Konfidencialumas socialiniame darbe yra esminis aspektas, užtikrinantis kliento pasitikėjimą ir sėkmingą pagalbos teikimą. Šis principas gali būti nagrinėjamas įvairiais požiūriais: kaip socialinio darbuotojo profesinės etikos principas, kaip žmogaus teisė ir kaip būtinybė palaikyti teigiamus tarpusavio santykius su klientu.
Konfidencialumas per visą socialinio darbo procesą kliento gali būti suvokiamas vienareikšmiškai - kaip savaime suprantamas dalykas, reiškiantis, kad socialinis darbuotojas apie klientą „niekam nieko nepasakos“. Tačiau tai - visiškas konfidencialumas, vargu ar įmanomas socialiniame darbe. Iš tikrųjų, socialinio darbuotojo veiklai būdingesnis santykinis konfidencialumas.
Santykinio konfidencialumo priežastys
Pagalbos ištekliai klientui dažnai glūdi jo aplinkoje (kitose įstaigose, kliento aplinkos žmonėse), todėl socialinis darbuotojas gali padėti klientui tik peržengęs asmeninių santykių su klientu ribas ir bendraudamas su kitais kliento aplinkos žmonėmis ir pagalbą teikiančių įstaigų specialistais.
Teisinis reglamentavimas ir tvarkos aprašai
Konfidencialumas reikalauja, kad socialines paslaugas teikiantys specialistai tinkamai naudotų asmeninę paslaugų gavėjų informaciją, neatskleistų jos tiems, kuriems jos nedera žinoti. Taigi, visos valstybės turi įvairius teisinius dokumentus susijusius su konfidencialumu, kurie įpareigoja socialinius darbuotojus atitinkamai jų laikytis ir tinkamai elgtis su klientų asmenine informacija (Barsky, 2018).
Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras yra parengęs Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarkos aprašą. Šis aprašas nustato konfidencialios informacijos sąrašą, konfidencialumo laikymosi reikalavimus, taikomus centro darbuotojams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems su vaikais, globos centro padalinio specialistams, dirbantiems su socialiniais globotojais, globėjais, įtėviais, šeimynų atstovais, globojamais vaikais, informacijos, gautos darbo funkcijų vykdymo metu, konfidencialumo užtikrinimo tvarką ir sąlygas, aplinkybes, kada gali būti atskleidžiama konfidenciali informacija ir kas priima sprendimus dėl konfidencialios informacijos atskleidimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pagal šį tvarkos aprašą, konfidenciali informacija gali būti išsaugota dokumentuose, magnetinėse, kino ar foto juostose, nuotraukose, kompiuterio diskuose, diskeliuose, kitose informacijos laikmenose, piešiniuose, brėžiniuose, schemose ir bet kokiose kitose informacijos (duomenų) kaupimo (saugojimo) priemonėse. Konfidenciali informacija taip pat gali būti ir žodinė.
Visi Centro darbuotojai ir savanoriai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po šio Tvarkos aprašo įsigaliojimo arba prieš pradėdami pareigų vykdymą su šiuo Tvarkos aprašu supažindinami pasirašytinai ir pateikia Konfidencialumo laikymosi pasižadėjimą.
Konfidencialumo užtikrinimo priemonės ir iššūkiai
Elkoumy ir kt. (2021) teigimu, konfidencialumas yra labai svarbus, bet kurioje profesinėje aplinkoje ir jo išsaugojimas kartais kelia iššūkių, kurie vis kaskart skatina kurti naujus metodus darbui su konfidencialia informacija. Tačiau reikia akcentuoti, kad norint sukurti tinkamus metodus, reikia visų pirma žinoti esamas grėsmes ir iššūkius.
Užtikrinant šeimų konfidencialumą imamasi įvairių priemonių, tokių kaip: asmens duomenų šifravimas, telefonu atskleidžiama asmens neidentifikuojanti informacija, siunčiami laiškai koduojami, stengiamasi telefonu kalbėti niekam negirdint, el. laiško apačioje naudojamas informacinis pranešimas dėl galimos konfidencialios informacijos, pasirašomi konfidencialumo pasižadėjimai ir pan.
