Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad viešasis sektorius veikia prastai, taip pat piliečiai mano, jog institucijos naudoja archainius veiklos metodus, suvartoja tonas popieriaus, kurių dalį dar ir pameta. Žvelgiant iš kitos pusės, kinta ir pats piliečių gyvenimo būdas, taip pat ir pandemijos sąlygos kelia aptarnavimo iššūkių.
Šiuolaikinėje organizacijoje sėkminga komunikacija yra itin svarbus procesas, galintis prisidėti prie įvaizdžio formavimo, organizacijos rinkodaros strategijos įgyvendinimo, pasiekiant tikslines auditorijas, palaikant santykius su visuomene, pritraukiant rėmėjus. Populiarėjantys socialiniai tinklai skatina organizacijas vis aktyviau naudotis šia priemone ir komunikuoti interaktyvioje erdvėje.
Straipsnyje pateikti komunikacijos ir organizacijos komunikacijos apibrėžimai, organizacijos komunikacijos rūšys, kanalai ir priemonės. Išnagrinėti socialinių tinklų apibrėžimai ir šių tinklų nauda organizacijos komunikacijai.
Socialinių tinklų „vilko“ Arijaus Žako patarimai pradedantiems verslą
Pokyčiai Viešajame Sektoriuje
Viena iš naujienų - nebebūtinas popierinis prašymo įforminimas, kuris ilgą laiką buvo patapęs tradicine skundo (ar prašymo) pateikimo forma, šiuo būdu yra didinamas paslaugų prieinamumas. Iki šiol būdavo svarbu tinkamai pateikti prašymą, kuris būtų reikiamai pasirašytas (dažniausiai raštu) ir taip save identifikuoti. Dabar prašymai turės vienodą galią (lyginant su tradiciniu pasirašytu), net gi ir tie, kurie bus pateikti elektroniniu kanalu (pvz. per el. bankininkystę), ar net vaizdo skambučiu, jeigu techninės galimybės leidžia juos užfiksuoti bei išsaugoti.
Taigi, jeigu aptarnaujanti įstaiga (pvz. ministerija) bus numačiusi gyventojų aptarnavimą per socialinius tinklus (pvz. Kai kurios įstaigos jau šiuo metu diegiasi elektronines garso atpažinimo sistemas, kurios gali nustatyti asmenį iš jo balso. Toks procesas paprastas, asmuo turi paskambinti bei aiškiai ištarti reikiamą atpažinimui tekstą, tuomet iš jo kalbos sistema nustato asmens tapatybę. Taip pat nauja ir tai, kad Iš dalies keičiasi ir institucijų darbo laikas.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Taip pat redakcijoje priimtas pasikeitimas, susijęs su papildomąja gyventojo informacija, kuomet institucija asmens prašo pateikti papildomos informacijos apie save.
Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvoje viešasis sektorius modernėja, yra formuojamos sąlygos aptarnauti vis greičiau ir geriau, tačiau visuomet išlieka klausimas: kaip sparčiai prie šių sąlygų gali prisitaikyti institucijų darbuotojai bei patys gyventojai?
Dirbtinio Intelekto Potencialas
Seimo Ateities komiteto posėdyje pristatyta „Google“ užsakymu atlikta „Implement Consulting Group“ studija atskleidė milžiniškas ekonomines galimybes Lietuvai, susijusias su generatyviniu dirbtinio intelekto (DI) taikymu. Tyrimas, apimantis 10 Vidurio ir Rytų Europos valstybių, numato 100 mlrd. eurų vertės ekonomines galimybes dešimties metų laikotarpiui visam regionui.
Komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata pabrėžė: „Jeigu Lietuvoje viskas taip pradėtų realizuotis, tai mums nereikėtų jokio gynybos fondo. Automatiškai būtų generuojami milijardai, kurių mums trūksta savo šalies gynybai.“
„Implement Consulting Group“ partneris Martin‘as H. Thelle, pristatydamas atliktą tyrimą, pažymėjo šiuos pagrindinius studijos akcentus:
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
- Ekonominį potencialą: generatyvinis DI gali padidinti darbuotojų našumą, optimizuoti procesus ir sukurti naujas darbo vietas. Tai leistų valstybei surinkti daugiau mokesčių, kurių būtų galima skirti gynybos fondui.
- Viešojo sektoriaus efektyvumą: DI diegimas viešajame administravime gali sumažinti išlaidas ir pagerinti paslaugų kokybę atlaisvinant lėšas gynybos reikmėms.
