Socialinės paslaugos yra svarbi socialinės politikos sritis ir pagrindinė socialinio darbo organizavimo forma. Jos skirtos padėti silpniems visuomenės nariams įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Tai dažnai subsiduojamos, o kai kuriais atvejais - ir nemokamos paslaugos.
Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas - patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai to padaryti negali. Galutinis tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi bei integruotis visuomenėje.
Svarbu pabrėžti, kad socialinių paslaugų prigimtis lemia, jog paslaugų gavėjams dalis kainos ar net visa kaina gali būti kompensuojama, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos yra visiškai nemokamos.
Socialinių Paslaugų Gavėjai ir Rūšys
Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės yra šios:
- Seni žmonės, kuriems reikalinga globa.
- Suaugę ir vaikai su negalia.
- Vaikai, kuriems reikalinga globa.
Socialinės paslaugos skirstomos į:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems, kuriems nereikia specialios pagalbos.
- Specialiosios socialinės paslaugos, atsižvelgiant į teikimo vietą bei laiką, gali būti stacionarios ir ambulatorinės.
Stacionarios Socialinės Paslaugos
Stacionarios socialinės paslaugos teikiamos stacionariose įstaigose: senelių globos namuose, suaugusiųjų ir vaikų psichoneurologiniuose pensionatuose, vaikų globos namuose. Šiose įstaigose asmenys gyvena pastoviai, jiems užtikrinama globa, palaikomasis gydymas ir reabilitacija.
Ambulatorinės Socialinės Paslaugos
Ambulatorinės institucinės socialinės paslaugos teikiamos ambulatorinėse įstaigose: dienos centruose, bendruomenių centruose, darbo terapijos centruose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose ir pan. Klientai čia globojami tam tikrą paros dalį.
Pagal katalogo pradžioje pateiktą paslaugų aprašymo schemą šioje (III dalyje) aprašytos tokios įstaigos: bendruomenės centras, abilitacinis centras, darbo terapijos centras, pagalba namuose.
Pagalba Namuose
Pagalba namuose - tai pagalba (paslaugos), teikiama namuose seniems žmonėms, žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą. Kiekviena savivaldybė sudaro detalų pagalbos namuose gavėjų registrą.
Pagalbos namuose paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Kiekviena savivaldybė pati rengia pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašą, prisilaikydama pagrindinio jų išskyrimo principo.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Siekiant numatyti paslaugų namuose teikimo pirmumą, gali būti išskirtos pagalbos namuose pakopos. Pagalbos namuose pakopos išskiriamos pagal poreikio paslaugoms namuose būtinumo laipsnį atskiroms asmenų kategorijoms.
8 pozityvios senatvės žingsnių metodika„Senjoro“ socialinės paslaugos padės senjorams kuo ilgiau savarankiškai tvarkyti savo buitį ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Socialinio darbuotojo padėjėjai kasdien su senjorais užsiims veiklomis pagal aštuonių pozityvios senatvės žingsnių metodiką.
• Programėlė gali generuoti ataskaitą apie suteiktas paslaugas.
Informacijos Teikimas ir Konsultavimas
Informacijos teikimas ir konsultavimas - paslauga, skirta suteikti reikalingą informaciją pagalbos organizavimui ar ilgesnį laiką konsultuoti klientą dėl jo problemos sprendimo.
Informacija renkama bei sisteminama socialinės globos ir rūpybos skyriuose (centruose) arba savarankiškose tarnybose apie socialinę paramą, paslaugas, įstaigas, įstatymus bei kitus normatyvinius aktus ir jų aiškinimą. Turi būti sudaryta galimybė iš anksto užsirašyti pas socialinį darbuotoją.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinis darbuotojas teikia informaciją bei konsultuoja klientą, kaip elgtis probleminėje situacijoje. Konsultavimas yra daugiau ar mažiau ilgalaikis procesas.
