Socialiniai tinklai - tai virtuali erdvė, kur žmonės gali bendrauti tarpusavyje. Taip pat įvairios įmonės bei organizacijos gali bendrauti su savo klientais ir susidomėjusiais vartotojais.
Socialinių Įmonių Samprata ir Privalumai
Socialinių įmonių kuriama nauda pripažįstama visame pasaulyje. Vienas žymiausių Europos socialinių įmonių tyrėjų Carlo Borzaga išskiria šiuos pagrindinius socialinių įmonių privalumus:
- Jos didina socialiai naudingų prekių gamybą.
- Didina paslaugų prieinamumą ir mažina skurdą.
- Didina vietos bendruomenės gerovę.
- Didina socialinį kapitalą ir sprendžia atskirties problemas.
- Padeda didinti užimtumo lygį, nes siūlo darbą tiems, kurie patiria sunkumų darbo rinkoje.
- Skatina savanorišką darbą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, stiprina ryšius ir socialinę sanglaudą.
Tačiau šiuo metu dėl aktyvios Socialinių įmonių įstatymo kritikos Lietuvoje formuojamas neigiamas ir siauras visuomenės bei valdžios požiūris į socialinės įmonės sampratą. Todėl į Europoje vyraujančią socialinių įmonių koncepciją reikia pažvelgti plačiau.
Socialinių Įmonių Raida Europoje
Pirmosios socialinių įmonių koncepcijos užuomazgos buvo aptiktos Italijoje apie 1980 metus, kai buvo pradėtos kurti kitokios nei tuometinės organizacijos įmonės. Naujai įkurtose įmonėse dirbo samdomi darbuotojai, savanoriai ar organizacijai padedantys asmenys. 1991 metais Italijoje buvo teisiškai įtvirtinti „socialinio solidarumo kooperatyvai“, kurie vėliau buvo pavadinti „socialiniais kooperatyvais“.
Netrukus Italijos pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija. Jos taip pat pradėjo steigti panašios paskirties socialines organizacijas. Socialinių įmonių plėtra šiose šalyse vyko gana sparčiai, nes jas finansiškai rėmė ir pačios valstybės.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Graikijoje pagrindinės įtvirtintos socialinių įmonių teisinės formos - kooperatyvai ir asociacijos. Belgija, Jungtinė Karalystė ir Italija pasirinko platesnius modelius socialinėms įmonėms funkcionuoti. Pavyzdžiui, Prancūzijos ir Italijos socialinių įmonių teisinės formos gali būti apibrėžiamos kaip „kelių suinteresuotųjų šalių formos“ (angl. Tokios formos leidžia skirtingoms suinteresuotoms šalims (darbuotojams, vartotojams, savanoriams) dirbti kartu, siekiant įgyvendinti tam tikrus socialinius tikslus.
Kas yra socialinis verslumas?
Socialinių Įmonių Sampratos Siaurumas Lietuvoje
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvoje susiformavo itin siaura socialinės įmonės samprata, pagal kurią socialinės įmonės yra sutapatinamos tik su neįgaliųjų darbo integracijos socialinėmis įmonėmis. Tokios socialinės įmonės sampratos susiformavimą lėmė tai, kad nuo 1990 metų vienas pagrindinių socialinių įmonių tipų - darbo integracijos socialinės įmonės (angl. WISE) - buvo vyraujantis visoje Europoje. Pagrindinis tokios socialinės įmonės tikslas - padėti integruoti atskirtį patiriančius tikslinių grupių asmenis į darbą per gamybinę veiklą (Nyssens, 2006).
