpiadų, viešosios kalbos, vertimų bei Kalbų Kengūros konkursų laureatais. Puikių rezultatų pavyko pasiekti ugdant gabius mokinius. Mokytoja Rūta Vileikienė visą savo darbinę veiklą sieja su Birštono gimnazija, yra mokyklos ir Birštono miesto patriotė, gerbiama kolegų, tėvų ir mokinių.
Domantas Čikota - pavyzdys negalią turintiems žmonėms
Domanto Čikotos istoriją galima drąsiai vadinti pavyzdžiu negalią turintiems žmonėms ir visiems tiems, kas, siekdamas savo tikslų, susiduria ne su viena, o dešimtimis ar šimtais kliūčių. Nuo gimimo klausos negalią turintis vaikinas pabaigė mokyklą, vėliau - nors tai nebuvo lengva - universitetą, o išsikėlęs tikslą įsidarbinti žygiavo iki jo atkakliai. Nepaisė nuostatų ir stereotipų. Nors išgirdo ne vieną neigiamą atsakymą, savo šanso Domantas sulaukė, šiandien jis - Lietuvos banko darbuotojas. Domantas Čikota dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuotame projekte “Aktyvūs ir reikalingi”, kurią įgyvendino VšĮ „SOPA“. Jis yra vienas iš dvidešimties atrinktų sėkmės istorijų konkurso „Žingsniai 2023“, kurį organizuoja Europos socialinio fondo agentūra, herojų.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Su klausos negalia Domantas Čikota gyvena visą gyvenimą, ji jam buvo diagnozuota nuo gimimo. Sulaukęs šešerių, berniukas pradėjo lankyti kurčiųjų mokyklą, kurioje mokiniai tarpusavyje bendravo lietuvių gestų kalba. Vaikinas pasakoja, kad mokykloje nejautė nei patyčių, nei diskomforto, nes visi ten besimokę vaikai buvo to paties likimo. Vaikystėje, pasakoja Domantas, jis domėjosi daugybe dalykų: „Lankiau įvairius būrelius: plaukimo, šokių, šaškių. Aktyviai dalyvavau įvairiose varžybose: krepšinio, futbolo, smėlio tinklinio, šaškių, smiginio. Man puikiai sekėsi mokytis. Labai mėgau matematikos pamokas. Buvau pirmūnas nuo pirmos iki paskutinės klasės.“ Gal todėl, juokiasi, pasvajodavo tapti matematikos mokytoju. Apskritai, priduria Domantas, jis visada pasižymėjo savotišku maksimalizmu. Visose srityse, kurios patiko, norėjo siekti geriausių rezultatų, o ir užsibrėžtų tikslų link keliaudavo labai atkakliai.
Vis tik mokytojo kelias liko vaikystės svajone, o atėjus profesinio pasirinkimo metui nugalėjo ekonometrija. „Išlaikiau visus penkis egzaminus. Vienas iš jų, aišku, matematikos, buvo išlaikytas aukštu įvertinimu. Tai man sekėsi geriausiai, todėl pasirinkau tiksliųjų mokslų specialybę - ekonometriją, kuri yra susijusi su matematika, ekonomika.“
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Studijų iššūkiai
Mokęsis mokykloje, kur vieni kitus kurtieji ir neprigirdintieji puikiai suprato - ir kalbine, ir emocine prasme, įstojęs į Vilniaus universitetą, Domantas pateko visai į kitą aplinką. Vaikinas pripažįsta, kad pirmieji studijų metai buvo labai sunkūs. „Kai pradėjau studijuoti pirmą savaitę, buvau nepripratęs prie girdinčiųjų bendruomenės ir jaučiausi vienišas. Todėl man labai reikėjo pagalbos - kreipiausi į savo VU kuratorę ir neįgaliųjų koordinatorę. Jos man labai pagelbėjo prisitaikyti prie studijų. Mano grupiokė įsitraukė kaip savanorė, ji padėjo konspektuoti paskaitas. Tai labai padėjo, tada visai kitaip pasijutau. Studijuojant su bendrakursiais daugiausia bendravome susirašinėdami. VU neįgaliųjų koordinatorė dažnai mane kviesdavo į įvairius seminarus bei susitikimus su neįgaliaisiais. Galiausiai visai apsipratau“, - studijų laikus prisiminė pašnekovas.
Kelias į darbo rinką
Įpusėjęs studijas, Domantas pradėjo mąstyti apie darbą. Siuntė kelis CV, dalyvavo keliuose darbo pokalbiuose, tačiau darbdaviams vaikinas su klausos negalia pasirodė per didelis iššūkis - tiek dėl darbo atlikimo, tiek dėl bendravimo su kolegomis. Aišku, trūko reikiamos patirties, tačiau ir galimybės tiesiog pamėginti jam niekas nesuteikė. „Manau, kad problema yra labiau visuomenės nuostatos. Juk mažiau galimybių turintys žmonės ne visuomet reiškia, kad jie neturi kitų naudingų kompetencijų“, - svarstė vaikinas. Taigi, sunkiai rasdamas kelią į darbo rinką, nelengvai rasdamas net vietą, kur atlikti praktiką, vaikinas ėmė ieškotis pagalbos.
