Laikinai keičiasi teisės aktai, nauji įstatymai, nauji darbo metodai, naujos socialinio darbo sritys, o tu kaip darbuotojas negali to nepastebėti, negali nesidomėti vykstančiais pokyčiais socialinio darbo srityje, kadangi tada tapsi neproduktyvus, „pasenęs“, ribotos kompetencijos. Visgi socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo.
Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje. (Supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia.) Tai - atvejo aptarimas įstaigos viduje.
Šiuos reikalavimus aš prilyginčiau dovanai, kurią gauni už asmeninį emocinį savo indelį sprendžiant visuomenės problemas, kadangi mokymai „pravėdina galvą“, „padeda atrasti naujus kelius, naujus sprendimo būdus.“
Mano darbinė patirtis socialinio darbo srityje nėra ilga - studijas baigiau 2017 m. ir iškart įsidarbinau socialinio darbo srityje, tačiau per šį laikotarpį susidūriau su ne vienu pokyčiu socialinio darbo srityje - pasikeitė darbo su sunkumus patiriančiomis šeimomis metodas, visa darbuotojų struktūra, bendradarbiavimo galimybės, atsirado asmeninio asistento paslaugos ir kt. Taip pat įvyko socialinis darbas su nelegaliais migrantais bei socialinis darbas su iš pataisos įstaigų paleidžiamais asmenimis. Ši mano patirtis parodo, jog norėdamas konkurencingai dalyvauti darbo rinkoje turi visą laiką tobulėti - taikyti naujausias žinias ir naujausius darbo metodus.
Socialinio darbo veiklos sritys yra labai įvairios ir nuolat keičiasi, tad turint aukščiau įvardintas savybes, darbuotojas gebės prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų, o norint - integruotis į kitą socialinio darbo veiklos sritį. Tik pats socialinis darbuotojas sprendžia, kokia socialinio darbo sritis „miela širdžiai“, nes dirbti galima daug kur - savivaldybės, seniūnijos, socialinių paslaugų centrai, paramos šeimai centrai, vaiko teisių apsaugos teritoriniai skyriai, ligoninės, poliklinikos, įkalinimo įstaigos, vaikų dienos centrai, bendruomeniniai vaikų globos namai, senelių namai ir t.t., sąrašas būtų labai platus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Dirbau įvairiose socialinio darbo srityse - socialine darbuotoja su sunkumus patiriančiomis šeimomis, socialine darbuotoja, koordinuojančia lankomosios priežiūros darbuotojų teikiančių socialines paslaugas į namus darbą, socialine darbuotoja, atsakinga už savanorių paiešką ir savanorių veiklos koordinavimą Covid-19 pandemijos metu, socialine darbuotoja, atsakinga už nelegalių migrantų vaistų pristatymo koordinavimą, socialine darbuotoja su iš pataisos namų paleidžiamų / paleistų asmenų integracija į visuomenę. Visi šie darbai savaip sunkūs, savaip motyvuojantys ir auginantys mane kaip socialinę darbuotoją.
Per darbo metus turėjau galimybę dalyvauti daugelyje mokymų, įgijau vyriausiojo socialinio darbuotojo kategoriją, gavau padėkas už puikų darbą ir už profesionaliai, atsakingai ir nuoširdžiai atliekamą darbą. Socialinis darbas man, tai ne darbas, tai mano gyvenimo būdas. Esu ne tik darbuotoja, bet ir savanoriavimu papildomai prisidedu prie organizacijų, kuriose mano valia ir gebėjimai naudojami žmonėms padėti.
Šiame darbe atsiradau tik dėl to, jog nuo mažų dienų turėjau puikų neoficialios socialinės darbuotojos pavyzdį - mano „babos“, kuri buvo biologiškai mokytoja, tačiau pagal žmogiškumą - tikra socialinė darbuotoja. Ji rodė, kad būtina matyti, kam skauda, ir į skausmą atliepti. Tokia patirtis paskatino mane siekti studijų socialiniame darbe ir įsitikinti, kad turiu būti ten, kur mano pagalba tikrai reikalinga.
Kaip dilemų sprendimo metodai veikia darbe su pagyvenusiaisiais
Šiuolaikiniai pokyčiai atveria naujas galimybes teikiant palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, tačiau taip pat kelia etines dilemas. Svarbu atskirti, kada intervencija reikalinga ir kada galima palikti sprendimą žmonėms pačiam, gerbia jų autonomiją. Empatija, aktyvus klausymas ir aiškus informavimas padeda užtikrinti pagyvenusiųjų pilnavertę dalyvavimą sprendimų priėmime.