Tai leido daugelyje šalių susiformuoti socialinių įmonių sampratai, pagal kurią jos yra sutapatinamos su įdarbinimo kūrimo iniciatyvomis. Lietuvoje jau 2004 m. priimtas Socialinių įmonių įstatymas, kuriuo vadovaujantis buvo remiama tik vienos formos - neįgaliųjų darbo integracijos socialinė įmonė. Tačiau, anot Defourny, Nyssenso, socialinių įmonių veiklos formos yra daug platesnio spektro, jos gali būti steigiamos ne tik darbo integracijai, bet ir, pavyzdžiui, vietos bendruomenės vystymuisi, aplinkos apsaugai, kultūros plėtrai, etiškam finansų naudojimui skatinti, socialinėms paslaugoms teikti ir pan.
Europos Mokslininkų Pateikti Kriterijai "Idealiam" Socialinės Įmonės Tipui
Dėl kultūrinių, politinių skirtumų Europos šalyse vienodos socialinės įmonės sampratos nėra. Europos mokslininkų tinklas (EMES) pateikė kriterijus, apibūdinančius „idealų“ socialinės įmonės tipą:
- Socialinės įmonės tikslas - nauda visuomenei.
- Socialinė įmonė pasižymi pelno neskirstymu arba limituotu uždirbto pelno paskirstymu. Dažniausiai socialinės įmonės pagal savo juridinį statusą yra pelno nesiekiančios įmonės. Tačiau dalis pelningai veikiančių socialinių įmonių pelną gali tinkamai paskirstyti. Socialinėse įmonėse pelnas yra investuojamas į socialinės integracijos projektus. Jis atitenka kitiems socialiai atskirtiems asmenims.
- Socialinėje įmonėje sprendimai priimami neatsižvelgiant į nuosavybės teises. Priimant sprendimus dalyvauja įmonės darbuotojai, praktikos vadovai, savanoriai, taip pat socialinės, profesinės integracijos programų dalyviai bei įmonės klientai.
- Socialinė įmonė vykdo ekonominę veiklą.
- Socialinėje įmonėje integruojamas mokamas darbas.
- Socialinė įmonė pasižymi dideliu autonomiškumu.
- Socialinės įmonės veikla patiria ekonominę riziką. Finansinė gerovė ir išlikimas tiesiogiai priklauso nuo įmonės darbuotojų gebėjimo produktyviai dirbti ir siekti finansinio stabilumo, pajamų ir išlaidų balanso.
- Socialinė įmonė yra piliečių iniciatyvos rezultatas.
- Socialinė įmonė yra atvira įvairių šalių dalyvavimui. Atstovavimas ir dalyvavimas vartotojų ar klientų įmonės veikloje, įvairių suinteresuotų asmenų įtaka sprendimų priėmimo ir valdymo procese dažnai yra svarbios ypatybės apibūdinant socialinių įmonių.
Šie kriterijai nėra susiję su konkrečia nacionaline teisine sistema arba konkrečiomis teisinėmis formomis. Socialinė įmonė suprantama kaip naujas, savarankiškas juridinis asmuo, kuris skiriasi nuo tradicinių pelno nesiekiančių organizacijų, nes užsiima gamybinėmis veiklomis pagal verslo kriterijus. Tai reiškia, kad jos gamina prekes ir teikia paslaugas, sukuriančias tiesioginę naudą visai bendruomenei arba konkrečioms socialiai pažeidžiamų asmenų grupėms.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Anot mokslinikų tinklo EMES, socialinėms įmonėms taip pat būdinga išteklių „hibridizacija“, t. y. Pažymėtina, kad mokslinėje literatūroje taip pat pabrėžiama suinteresuotų šalių (darbuotojų, savanorių, vartotojų) įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą svarba, nes taip įmonė gali sumažinti savo kaštus, atrasti būdus prieiti prie naujų išteklių ir pan., be to, kai kurias paslaugas įmonės turėtų teikti nemokamai arba mažesnėmis kainomis asmenims, kurie neišgali jų įsigyti.
Visiškas arba dalinis pelno paskirstymo apribojimas laikytinas vienu iš pagrindinių aspektų, kuo ji skiriasi nuo tradicinio pelno siekiančių organizacijų, t. y. tokiu atveju jis skiriamas naujiems socialiniams projektams įgyvendinti, visuomenės pažeidžiamoms grupėms remti, atskirtį patiriančių darbuotojų socialiniams poreikiams tenkinti.