Stacionarios Socialinės Paslaugos Seniems Žmonėms
Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms teikiamos senelių globos namuose, pensionatuose. Priimant gyventi į senelių namus, įvertinamas asmens stacionarių socialinių paslaugų poreikis.
Senelių globos namai, pensionatai - tai ten gyvenančių asmenų namai, todėl gyvenimas juose turi būti organizuotas taip, kad gyventojų fiziniai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai bei dvasiniai poreikiai būtų patenkinami kuo geriausiai.
Slaugos Paslaugos Senelių Namuose
Kiekvienam globos namų gyventojui pagal poreikius turi būti teikiamos medicininės bei slaugos paslaugos. Medicininių paslaugų poreikį nustato gydantis gydytojas arba vyriausioji medicinos sesuo. Slaugos paslaugas teikia medicinos seserys, slaugės, vyriausiajai medicinos sesei prižiūrint.
Įvertinus globos namų gyventojo poreikius, sudaromi individualūs slaugos planai. Senelių globos namuose turi būti teikiamos neintensyvios ir intensyvios slaugos paslaugos.
Senelių namų administracija turi užtikrinti 24 valandų slaugos paslaugas.
Kultūrinės ir Religinės Paslaugos
Socialinių paslaugų įstaigų administracija organizuoja gyventojų laisvalaikį. Tuo tikslu yra teikiamos kultūrinės paslaugos. Globos įstaigos gyventojams pageidaujant, globos namuose turi būti teikiamos religinės paslaugos.
Kita Veikla
Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos sportuoti. Globos įstaigos gyventojams, pajėgiantiems ir norintiems individualiai atlikti smulkius buitinius darbus, turi būti sudarytos sąlygos tai atlikti.
Socialinių Paslaugų Įstaigų Personalas ir Dokumentacija
Stacionarių globos įstaigų personalą sudaro vadovų, specialistų, tarnautojų bei darbininkų kolektyvas tiesioginiam darbui su klientais ir bendram aptarnavimo darbui atlikti. Personalo skaičius ir struktūra priklauso nuo globos įstaigų gyventojų skaičiaus bei struktūros.
Sutartis tarp gyventojo ir globos įstaigos administracijos - tarp kliento ir administracijos pasirašoma sutartis apie abipusius įsipareigojimus gyvenant globos namuose.
Nestacionarios Socialinės Paslaugos
Pagal katalogo pradžioje pateiktą paslaugų aprašymo schemą šioje (III dalyje) aprašytos tokios įstaigos: bendruomenės centras, abilitacinis centras, darbo terapijos centras, pagalba namuose.
Dienos Centrai ir Pagyvenusių Žmonių Klubai
Dienos centras - įstaiga, skirta asmenims, kurie gyvena savo namuose, bet dienos metu jiems teikiama reikalinga globa, maitinami, tenkinami higieniniai poreikiai, bendraujama.
Pagyvenusių žmonių klubas - įstaiga, skirta suteikti dienos globą pagyvenusiems žmonėms, kurie tik iš dalies gali savimi pasirūpinti ir kuriems reikia socialinės bei psichologinės pagalbos.
Bendruomenės Centrai
Bendruomenės centro veikloje gali dalyvauti visi bendruomenės gyventojai.
Socialinių paslaugų klasifikacija
| Paslaugų tipas | Aprašymas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Bendrosios socialinės paslaugos | Skirtos asmenims, kuriems nereikia specialios pagalbos. | Informavimas, konsultavimas |
| Specialiosios socialinės paslaugos | Skirtos asmenims, kuriems reikalinga specializuota pagalba. | Globa, slauga, reabilitacija |
| Stacionarios socialinės paslaugos | Teikiamos stacionariose įstaigose, užtikrinant nuolatinę globą. | Senelių globos namai, pensionatai |
| Ambulatorinės socialinės paslaugos | Teikiamos dienos centruose, bendruomenių centruose ir pan. | Dienos globa, darbo terapija |
| Pagalba namuose | Paslaugos, teikiamos asmens namuose, siekiant padėti jam gyventi savarankiškai. |
Pagalba į namus (socialinė priežiūra)
Pagalbos į namus (socialinės priežiūros) paslaugos - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Paslaugą gali gauti suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos, senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, vaikai su negalia ir jų šeimos, kiti asmenys ir šeimos (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių savarankiškumo netekę asmenys).