Svarbus postūmis - VšĮ „SOPA“
Paskutiniais studijų metais, po ilgų nesėkmingų paieškų Domantas nutarė kreiptis pagalbos į VšĮ „SOPA“ - socialinę įdarbinimo agentūrą. „Iš interneto sužinojau, kad „SOPA“ yra tokia organizacija, kuri, darbo rinkoje trūkstant darbuotojų, siūlo darbdaviams alternatyvų kandidatų šaltinį - mažiau galimybių turinčius žmones, kurie nori ir gali dirbti. Taigi pradėjau ieškoti, kur ir ką galėčiau dirbti būtent su „SOPA“ pagalba“, - pasakoja vaikinas, kuris įsitraukė į ES lėšomis finansuotą projektą „Aktyvūs ir reikalingi“. Išsiaiškinusi Domanto stiprybes, „SOPA“ komanda padėjo vaikinui susirasti praktikos vietą „Danske banke“, kur jis sėkmingai įgavo patirties. Baigęs universitetą ir gavęs diplomą Domantas vėl grįžo į agentūrą, bet šį kartą - ieškodamas nuolatinio darbo. Kadangi vaikinas ne vilnietis, o kėlė sau tikslą po studijų įsidarbinti bei likti gyventi sostinėje, jam buvo pasiūlyta dalyvauti „DUOday“ iniciatyvoje, kuri apėmė tris tarptautines įmones. Jose jaunuolis „pasimatavo“ skirtingas pozicijas ir praplėtė akiratį.
DUOday iniciatyva buvo pirmą kartą organizuota Vilniuje, įgyvendinant projektą „Aktyvūs ir reikalingi“. Pašnekovas pasakoja, kad „SOPA“ aktyviai įsitraukė į darbo paieškas kartu su juo, bet didžiausias privalumas, kad jie jau turėjo patirties - į kokį darbdavį, į kokias pozicijas taikyti, ko pats Domantas negalėjo žinoti: „Agentūra labai prisidėjo, kad pavyko surasti tinkamą darbą, ir aš dėl to labai džiaugiuosi“.
Agentūra ieškojo vietos net tik pagal specialybę, bet ir pagal nusiteikimą, galimybes priimti žmogų su negalia bei pritaikyti jam darbo vietą - galbūt sumažinti bendravimo gyvai ar online, bet padidinti komunikacijos raštu kiekį, suteikti kolegoms kuratoriaus galimybę ir pan. Taip vieną dieną užsimezgė kontaktas su Lietuvos banku. „SOPA“ organizavo darbdavio ir Domanto susitikimą, kuriame buvo aptartos galimybės, darbo sąlygos ir nutarta ruoštis darbo pradžiai. 2022 metų spalį išsipildė vaikino svajonė, jis susirado darbą. „Ir ne šiaip darbą, o man patinkantį ir tinkantį darbą. Drįstu pasakyti, kad „SOPA“ yra didžiausia mūsų parama. Jei susiduriu su kokias nors sunkumais, tai „SOPA“ specialistai duoda man naudingų patarimų, kaip išgyventi, kaip ištverti emocinius sunkumus“, - pabrėžia vaikinas.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Domantas jau daugiau kaip 10 mėnesių dirba Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros palaikymo skyriuje. „Dirbu su mokėjimų sistemomis, jų stebėsena, administravimu. Esant sistemos sutrikimui, apie tai pranešu IT specialistams ir bendrauju su jais. Todėl man šitas darbas yra įdomus. Tai yra puikus profesinis pasiekimas“, - vertina Domantas.
Paklaustas apie ateities planus, vaikinas tikina, kad tiesiog norėtų toliau mokytis ir gilintis į tai, kas jam yra įdomu, ir galbūt kada nors išbandyti programavimą.
Alytaus Putinų gimnazija - ugdymo įstaiga, siekianti tobulumo
Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T - 49 „ Dėl Alytaus Putinų gimnazijos įsteigimo ir jos nuostatų tvirtinimo“ numatyta nuo 2010 m. balandžio 1 d. Minėtame sprendime nurodyta Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filiale 2010 m. balandžio 1 d.
Kuo stipri Putinų gimnazija? Mano supratimu, ji atitinka šiuolaikinės mokyklos ugdymo ir ugdymosi kriterijus, ritmingai siekiama įgyvendinti numatytą tikslą - plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetenciją, būtiną tolesniam mokymuisi, sėkmingai socialinei integracijai. Pirmiausia pastebimi tvirti akademiniai ryšiai su KTU, jo pagalba renkantis studijas, siekiant karjeros. Kas dar pritraukia jaunimą į Putinus? Drąsiai galima įvardinti gimnazijoje sėkmingai veikiančią Inžinerinių technologijų akademiją su visais žmogiškaisiais ir materialiaisiais ištekliais, tarsi koduotu Fab Lab pavadinimu, talpinančiu ir mokinių kūrybiškumą, ir atvirumą. Tuometinių mokyklos vadovų - buvusio direktoriaus Alfonso Žiūko, direktoriaus pavaduotojų ugdymui Daivos Sabaliauskienės (dabar gimnazijos direktorė) bei Vytos Šiugždinienės profesionalumo, vadybinės išmonės, ryškiai išsiskiriančios iniciatyvos dėka štai Putinuose turime, ką turime.
