Lietuvoje siekiama stiprinti kovą su smurtu privačioje erdvėje, nes smurto atvejų šalyje daugėja. Smurtauja tėvai prieš vaikus, sutuoktiniai ar gyvenimo draugai tarpusavyje, anūkai prieš senelius, vaikai prieš pagyvenusius ar neįgalius tėvus, kartu gyvenantys giminystės ryšiais susiję asmenys.
Smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje. Šaltinis: Geltonas Karutis
Nors smurto privačioje erdvėje mastai, pagal oficialią nusikaltimų statistiką, Lietuvoje neatrodo didžiuliai, tačiau tyrimų duomenys liudija esant kur kas prastesnę situaciją. Nukentėjusieji paprasčiausiai bijo skųstis - nuryja kartėlį ir baimėje gyvena toliau, nes žino, kad pasiekti teisinę atsakomybę prieš smurtautoją sudėtinga.
Naujas įstatymo projektas: apsauga nuo smurto privačioje erdvėje
Siekdami pažaboti smurtą privačioje erdvėje prieš vaikus, moteris, neįgaliuosius, pagyvenusius žmones, vyrus, siūloma įstatymuose įtvirtinti konkrečius įpareigojimus tiek smurtautojui, tiek nukentėjusiam. Tai numatyta Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekte, kurį parengė tarpinstitucinė darbo grupė.
Jei tokiems siūlymams būtų pritarta, ranką prieš artimuosius pakėlę asmenys privalėtų laikinai išsikelti iš namų, o tiek smurtautojas, tiek nukentėjusysis būtų įpareigoti nesiartinti ir nebendrauti vienas su kitu tam tikrą laikotarpį, per kurį jiems būtų suteikta atitinkama pagalba. Šių reikalavimų nesilaikant grėstų teisinė atsakomybė.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Šiuo įstatymo projektu siekiama skatinti žmones gyventi santarvėje, o bet kokį smurto atvejį privačioje erdvėje nepalikti nenubaustą. Taip pat sukurti teisines prielaidas imtis prevencinių priemonių, todėl siūloma nustatyti vieningą smurto mažinimo sistemą - įtvirtinti prevencijos, apsaugos ir pagalbos priemones.
Smurtą privačioje erdvėje siūloma apibrėžti, kaip fizinio asmens patiriamą smurtą nuo artimo giminaičio, sutuoktinio, gyvenimo draugo, partnerio, globėjo, rūpintojo ar buvusio sutuoktinio, gyvenimo draugo, partnerio ar kartu gyvenančio svainio.
Tai pirmasis tokio pobūdžio įstatymo projektas Lietuvoje. Tikimasi, jei šiems siūlymams būtų įjungta žalia šviesa, tai būtų sukurta reali apsauga privačioje erdvėje smurtą patyriam asmeniui. Panašios priemonės buvo įtvirtintos tik XVI amžiuje - viename iš tuometinių Lietuvos statutų.
Lietuvoje nuo 2006 metų, kuomet pradėta įgyvendinti Valstybinė smurto prieš moteris mažinimo strategija, vykdomos švietėjiškos smurto prevencijos priemonės nėra pakankamai efektyvios. Labiausiai stokojama atsakomybės už smurtą privačiojoje erdvėje.
Teisinė pagalba smurto aukoms
Teisinė pagalba smurto artimoje aplinkoje aukoms dažnai reikalinga sprendžiant teisinius klausimus - taikant apsaugos priemones, dalyvaujant baudžiamajame procese ir civiliniame procese, kai tai susiję su skyrybomis ar ginčais dėl vaikų. Smurto artimoje aplinkoje aukoms itin svarbu gauti teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad šiose teisinėse situacijose smurtautojas gali reikšti prieštaravimus, teisine pagalba naudotis patartina.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Kai kurios teisinės procedūros nėra sudėtingos ir gali būti lengvai atliktos be teisininkų pagalbos. Tais atvejais, kai smurto auka neturi pakankamai pajamų apmokėti už teisines paslaugas, auka gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai taip pat privalo teikti teisinę pagalbą bei konsultacijas teisės klausimais.
