Darbo teisės aktai Lietuvoje numato tam tikras garantijas ir lengvatas asmenims, turintiems ribotą darbingumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatoma darbo laiko trukmė riboto darbingumo asmenims, kokios jiems priklauso atostogos ir kokios kitos garantijos yra įtvirtintos Darbo kodekse.
Darbingumo lygio nustatymas ir jo poveikis darbo režimui
Remiantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba). Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais. Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu. Jei asmeniui nustatoma 30-55 % darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu.
Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.
Riboto darbingumo asmenims darbo laiko trukmė nustatoma pagal medicinos arba neįgalumą nustačiusios komisijos išvadą. Taigi, jeigu Tarnybos išvadoje yra įrašyta nuostata, jog darbuotojui rekomenduojama nustatyti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką, tai darbuotojas gali pasinaudoti Tarnybos rekomendacijomis dėl darbo laiko trukmės sumažinimo bei pateikti darbdaviui rašytinį reikalavimą dėl darbo laiko trukmės sumažinimo Tarnybos nustatytomis sąlygomis.
Pagal LR Darbo kodekso 40 str. 6 d. Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį. Taip pat jeigu to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, auginantys vaiką iki 8 m., vienas auginantis vaiką iki 14 m. ar vaiką su negalia iki 18 metų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Kasmetinės atostogos ir jų įtvirtinimas neįgaliesiems
Kasmetinės atostogos yra svarbi socialinė garantija. Jei darbuotojas turi mažesnį nei 55 % darbingumą, jis laikomas neįgaliu. LR Darbo kodekso 138 str. 1 d. įtvirtinta, kad neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.). Taip pat, jei turite negalią ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 d. d. atostogų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.
Vaiką su negalia iki 18 m. auginantys darbuotojai yra prioritetų sąraše, kai sudaroma kasmetinių atostogų eilė darbovietėje. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str.).
Jeigu darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jei pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteikiamos tokiam laikui, kokį rekomenduoja įstaiga (DK 137 str. 1 d.).
Garantijos neįgaliesiems pagal Darbo kodeksą
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.). Neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Todėl teisė į ne visą darbo laiką pagal DK 2 ir 26 str. yra svarbus įrankis: darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu prašymas pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle ar neįgalumu. Grįžti į visą darbo laiką galima raštu įspėjus prieš dvi savaites, išskyrus atvejį, kai darbdavys sutinka nesilaikyti termino (DK 40 str.).
Teisė dirbti nuotoliniu būdu - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jei prašymas pagrįstas neįgalumu ir pateikiamas su sveikatos priežiūros įstaigos išvada (DK 52 str.).
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties - darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką, o įspėjimo terminas priklauso nuo darbo stažo ir situacijos (DK 56 str., DK 57 str.).
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės ir užtikrinta, kad darbo aplinka būtų saugi bei nekeltų neigiamų sveikatos rizikų.
Naujosios iniciatyvos ir paramos priemonės darbdaviams
Užimtumo tarnyba skelbia paraiškas dėl darbo vietų steigimo ar pritaikymo, o subsidijos gali būti skirtos darbo užmokesčiui, darbo vietos įrengimui ar patalpų pritaikymui (iki tam tikrų limitų). Paraiškos tikrinamos, o finansuojamų vietų sąrašas patvirtinamas (Užimtumo tarnyba).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Tarp priminimo apie 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojančias reformas - Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo atnaujinimas, kuris keičia negalios vertinimo modelį, didina paslaugų ir pagalbos prieinamumą, ir nustato dalyvavimo lygio principą. Įstatymo pataisose pabrėžiama, kad asmenys su negalia neturi prarasti teisės dirbti, o toliau gali sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis sąlygomis.
Naujoji tvarka skirta keisti požiūrį į įdarbinimą: įspėjimų, diskriminacijos ir reikalavimų, susijusių su asmens negalia, taikymas bus griežtai griežtinamas, o darbo aplinkos pritaikymas ir pagalbos paslaugos tampa dažnesnės ir labiau prieinamos.
Įsidarbinimo skatinimas ir specialiosios lengvatos
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmones su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Yra galimybė gauti subsidijas darbo užmokesčiui, darbo vietos steigimui ar pritaikymui, bei kitų finansinių lengvatų. Subsidijų dydis ir sąlygos keičiasi priklausomai nuo metų ir programų, tačiau tikslas išlieka - skatinti įdarbinimą ir įtraukti negalią turinčius asmenis į darbo rinką.
2024 m. birželio 21 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimų paketas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama asmenų su negalia teisiniams aspektams: pakeistos sąvokos iš „neįgalusis“ į „asmuo su negalia“, atnaujinti paaiškinimai, ir aiškesnės gairės, kaip teikti informaciją apie negalią darbdaviui. Pokyčiai orientuoti į tai, kad informacija apie negalią nebūtų pareiga prieš įsidarbinant ar dirbant, bet būtų pasirinkto pobūdžio rinkinys, kuris palengvins garantijų įgyvendinimą.
Trumpai apie naujoves ir svarbiausi punktai
- Neįgaliesiems skiriamos papildomos saugios darbo sąlygos ir galimybės kilti karjeroje ar mokytis (DK 26 str. ir 158 str.).
- Galimybė prašyti ne visą darbo laiką ir teisė grįžti į visą darbo laiką (DK 2, DK 40 str.).
- Nuotolinis darbas - pareikalavus, naudojant neįgalumo pagrindą (DK 52 str.).
- Kasmetinės atostogos ir nemokamos atostogos - priklausomai nuo negalios lygio ir šeimos situacijų (DK 126, DK 128, DK 137 str.).
- Darbdaviams teikiamos subsidijos ir lengvatos įdarbinti neįgaliuosius (Užimtumo tarnyba).
- Naujoji negalios vertinimo sistema ir dalyvavimo lygių principas - siekis užtikrinti daugiau paslaugų ir individualizuotą pagalbą (Nėra konkretaus likusio metų skaičiaus - nuostatos pateikiamos kartu su įstatymo pakeitimais).
tags: #darbo #kodeksas #neigaliesiems