Norint gauti paslaugas užsiregistruokite konsultacijai. Arba skambinkite +370 654 64896.
Dienos socialinė globa asmens namuose
Dienos socialinė globa asmens namuose (toliau - dienos globa) - tai asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu jo namuose: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, pagalba buityje ir namų ruošoje, asmeninės higienos paslaugų organizavimas, sveikatos priežiūros organizavimas, ūkio darbai, kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas bei kitos paslaugos, reikalingos pagal asmens savarankiškumo lygį. Paslaugą gali gauti suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus žmonės.
Norint gauti paslaugas užsiregistruokite konsultacijai. Arba skambinkite +370 654 64896.
sociãlinė paramà, asmeniui arba šeimai teikiama pagalba siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį minimalųjį gyvenimo lygį. Socialinėje politikoje socialinės paramos terminu apibūdinama viena šiuolaikinės valstybės funkcijų - šalies gyventojams užtikrinti gyvybiškai būtinas socialines garantijas arba teisę į minimalių poreikių tenkinimą.
Socialinės paramos pagrindiniai tikslai - mažinti skurdą, garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi socialinės apsaugos kitų garantijų arba jos nepakankamos. Jei socialinio draudimo garantijos priklauso nuo asmens dalyvavimo socialinio draudimo sistemoje, socialinė parama grindžiama stokos principu ir yra teikiama pagal poreikį asmeniui arba šeimai.
Socialinė parama teikiama dviem pagrindinėmis formomis: piniginėmis išmokomis ir socialinėmis paslaugomis (Europos Sąjungos socialinėje statistikoje išskiriamos piniginės išmokos ir natūrinės paslaugos). Įvairios kompensacijos, lengvatos (pavyzdžiui, transporto lengvatos pagyvenusiems asmenims, mokesčio už vaikų ikimokyklinio ugdymo paslaugas lengvatos) taip pat yra socialinės paramos dalis.
Socialinės paramos piniginėms išmokoms galima priskirti minimalių pajamų palaikymo pašalpą, vaiko globos pašalpą be tėvų likusiems vaikams, būsto šildymo, komunalinių mokesčių ir kitas kompensacijas, našlaičio įsikūrimo pašalpą ir kita. Didžiąją dalį socialinės paramos valstybė garantuoja tik labiausiai nepasiturintiems asmenims, todėl nustatant teisę į socialinę paramą atsižvelgiama į asmens (šeimos) pajamų ir (arba) turto dydį.
Asmenims (šeimoms), kurių pajamos (turtas) viršija nustatytą ribą, piniginės išmokos neteikiamos. Socialinės paslaugos teikiamos tiems asmenims, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis, nors daliai asmenų (išskyrus be tėvų likusius vaikus, vaikus iš socialinės rizikos šeimų) šios paslaugos gali būti iš dalies mokamos (pagal pretendentų į socialinę paramą pajamų ir turto dydį).
Socialinė parama gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, plėsti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinti šeimos politiką. Tokiais atvejais pajamų ir turto testavimas vertinant teisę į socialinę paramą gali veikti kaip asmenų (šeimų) diskriminavimo veiksnys. Socialinės paramos išlaidos finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.
Socialinės paslaugos taip pat gali būti finansuojamos labdaros lėšomis arba iš tų paslaugų gavėjų mokesčio už paslaugas. Socialinės paramos piniginės išmokos dydis darbingo amžiaus asmenims turi būti mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį - kitaip gali susidaryti vadinamieji skurdo spąstai, kai mažėja socialinę paramą gaunančio asmens darbo motyvacija.