Valstybės galimybė ar negebėjimas suteikti pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į tinkamo atsako į smurtą standartą. Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys. Tam tikrais atvejais, smurto artimoje aplinkoje aukos turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą baudžiamajame ir civiliniame procese.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Seksualinis smurtas sporte: nauji iššūkiai
Pastaruoju metu Lietuvoje kelią į didžiausias aktualijas braunasi seksualinio smurto sporte tema. 30 organizacijų, veikiančių lygių galimybių ir žmogaus teisių srityje, kreipėsi į valdžios institucijas ragindamos kurti centralizuotą ir nepriklausomą sistemą pranešimams apie seksualinį priekabiavimą ir smurtą sporto sektoriuje.
Organizacijos pabrėžia, kad viešai atskleisti seksualinio priekabiavimo atvejai įvairiose sporto šakose rodo sisteminę problemą, ypač kai nukentėjusios yra nepilnametės sportininkės.
Seksualinis smurtas sporte. Šaltinis: Sportas.lt
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Tokiais veiksmais esą siekiama įsteigti nacionalinę, nepriklausomą sistemą, kurioje būtų fiksuojami pranešimai apie seksualinį priekabiavimą, teikiama pagalba nukentėjusiems ir vykdomi tyrimai. Visoms sporto organizacijoms turėtų būti privaloma politika dėl saugios aplinkos, seksualinio priekabiavimo, smurto ir etiško elgesio, o organizacijoms, kurios ignoruoja nukentėjusiųjų pranešimus, būtų taikomos sankcijos.
Pastaraisiais metais Lietuvoje viešai aptarti keli sunkių seksualinių nusikaltimų atvejai sporte. Neseniai Lietuvos raitelis buvo nuteistas dėl merginos iš Suomijos išžaginimo Alytaus rajone. Pernai Lietuvos krepšinio federacijoje treneris Rimantas Grigas buvo kaltinamas galimai seksualiai nederamu elgesiu su žaidėjomis.
Organizacijos kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Nacionalinę sporto agentūrą, Seimo Žmogaus teisių komisiją, parlamento Jaunimo ir sporto reikalų komisiją, Lietuvos tautinį olimpinį komitetą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, ragindamos nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti realią apsaugą nuo seksualinių nusikaltimų sporto sektoriuje, ypač nepilnamečiams.
Seksualinis priekabiavimas darbo aplinkoje
Dar rugsėjo mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) nustatė, kad kas antra moteris Lietuvoje patiria seksualinį smurtą arba kitokį nederamą elgesį. Tyrimai rodo, kad ypač pažeidžiamos jaunos moterys nuo 18 iki 29 metų, o aukštas išsilavinimas ar vadovaujamos pareigos nė kiek neapsaugo - net trys iš keturių moterų vadovaujančiose pozicijose susiduria su priekabiavimu darbo aplinkoje iš kolegų, viršininkų ar klientų.
Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti subtiliai, bet agresyviai: apkabinimai kabinete, komentarai apie išvaizdą, kvietimai į namus ar nepriimtini prisilietimai net mokymosi ar gydymo aplinkoje. LGKT pabrėžia, kad pagrindinis bruožas - elgesys yra nepageidaujamas ir žeminantis.
Tokios patirtys turi rimtų pasekmių - aukos jaučiasi pažemintos, kaltos, bejėgės, gali prarasti pasitikėjimą savimi, patirti psichikos ar fizinės sveikatos sutrikimų, o tai atsiliepia darbui, studijoms ir karjerai. Nors Lietuvos įstatymai numato darbdavių atsakomybę už saugią aplinką, o priekabiavę asmenys gali būti baudžiami ar atleisti, dauguma moterų apie tai nepraneša, bijodamos karjeros pasekmių, kolegų pašaipų ar visuomenės kaltinimų.
tags: #teisiniaia #ktai #pries #smurta