Kiekvienoje bendruomenėje žmonės susikuria savo skirtingus socialinius tinklus. Socialinis tinklas - tai socialinė struktūra, kurioje susitelkia individai ar organizacijos tarpusavio ryšiais, paremtais bendromis vertybėmis, idėjomis, interesais, finansiniais mainais, draugyste, giminyste, seksualiniais santykiais ar net priešprieša, ligos perdavimu ir pan. Kiekvienoje erdvėje, ar tai būtų profesinė, ar šeimyninė, mes susikuriame savo silpnus ar stiprius socialinius tinklus. Jei socialinio tinklo elementų tarpusavio ryšiai stiprūs, jie gali turėti įtakos daugeliui dalykų, tarkim geras darbuotojas, susikūręs stiprų socialinį tinklą, išėjęs iš organizacijos, kartu išsineša tą tinklą su savimi, taip sukeldamas didelius nuostolius organizacijai.
Atsiradus internetui, atsiranda bendravimas interneto pagalba - taip į virtualią erdvę persikelia ir socialiniai ryšiai. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė (studijos nuotoliniu būdu, prekyba internete, mokesčių mokėjimas internete ir t.t.).
Kiekvieną dieną socialinių tinklų projektus aplanko milijonai žmonių. Darosi aišku, jog tai nėra vienadienis susižavėjimas. Tai - laiko patikrintas, žmonių patvirtintas laisvalaikio praleidimo būdas, tarp populiariausių tinklapių visame internete šie projektai nepalieka Top dešimtuko ir sulaukia milžiniško finansavimo, todėl būtinas nuodugnus ir išsamus šio reiškinio tyrimas.
Darbo objektas ir tikslai
Darbo objektas. Socialiniai tinklai internete. Darbo tikslas. Išanalizuoti ir pristatyti socialinius tinklus kaip visuomenės struktūrą ir kaip internete paplitusį reiškinį. Darbe stengiamasi aptarti tinklaveikos sampratą, kuri yra bene svarbiausias šiuolaikinės globalios visuomenės socialinės organizacijos bruožas. Svarbu pristatyti tinklų vaidmenį ir bruožus. Atsiradus internetui, tinklo - kaip sąvokos ar reiškinio svarba padidėjo, išaugo dėmesys socialinių tinklų tyrinėjimo metodams, pradeda daug kalbėti apie virtualumą, virtualų bendravimą ir jo pasekmes visuomenei, todėl svarbu suvokti ir suprasti, kaip veikia šie procesai visuomenę. Svarbu išnagrinėti, kaip kūrėsi ir formavosi socialiniai tinklai internete.
Metodai
Svarbiausi metodai: literatūros šaltinių analizės, istorinis, analitinis - kritinis metodai. Taikant šiuos metodus, buvo susipažinta su nagrinėjamos temos mokslininkų darbais, statistinėmis ataskaitomis, publikacijomis, ir įvertinti gauti duomenys, susisteminta ir išskirta reikalinga informacija, pateiktos išvados. Iškelti pagrindiniai teiginiai ir problemos.
Taip pat skaitykite: Naujienų gavimas Lietuvoje per socialinius tinklus
1. Tinklaveikos visuomenė
1.1. Pagrindinės idėjos
„Dalyvavimas ar nedalyvavimas tinkle bei kiekvieno tinklo dinamika yra svarbiausios dominavimo bei kitimo prielaidos mūsų visuomenėje, kuri pagrįstai gali būti vadinama tinklaveikos visuomene, o jai būdingas socialines morfologijos pranašumas socialinio veiksmo atžvilgiu“. Taip apie nūdienos visuomenę rašė Manuelis Castellsas savo trilogijoje „Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra“ (1989) pirmoje dalyje „Tinklaveikos visuomenės raida“.
Tinklai yra atviros struktūros, galinčios plėstis iki begalybės, įtraukdamos vis naujus mazgus, jei tik jie gali palaikyti tarpusavio ryšį tinkle - t.y. jei disponuoja bendrais ryšio kodais (pavyzdžiui, bendromis vertybėmis ar veikimo tikslais). Tinklaveikinė socialinė struktūra yra dinamiška, atvira, pajėgi plėtoti naujoves, nerizikuodama netekti pusiausvyros. Globaliai M. Castellsas tinklų kodus ir jungiklius apibūdina kaip svarbiausias visuomenių formavimo priemones, taip pat išskiria tinklų savybę nepriklausyti tam tikroms apibrėžtoms geografijos vietovėms.
Socialinis tinklas - tai žmonių (grupių) socialinių santykių ar ryšių struktūra. Socialiniai ryšiai tinkle gali būti labai įvairūs. Kiekvienas asmuo turi savo unikalų socialinį tinklą, kuris yra vienas iš esminių asmens socialinės integracijos veiksnių. Svarbiausias tinklaveikos bruožas - saugumo siekis sujungiant žmones per bendras vertybes ir tikslus.