Daugeliu atvejų socialinė parama negali būti ilgalaikė siekiant išlaikyti ir skatinti asmens motyvaciją pačiam rūpintis savimi. Socialinė parama turi būti organizuojama taip, kad remiamiems asmenims būtų sudarytos socialinės integracijos sąlygos, kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški.
Socialinis darbas turėtų sudaryti šių kontinuumų šerdį. Berman & Phillips (2000) teigia, kad šių elementų sistema padeda įgyvendinti socialinės įtraukties / atskirties koncepciją ir analizuoti įgalinimo požymius, kurie sutampa su socialine sanglauda bei socialine ir ekonomine apsauga. Socialinių paslaugų suteikimas ir jų kokybė užtikrintų piliečių, esančių socialinės atskirties situacijoje, dinamiką iš socialinės atskirties į priešingą kontinuumo polių, t. y. Teoriniu ir teisiniu požiūriu įgalinimo paradigma Lietuvoje apima socialinio darbo šerdį ir socialinių paslaugų tikslą, apibrėžtą dokumentuose (3 str. Socialinių paslaugų įstatymas, 2006).
Teigiama, kad Lietuvoje yra sukurtas įgalinantis socialinių paslaugų modelis, kurį galima pavadinti „projekcija įvairių socialinės gerovės idealų, vertybinių nuostatų konkurencijos ir dialogo visuma“ (Dvarionas, Motiečienė, Ruškus, Mažeikienė ir Naujanienė, 2014, p. 98). Nuo rinkimus laimėjusių politinių partijų valios priklauso, ar iš tiesų įgalinančių paslaugų modelis bus įgyvendintas, ar tik prisidengus patraukliu rinkėjams įgalinimo pavadinimu socialinių paslaugų teikimas ir kokybė iš tiesų konfrontuos su trimis įgalinimo principais: 1) socialinių paslaugų gavėjų dalyvavimu; 2) socialinių paslaugų teikėjo dialogu su gavėjų organizacijomis; 3) periodiniu grįžtamuoju ryšiu iš paslaugos gavėjų (Dvarionas ir kt. 2014).
Atrodo, įgalinimo principai socialiniame darbe yra įgyvendinami. Atliekama tyrimų (Puškoriūtė, 2011; Laužininkienė, 2013; Tatorytė, 2014; Uzdilaitė, 2018), kuriuose socialinių paslaugų gavėjai įtraukiami į socialinių paslaugų kokybės vertinimą, savivaldybės pradeda skelbti suteiktų socialinių paslaugų ir jų kokybės vertinimo ataskaitas1, o planuodamos socialines paslaugas ateinantiems metams bendradarbiauja su negalią turinčiųjų NVO.
Be to, Lietuvoje taikoma Europos Sąjungos mastu sukurta socialinių paslaugų kokybės vertinimo sistema EQUASS2 (2012; 2018), kuri apima 10 kokybės principų ir 50 kokybės užtikrinimo kriterijų, kad jie įgyvendinami, rodo 75 rodikliai. Socialines paslaugas teikianti institucija, norėdama gauti EQUASS sertifikatą, turi pereiti keletą vertinimo etapų: 1) pateikti paraišką ir savianalizę pagal nurodytus EQUASS kriterijus; 2) priimti nepriklausomus, išorinius EQUASS auditorius, sudaryti galimybę auditoriams pabendrauti su darbuotojais, paslaugų gavėjais, kitomis svarbiomis suinteresuotomis šalimis; 3) sulaukti auditoriaus išvados apie patikros rezultatus; 4) gauti EQUASS kokybės standartus patvirtinantį pažymėjimą arba jo negauti.
EQUASS sistema siūlo keletą socialinių paslaugų kokybės pripažinimo ir sertifikavimo programų, kurios suteikia skirtingus pripažinimo tipus: a) įsipareigojimą siekti EQUASS garantijos; b) EQUASS garantijos pažymėjimą; c) įsipareigojimą EQUASS meistriškumui; d) EQUASS meistriškumo pažymėjimą.
tags: #socialines #integracijos #paslaugos