Lietuvos Socialinių Įmonių Teisinis Reglamentavimas
Lietuvoje socialinės įmonės apibrėžimas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą neatitinka idealaus socialinės įmonės tipo. Tačiau dėl dabartinio ydingo reglamentavimo socialinės įmonės koncepcijos nereiktų vertinti kaip „visuotinio“ blogio, nes Europos mokslininkų tyrimai, vykdomi daugiau nei 10 metų, apie socialines įmones ir jų veiklą visoje Europoje patvirtinto, kad šios organizacijos nėra „vienadienės“ , sugeba per savo teikiamas prekes ar paslaugas teikti naudą bendruomenei ar tam tikrai visuomenės grupei, didindamos socialinį kapitalą ir spręsdamos atskirties problemas. Lietuvoje, deja, konstruojama netinkama, t. y.
Situacija Lietuvoje: "Printėja" Pavyzdys
Šeimos verslas Spaustuvė ir leidykla įsikūrusi pagrindinėje Kaišiadorių gatvėje, buvusiose banko patalpose. Prie durų mus pasitinka Danutė Simutienė ir Laurynas Simutis. Pastarasis tuoj pat pristato: „Čia mano mama, tai mūsų šeimos verslas, aš pats esu jau trečios kartos spaustuvininkas, nes jau senelis dirbo spaustuvėje.“ O mama šypsodamasi papildo sūnų: „Abu seneliai - ir senelis, ir močiutė - spaustuvėse dirbo. Aš pati tai po truputį viską perleidžiu jaunajai kartai, ruošiuosi pensijai.
Į naująsias patalpas įmonė, kurioje dirba 15 žmonių (dvi moterys šiuo metu motinystės atostogose), persikėlė tik pernai, kaip sako Laurynas, iki tol turėtos nė nepriminė šitų, labiau - garažą. „Ieškojome Kaišiadoryse, kur įsikurti, persikelti arčiau centro. Šitoje vietoje buvo bankas, jie išsikėlė, skelbė konkursą, tai pavyko mums jas įsigyti, labai patenkinti. Tai toks kokybiškas šuolis - kaip biure dirbame dabar, nes dar pernai buvome lyg sandėly“, - pasakojo L.Simutis. Jis neslepia, kad įrengiant naująją vietą buvo atsižvelgta į darbuotojų poreikius - darbo vietos pritaikytos žmonėms su negalia, kurių čia dirba dauguma. „Tik mes patys - aš, vyras, sūnus - neturime jokios negalios, visi kiti darbuotojai turi“, - teigė D.Simutienė.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Netenka statuso
L.Simutis patikslina, kad „Printėja“ buvo tikra socialinė įmonė, kol pasikeitė Socialinių įmonių įstatymas: „Mūsų įmonėje ir dabar dirba neįgalūs žmonės, jų daugiau nei pusė. Tiesiog dabar reikalavimai tokie, kad nebeįmanoma būti socialine įmone. Iš pradžių pasunkino, kad reikia daugiau neįgalių žmonių, paskui pasunkino, kad reikia ir antros, ir pirmos grupės negalią turinčių. Mes tarsi ir turėjome visa tai. Bet dar pakeitė įstatymus, jog reikia 75 proc. visko, ką uždirbame, kas yra mūsų pelnas, atiduoti darbuotojų integracijai į darbo rinką. Tada tai jau išeina nebe verslas.“
D.Simutienė tikina, kad ši sąlyga įmonei būtų pakeliama, nes to pelno, kaip sako, nėra tiek jau daug, tačiau sunkiai pakeliami pasidarė kiti reikalavimai. Su trečia grupe viskas gerai, bet su antra - teoriškai Darbo biržoje jų užsiregistravusių yra, praktiškai - nė vieno norinčio dirbti per du mėnesius mes nesulaukėme. „Dabar reikia, kad 40 proc. visų darbuotojų būtų antros grupės negalią turintieji, 10 proc. - pirmos grupės. Su trečia grupe viskas gerai, bet su antra - teoriškai Darbo biržoje jų užsiregistravusių yra, praktiškai - nė vieno norinčio dirbti per du mėnesius mes nesulaukėme. Tai vienas dalykas, o antras - jeigu toks žmogus ir ateina, bet yra nemotyvuotas, nenorintis, tu jo neišmokysi ir jis ilgai neišbus“, - sakė direktorė.