Pasitaikančios situacijos, kuomet konfidencialumas pažeidžiamas: netikslingas kitų specialistų įtraukimas į paslaugų teikimo sistemą, konfidencialios informacijos pasidalijimas su trečiaisiais asmenimis, telefonu pasakoma per daug informacijos, ne ten išsiųstas laiškas, netinkamai pritaikyta darbo aplinka, individualių konsultacijų patalpos su stiklinėmis pertvaromis, kai viskas matosi, taip pat garso izoliacija bloga, tai viskas ir girdisi.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Etikos dilemos socialiniame darbe
Socialinio darbuotojo atsakomybė ir etika
Žanas Polis Sartras veikale „Egzistencializmas yra humanizmas“ formuluoja vieną reikšmingiausių egzistencialistinės etikos postulatų: „Žmogus yra atsakingas už tai, kuo jis yra“. Vadinasi pirmas egzistencializmo veiksmas yra priversti žmogų valdyti save ir jausti atsakomybę už savo egzistenciją. Ir kai mes sakom, kad žmogus atsakingas už save, pabrėžiame ne tai, kad jis atsakingas individualybę, bet tai, kad jis atsakingas už visus žmones.
Labai lengva socialiniam darbuotojui imtis atsakomybės, kuri jam nepriklauso. Dažnai darbuotojas jaučia, kad klientas destruktyvų savo elgesį laiko vienintele išeitimi ir nenori ar negali pakeisti savo elgesio ir rinktis kitą išeitį. Darbuotojas pradeda jaustis bejėgis, nes „nesugeba įtikinti kliento rasti kitą jam geriausią išeitį“.
Darbuotojas ir klientas drauge atsako už darbo rezultatus. Darbuotojas turi teikti informaciją ir sudaryti galimybes įveikti kilusią problemą. Klientas turi pasinaudoti siūlomais pagalbos šaltiniais ir galimybėmis.
Socialinis darbuotojas turėtų palaikyti aukštas asmeninio elgesio normas bei savo, kaip profesionalo, identiškumą. Socialinio darbuotojo atsakomybė ir pareiga veda į tikslą, kurio esmė - profesionali pagalba žmogui.
Lietuvos socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Socialinės pagalbos tikslas yra padėti žmogui, grupei ar bendruomenei rasti pusiausvyrą, išvystyti jo esminės galios geresniam problemos apibendrinimui.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Svarbu išlaikyti informacijos apie kliento identifikavimą konfidencialumą. Remiantis 1974 m. Federaliniu privatumo įstatymu (PL 93-579) klientas turi teisę susipažinti su visa apie jį turima informacija.
Konfidencialumo sutartys
Darbo santykių pradžioje dažnai pasirašoma konfidencialumo sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio, užtikrinanti bei reglamentuojanti darbo santykius, įmonės konfidencialios informacijos saugumą, galiojimo terminus ir pan. Lietuvos Respublikos naujojo darbo kodekso nuostatos (25 straipsnis) numato teisę šalims susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos (senajame kodekse tokių nuostatų nebuvo).
Konfidencialumo susitarime turėtų būti nurodyta:
- Konfidencialią informaciją sudarantys duomenys. Jie gali būti išvardinami pačiame susitarime arba daroma nuoroda į atskirą dokumentą, kuriame pateikiamas konfidencialios informacijos sąrašas.
- Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas.
- Darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą.
- Netesybos (bauda) už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.
Pagal teismų suformuotą praktiką, tam, kad informacija būtų pripažįstama konfidencialia, ji turi būti slapta ir saugoma. Todėl darbdaviui itin svarbu tiek pačiam saugoti savo konfidencialią informaciją, t.y. imtis reikiamų fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių informacijos saugumui užtikrinti.
tags: #socialinio #darbo #konfidencialumas #straipsniai