Mokinių prisiminimai apie Alytaus Putinų gimnaziją
Daugelis mokinių su šiluma prisimena savo mokyklos metus Alytaus Putinų gimnazijoje. Štai keletas jų atsiliepimų:
- 2010 m. IV c kl.: "Dabar pagalvojus likę tik patys gražiausi prisiminimai, linksmiausios akimirkos su klasiokais. Visada būsiu labai dėkinga tuo metu buvusiai pavaduotojai, dabar jau direktorei Daivai Sabaliauskienei už nuoširdų palaikymą, nuraminimą ir pagalbą."
- Matas Jonuška, 2011 m.: "Alytaus Putinų gimnaziją baigiau 2011 metais. Minėtoje gimnazijoje mokiausi penkerius metus. Galiu drąsiai teigti, kad tai buvo geriausi metai mokyklos suole! Čia radau puikius naujus draugus, nuostabius mokytojus, naujas veiklas, įkvėpimą naujiems neišbandytiems darbams."
- Ligitas Žvaliauskas, 2010 m.: "Pradėjęs mokytis Putinų vidurinėje mokykloje baigiau jau Putinų gimnaziją. Buvo smagu matyti mokyklos virsmą, visus pokyčius. Dar iki jai tampant gimnazija, kasmet po vasaros ateidavom į vis atsinaujinusią mokyklą."
Mokinių pasiekimų vertinimas Alytaus Putinų gimnazijoje
Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą ugdymo procese vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Mokytojas, remdamasis Bendrosiomis programomis, konkretina ugdymo turinį (sudaro ilgalaikį planą), kartu planuodamas ir vertinimą. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programose aprašo mokymosi pažangos ir pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistemą. Pusmečio mokinių pažanga fiksuojama elektroniniame dienyne.
Mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams) informacija apie mokinio pažangą ir pasiekimus teikiama žodžiu ir raštu. Dorinio ugdymo 1-4 klasėse mokinių mokymosi pasiekimai vertinami nurodant padarytą arba nepadarytą pažangą: „p. p“ arba „n. Pasiekimų įvertinimų reikšmė: 10 - puikiai, 9 - labai gerai, 8 - gerai, 7 - pakankamai gerai, 6 - patenkinamai, 5 - pakankamai patenkinamai, 4 - silpnai, 3 - blogai, 2 - labai blogai, 1 - nieko neatsakė, neatliko užduoties, neatvyko be pateisinamos priežasties.
Mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus. Kontrolinių darbų tvarkaraštis, suderintas su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, rengiamas mėnesiui ir skelbiamas mokytojų kambaryje, mokyklos skelbimų lentoje. Per dieną organizuojamas vienas kontrolinis darbas. Sudarant kontrolinio darbo užduotis rekomenduojama laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių.
Mokytojas, ištaisęs kontrolinius darbus, juos grąžina mokiniams ne vėliau kaip po 10 dienų. Darbų rezultatai aptariami metodinių grupių susirinkimuose. Metodinių grupių mokytojai analizuoja diagnostinių testų rezultatus ir priima sprendimus dėl tolesnio mokinių mokymo(si) strategijų, pedagoginės pagalbos teikimo bei ilgalaikio plano koregavimo (jei reikia).
Mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas pamokos laiką, skiria tikslingus, diferencijuotus namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, įtvirtinančius gautas pamokoje žinias, šalinančius mokymosi spragas bei stiprinančius motyvaciją. Mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų kontroliuoti, ar jų vaikai atlieka skiriamus namų darbus, užduotis elektroniniame dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai nurodydamas, ką mokinys turi padaryti (pvz.: raštu atsakyti į 3 skyriaus 7 klausimą, išspręsti 1, 2, 3 uždavinius, 10 psl.
Metodinių grupių mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų rezultatus. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo(si) metodų, priemonių, naudojamų užduočių ir kt.
| Įvertinimas | Reikšmė |
|---|---|
| 10 | Puikiai |
| 9 | Labai gerai |
| 8 | Gerai |
| 7 | Pakankamai gerai |
| 6 | Patenkinamai |
| 5 | Pakankamai patenkinamai |
| 4 | Silpnai |
| 3 | Blogai |
| 2 | Labai blogai |
| 1 | Nieko neatsakė, neatliko užduoties, neatvyko be pateisinamos priežasties |
tags: #socialinio #darbo #pirmunas