Ketino įdarbinti dvynius, bet atsisakė minties
Šioje įmonėje dirba du žmonės, turintys pirmos grupės negalią, ir penki - trečios grupės negalią. Atsiradus reikalavimui, kad 40 proc. darbuotojų būtų pirmos ir antros grupės neįgalieji, Simučiai sako suradę dvynius iš Kauno, kurie labai silpnai mato, tačiau nori dirbti.
„Sesuo dar šiek tiek geriau mato, tai ketinome ją pasamdyti maketuoti - iš arti, dideliame ekrane ji gana gerai mato. O brolis dirbtų administracinį darbą. Jie ir tiko, jau darbo saugos instruktoriai juos instruktavo, bet tuo metu atėjo pakeitimai, kad tie 40 proc. jau būtų ne nuo negalią turinčių darbuotojai, o apskritai nuo visų darbuotojų, tad dviejų mums nebeužteko, reikėjo dar trijų žmonių papildomai. Turėtume priimti 5 antros grupės negalią turinčius žmones, kad išlaikytume socialinės įmonės statusą, o tai buvo mums per sunku“, - prisipažįsta L.Simutis.
D.Simutienė tikina, kad panašų procesą jie jau yra įveikę - iš pradžių buvo įsteigta neįgaliųjų socialinė įmonė, kuri dirbo pagal jai keliamus reikalavimus, praktiškai visi darbuotojai turėjo pirmos arba antros grupės negalią. „Visa tai darėme tikslingai, su emocija, su jausmu. Paskui pasikeitė taip, kad visos mūsų antros grupės moterys tapo trečios - „pasveiko“, nes pasikeitė vertinimas. Tai buvo prieš keletą metų. Tada mes paprasčiausiai atsisakėme žodžio neįgaliųjų, likome tik socialinė įmonė, o dabar ir tokia nebeliekame. Kol kas formaliai esame, dar kelis mėnesius būsime, bet kai kelis mėnesius neatitinki reikalavimų, statusas panaikinamas“, - teigė įmonės vadovė.
Rinksis ne vien iš neįgaliųjų
Paklausti, ar besikeičiantys įstatymai neatbaido įmonių vadovų priiminėti šiuos žmones į darbą, Simučiai to neneigia. „Negalią turinčiam žmogui priklauso penkios savaitės atostogų per metus - savaite daugiau nei įprastai. Vien dėl to, jeigu negauni kompensacijos už žmogų, kai turi du žmones, tai sveikas mažiau sirgs, nes jo sveikata geresnė, mažiau apribojimų turės, todėl greičiausia ir daugiau darbų galės padaryti, ir jam mažiau atostogų priklauso. Tad sveriant, kurį priimti, jau vien iš praktinės pusės turi galvoti, jeigu nebėra paskatos - o jos tiesiog nėra“, - apgailestavo L.Simutis.
Dar vienas dalykas, kuris tikrai nėra lengvas daug tokių darbuotojų turinčioms įmonėms, dažnos ligos. D.Simutienė sako kažkada skaičiavusi, kad kiekvienas iš jų bent po kelis mėnesius per metus turi nedarbingumą. Ir tikrai ligos neimituoja - dėl silpnos sveikatos ir gydytis tenka, ir reabilitaciją turėti. D.Simutienė sako suprantanti, kad keičiasi valstybės požiūris remiantis Europos Sąjungos reglamentavimu, tačiau jai susidaro įspūdis, jog socialinėmis įmonėmis laikomos tos, kurios tik ima pašalpas ir jas dalina. O esą tos, kurios dirba, gali dirbti ir taip arba neįgaliųjų nesamdyti.