- Inovacijų skatinimą: DI startuolių ekosistemos vystymas gali pritraukti užsienio investicijas ir sukurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas didinant bendrą ekonomikos augimą.
- Įgūdžių tobulinimą: generatyvinis DI gali padėti mažinti įgūdžių trūkumą ir kelti bendrą darbo jėgos kvalifikaciją, o tai ilgainiui didintų ekonomikos produktyvumą ir keltų darbuotojų atlyginimus.
- Mažų ir vidutinių (MVĮ) įmonių konkurencingumą: lengvai prieinami generatyvinio DI įrankiai gali padėti MVĮ didinti savitumą ir konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
M. H. Thelle sakė, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, turi ypatingų gebėjimų greitai įsisavinti naujas technologijas. Jis teigė: „Lietuva turi puikių galimybių ir yra puikiai pasirengusi imti diegti ir taikyti naujas technologijas, kadangi mažosioms ekonomikoms tai sekasi atlikti geriau.“
Studija taip pat atskleidė, kad Lietuvos įmonės yra optimistiškiau nusiteikusios DI atžvilgiu nei, pavyzdžiui, Estijos bendrovės. Tačiau M. H. Thelle perspėjo, kad penkerių metų pavėlavimas, įsisavinant tokią sparčiai besivystančią technologiją, galėtų sumažinti bendrojo vidaus produkto augimą nuo 5 proc. iki 1 proc.
Atsižvelgiant į iššūkius, kuriuos nustatė tyrimas, M. H. Thelle pažymėjo, kad būtina nedelsiant:
- Investuoti į darbuotojų perkvalifikavimą ir naujų įgūdžių ugdymą.
- Užtikrinti aiškų DI naudojimo teisinį reguliavimą.
- Skatinti įmones aktyviau diegti DI sprendimus.
- Pasinaudoti Europos Sąjungos projektais DI plėtrai finansuoti.
M. H. Thelle taip pat pastebėjo: „Generatyvinis dirbtinis intelektas nėra kažkoks informacinių technologijų projektas, kaip anksčiau juos diegdavome įmonėse. Dėl savo pobūdžio tai yra labiau ir lengviau pritaikomas įrankis, kuris yra priimtinesnis pavieniams darbuotojams.“
Lietuvos Vyriausybė, be kita ko, raginama parengti strategiją, kaip maksimaliai išnaudoti generatyvinį DI potencialą visose valstybės ir ekonomikos srityse, įskaitant ir gynybos sektorius. Tai leistų ne tik sustiprinti šalies ekonomiką, bet ir užtikrinti taip reikalingą finansavimą gynybos fondui.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Posėdyje dalyvavę Komiteto nariai Liuda Pociūnienė ir Valdemaras Valkiūnas iškėlė svarbius klausimus apie DI poveikį darbo rinkai, socialinei apsaugai ir net nacionaliniam mentalitetui.
R. Lopatos nuomone, „akivaizdu, kad dirbtinis intelektas ne tik žada ekonominę naudą ir potencialiai gali sustiprinti šalies gynybos pajėgumus, bet ir kelia sudėtingus socialinius, etinius ir politinius klausimus, į kuriuos Lietuvai teks atsakyti artimiausioje ateityje.“ Šio posėdžio diskusijos parodė, kad Lietuva turi unikalią galimybę tapti lydere DI srityje, tačiau tam reikia subalansuoto ir strateginio požiūrio, apimančio tiek ekonomines galimybes, tiek ir socialinius iššūkius.
Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.
Siekiant įgyti praktinių įgūdžių, siūlomi specializuoti mokymai, finansuojami UŽT, kurių metu galima išmokti:
- Efektyvių socialinių tinklų strategijų.
- Reklamos principų.
- Šiuolaikiškų svetainių kūrimo pasitelkiant dirbtinį intelektą.
Šie mokymai skirti tiems, kurie nori dirbti laisvai, tapti paklausiais specialistais, turėti savo verslą arba monetizuoti savo kūrybinius įgūdžius.
| Sritis | Galimybės |
|---|---|
| Ekonomika | Darbuotojų našumo didinimas, procesų optimizavimas, naujų darbo vietų kūrimas |
| Viešasis sektorius | Išlaidų mažinimas, paslaugų kokybės gerinimas |
| Inovacijos | Užsienio investicijų pritraukimas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas |
| Darbo jėga | Įgūdžių trūkumo mažinimas, kvalifikacijos kėlimas |
| MVĮ | Konkurencingumo didinimas tarptautinėse rinkose |
tags: #socialiniai #tinklai #viesajame #administravime