Etinės dilemos dažnai kyla tada, kai reikia subalansuoti pagyvenusiojo savarankiškumo išsaugojimą su saugumo užtikrinimu. Socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs aiškiai komunikuoti su šeimos nariais, kitais specialistais ir institucijomis, kad būtų pasiektas geriausias pacientų interesas. Tokios situacijos reikalauja profesionalumo, teisingoprioriteto nustatymo ir nuolatinio profesinio augimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Galiausiai, mūsų darbe svarbiausia-gerbti žmogų, jo istoriją ir vertybes, išklausyti jo poreikius, ir kurti sprendimus, kurie atitinka jo tikslus bei gyventi oriai. Socialinis darbuotojas turi būti atsakingas, kūrybiškas ir empatiškas, gebėti derinti teisines galimybes, etikos normas ir realias kasdienybės sąlygas.
Etikai praktikoje: praktiniai patarimai
- Prieiga prie supervizijos - dalyvauti ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus, kad būtų galima spręsti sudėtingas situacijas ir gauti konstruktyvią pagalbą.
- Kai kyla dilemos dėl autonomijos - statyti žmogų į pirmą vietą, aiškiai kalbėti apie galimas rizikas ir alternatyvas.
- Reguliari profesinė savišvara, taip pat savanoriška veikla ir mokymasis iš kolegų patirčių.
- Įtraukti šeimą ir artimuosius į procesą, kai reikia sprendimų dėl palaikymo ir slaugos paslaugų.
- Dirbti su pagyvenusiaisiais - skatinti jų dalyvavimą sprendimų priėmime ir gerbti jų istorijas bei patirtį.
Praktinis pavyzdys: kaip veikia konsultacijos Addere Care įstaigoje
Slaugos namuose vyriausias socialinis darbuotojas teikia konsultacijas asmenims ir jų artimiesiems, atsako į klausimus, pateikia papildomą informaciją, susijusią su palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugomis, ir padeda susiplanuoti ateitį pasikeitus sveikatos būklei. Konsultacijos dažnai įtraukią gilų pokalbį, kartais primenantį prisiminimus iš vaikystės, siekiant išsiaiškinti visus rūpimus klausimus ir padėti nusidaryti aiškius ateities planus.
Įvairesnės veiklos sritys ir įgūdžių plėtra
Socialinio darbo sritys - sparčiai besikeičiančios, todėl svarbu būti pasiruošus switčuoti į įvairias aplinkybes: savivaldybės, ligoninės, psichosocialinės paslaugos, teisėsaugos institucijos, vaikų teisių apsauga, migrantų integracija ir kt. Nuolatinis mokymasis ir įgūdžių tobulinimas užtikrina gebėjimą reaguoti į naujus iššūkius, auginti kompetencijas, kad darbuotojas išliktų aktualus rinkoje.
Aš pati vadovaujuosi nuostatą, kad socialinis darbas yra mano gyvenimo būdas. Dirbu Addere Care slaugos namuose kaip vyriausioji socialinė darbuotoja ir esu dėkinga už galimybes, kurias suteikia darbas su pacientais, jų artimaisiais ir kolegomis. Mano patirtis rodo, kad nuolatinis tobulėjimas ir gebėjimas prisitaikyti yra būtini siekiant teikti kokybiškas paslaugas pagyvenusiems žmonėms.
Turėtų būti skiriamas didelis dėmesys komunikacijai, empijai ir pagyvenusiojo teisėms. Tokiu būdu socialinis darbuotojas gali užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami remiantis pagarba, autonomija ir žmogaus interesais.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
| Veiklos sritis | Pagrindiniai tikslai | Etikos iššūkiai |
|---|---|---|
| Pagalba namuose / į namus | Užtikrinti savarankiškumą, teikti pagalbą namuose | Autonomijos ribos, privatumas |
| Palaikomojo gydymo globa | Suteikti kokybišką slaugos paslaugą | Saugumo ir gyvybės apsauga vs. nepriklausomumas |
| Savanorių koordinavimas | Pagerinti paslaugų prieinamumą | Manipuliacijos rizika, skaidrumas |
Mano tikslas - teikti profesionalias ir etiškas paslaugas, kurios atitiktų pagyvenusiųjų poreikius, gerbtų jų orumą, o sprendimai būtų priimami remiantis atviru dialogu ir dalyvavimo principais.