Ir kalbų Simučiai girdi vis daugiau, kad socialinės įmonės statusą turėjusios, bet jo netekusios bendrovės galvoja mažinti negalią turinčių darbuotojų skaičių, todėl šie liks be darbo, gal tik kol kas tai mažiau pastebima, nes siekta pasinaudoti valstybės parama karantino metu.
„Mes tuos du žmones būtume priėmę, jie mums tiko, bet viskas pasikeitė. Dabar irgi ieškome spaudėjo, knygryšyklos darbuotojo, bet jau sveikų žmonių iš esmės. Žinoma, jeigu ateitų motyvuotas, norintis dirbti neįgalusis, tikrai jo neignoruotume, tačiau iki šiol būtent jiems buvo prioritetas ir jau iš jų rinkdavomės. Dabar to nesilaikome“, - kalbėjo L.Simutis.
D.Simutienė vis dėlto pabrėžia, kad nė vieno neįgalaus žmogaus jie neatleido ir neplanuoja, jeigu sugebės išsilaikyti: „Mes prisirišome prie tų žmonių, jie tikrai gerai dirba - jeigu motyvuoti, nesvarbu, ar neįgalūs, ar sveiki. Mūsų moterys dirba tikrai labai gerai. Ir knygryšykloje, ir maketuoja. Kas kad žmogus vežimėlyje, jis prie kompiuterio puikiausiai dirba.“
Ne visus užsakymus priima
Per karantiną įmonė visiškai neturėjo naujų užsakymų, tad dabar dar tik grįžta į vėžes. O ir konkurencija spaudos srityje didelė, tenka varžytis ne tik su kolegomis Lietuvoje, bet ir kaimynais iš Lenkijos, Latvijos. Spausdina ši įmonė daugiausia knygas ir reklaminius bukletus, o „Printėjos“ išskirtinumas, kaip sako Laurynas, kad ji yra „vieno vieneto spaustuve“ - gali išleisti knygą ir vieno egzemplioriaus tiražu.
Tačiau D.Simutienė sako, kad aklai visiems klientų pageidavimams nepasiduoda: „Esu atsisakiusi leisti kelias knygas. Vieną dėl nepadoraus turinio, taip pat buvo knyga su labai politizuotu, prorusišku turiniu. Kartą turėjome situaciją, kai atspausdinome knygą, ją nuvežė tam žmogui į namus, o jis pasisakė (nepakartosiu tiksliai) su aliuzija į neįgaliuosius - kad smirda, tegu eina iš čia. Į neįgalius žmones būna visokio požiūrio, tad čia tiesiog atsisakiau bendradarbiauti. Negali leisti, kad taip žmonės elgtųsi.“
Turi įmonė savo istorijoje ir rekordą - buvo leidžiama 120 kilogramų knygą su vaikų piešiniais, kiekvienas ant atskiro kartoninio lapo. „Darėme tokią medinę lentą, ją aptraukėme juoda oda, tada plastikinėmis detalėmis tvirtinome kiekvieną lapą, odos raišteliais viršelius pririšome, nes jie buvo iš molio. 120 kilogramų knyga buvo, tai buvo Tūkstantmečio šventei skirta“, - prisiminė Laurynas.
Socialinių Įmonių Pokyčiai ir Reikalavimai
Liepos 1 d. duomenimis, kuriuos pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvoje veikė 161 socialinė įmonė. Darbuotojų skaičiaus kriterijaus neatitinka apytiksliai 41 įmonė, bet socialinės įmonės turi galimybę per du mėnesius situaciją pakeisti - tai yra socialinės įmonės statuso jos gali netekti tik tuo atveju, jeigu du mėnesius neatitinka šio kriterijaus.
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nuostata, kad socialinėje įmonėje ne mažiau nei pusę darbuotojų turi sudaryti negalią turintys asmenys:
- Bent 40 proc.- žmonės, turintys sunkų ar vidutinį neįgalumą arba neviršijantį 40 proc. darbingumą.
- Iš tų 40 proc. bent 10 proc. turi sudaryti žmonės, kuriems nustatytas 25 proc. darbingumas ar sunkus neįgalumas.
„Ši nuostata atsirado todėl, kad valstybės tikslas yra padėti įsidarbinti sunkią ir vidutinę negalią turintiems žmonėms, nes jų galimybės atviroje darbo rinkoje yra labiausiai ribotos dėl negalios sunkumo. Šiuo atveju norėtume pastebėti, kad žvelgiame iš negalią turinčio darbuotojo perspektyvos ir valstybės parama iš esmės yra orientuota į darbuotoją, kad mokant subsidiją toks asmuo taptų patrauklesnis darbo rinkoje“, - komentare 15min teigė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. tarp registruotų bedarbių buvo 176 žmonės su sunkia negalia, 2536 - su vidutine negalia ir 9028 - su lengva negalia. Tačiau Užimtumo tarnyba, anot E.Samoškaitės, paprastai atsižvelgia į regioninius aspektus - įvertina, ar tame regione yra darbo neturinčių žmonių su sunkia ir vidutine negalia.
Socialinių įmonių įstatymo pataisos įsigaliojo nuo liepos, jose, kaip teigiama ministerijos puslapyje, įtvirtinama pareiga socialinėms įmonėms įdarbinti didesnę dalį negalią turinčių darbuotojų palyginus su kitais įmonės darbuotojais, taip pat stipriau skatinamas sunkesnę negalią turinčių darbuotojų įdarbinimas, nes iki šiol vyravo praktika dažniau įdarbinti asmenis su lengvesne negalia.
| Kriterijus | Senoji tvarka | Naujoji tvarka (nuo liepos 1 d.) |
|---|---|---|
| Neįgaliųjų darbuotojų dalis | Ne mažiau kaip 50% | Ne mažiau kaip 50% |
| Sunkų ar vidutinį neįgalumą turintys darbuotojai | Nėra reikalavimo | Bent 40% visų neįgaliųjų darbuotojų |
| Darbuotojai, kuriems nustatytas 25% darbingumas ar sunkus neįgalumas | Nėra reikalavimo | Bent 10% visų neįgaliųjų darbuotojų |
Socialinis verslas ir inovacijos
Klimato kaita, didėjanti socialinė nelygybė, demografiniai pokyčiai, saugumo grėsmės ir pasaulinės sveikatos krizės - tai iššūkiai, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną. Mūsų šiandien sparčiai besikeičiančiame ir iššūkių pilname pasaulyje yra ypač svarbu ieškoti galimybių pritaikyti technologijas visuomenės ir aplinkos iššūkiams spręsti. Siekiant atliepti neatidėliotiną būtinybę pasitelkti technologijas kylančių krizių sprendimui, šių metų „Socialinio verslo ir inovacijų forumas“ kvies įvairių sričių atstovus diskutuoti apie tai bei įkvėpti pokyčių lyderius technologinių inovacijų kūrimui.
„Socialinio verslo ir inovacijų forumas“ padės prisidėti ir prie socialinės bei technologijų ekosistemų suartinimo, kas leis išlaisvinti potencialą kūrybiškiau ir veiksmingiau spręsti dabartinius iššūkius. Rengti jau tradicija tapusį „Socialinio verslo ir inovacijų forumą“ Lietuvos Respublikos Seime yra svarbu, nes tai leidžia tiesiogiai įtraukti politikus į diskusijas apie socialinio verslo ir technologinių inovacijų reikšmę, stiprinant politinę valią remti šias iniciatyvas.
tags: #socialines #imones #naujienos