1.2. Interneto tinklas
Atsiradus internetui, bendravimas įgauna interaktyvaus pobūdžio bruožų. Internetas yra globalus kompiuterinio komunikavimo stuburas, jungiantis daugelį tinklų. Virtualioje erdvėje susikuria socialiniai ryšiai, kurių plėtra gali būti tiek išplėtota, tiek susiaurinta. Žmogaus socialiniai procesai įgauna vis didesnę svarbą - nuo nuotolinio studijavimo iki prekybos ir mokesčių mokėjimo internete.
Augant technologinei pažangai, atsiranda Web 2.0 sąvoka: platformos, kuriose turinį kuria vartotojai, jungiasi į tarpusavio tinklus, o duomenys priklauso vartotojams. Svarbu išskirti stiprus ir silpnas ryšio formas: internetas ypač tinkamas užmegzti daugybę silpnų ryšių su įvairiais žmonėmis, padedančių gauti informaciją ir plėtoti visuomeniškumą.
Taip pat skaitykite: Kelionių agentūra "Baltic Clipper"
Virtualios bendruomenės atsirado jau 6-ajame dešimtmetyje, o 7-ajame dešimtmetyje sulaukė didesnio vartotojų skaičiaus. Virtualioji bendruomenė (Virtual community) apima socialines grupes, kurios susikuria tinkle, kai žmonės ilgiau bendrauja ir formuoja tarpusavio jausmus. Vėliau ši sąvoka buvo plėtojama į el. pašto konferencijas, CHAT‘us, forumus, socialinių tinklų svetaines, MUD ir kt. Virtualios bendruomenės tapo ir moderniu verslo modeliu, kur daugelis prekinių ženklų kuria savo bendruomenes.
1.2.1. Virtualaus bendravimo pobūdis ir asmenybės
Internete žmogus kuria savo virtualią asmenybę su pseudonimu - tai tarsi vizitinė kortelė. Virtualiosios bendruomenės formuojasi kaip nefizinės, tačiau vis dar tikros bendruomenės, kuriose ryšiai kuriami per skaitmeninį lauką. Pažymėtina, kad virtualios bendruomenės gali turėti teigiamų ir neigiamų aspektų: savitarpio pagalba, diskusijų laisvė, bet ir rizika dėl žalingų ar įžeidžiančių turinių ar nutraukimo.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dažnai interpretuojama pagal biopsichosocialinį modelį: nuotaikos kaita, tolerancija, nutraukimo simptomai, konfliktai ir atkrytis. Tyrimai rodo lyčių skirtumus: mergaitės labiau linkusios į priklausomybę nuo tinklų, berniukai - į interaktyvius žaidimus. Paaugliai, kurie dažnai naudojasi socialiniais tinklais, gali patirti nerimo, depresijos ir miego sutrikimų riziką, ypač kai maskuojasi susidomėjimas socialiniu patvirtinimu ir „dopingas“ dopaminu.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į teigiamas tinklų puses: jie gali gerinti socialinius įgūdžius, skatinti kūrybiškumą, padėti dalintis informacija ir palaikyti kontaktą su sergančiais artimaisiais. Tyrimai rodo, kad vyresni žmonės gali patirti depresijos simptomų sumažėjimą naudojant tinklus.
1.2.2. Virtualaus bendravimo įtaka identitetui
Virtualios asmenybės gali turėti amžiui būdingų ypatybių ir įtakos savęs suvokimui. Paauglystėje identitetą formuoja įgalinantys ar iššaukiantys identiteto klausimai; socialiniai tinklai suteikia galimybių eksperimentuoti su identitetais, tačiau taip pat kelia riziką susidūrus su priešiškais ar klaidingais apsisprendimais. Svarbu įvertinti, kaip virtualus bendravimas veikia mūsų elgesį, laikyseną ir neverbalinę komunikaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų žala: ką svarbu žinoti?
Be to, socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį profesinėje veikloje ir versle: dalyvavimas bendruomenėse, įsitraukimas į organizacijų veiklą, informacijos stebėjimas ir komentarai apie didžiuosius pasaulio įvykius. Tačiau kita medalio pusė - identiteto krizė ir neverbalinių bendravimo įgūdžių netekimas, kai didesnė svarba teikiama kitų nuomonių atžvilgiu, o ne pačiam kontaktui akis į akis.
1.3. Socialinių tinklų įtaka jaunimui
Socialiniai tinklai dėl milžiniško populiarumo tarp paauglių tapo aktualia tema. Tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo tinklų gali pasireikšti per žalingus įpročius, nerimą, miego sutrikimus ir depresiją. Ankstyvas švietimas apie saugų naudojimąsi tinklais, tėvų ir gydytojų dėmesys bei atitinkama įvairovė priemonių gali padėti mažinti rizikas. Lietuvos pavyzdyje kasdien internetu naudojasi apie 90 proc. 16-29 metų asmenų, o 13-17 metų vaikų dalyvavimą internete taip pat įvardija kaip įprastą dalyką.
Tačiau apie priklausomybės paplitimą nėra vieno tiksliai nustatomo skaičiaus; skaičiai svyruoja nuo kelių procentų iki beveik pusės tyrimų imčių. Dažnosios priežastys, kodėl žmonės lankosi socialiniuose tinkluose, yra smalsumas apie draugų veiklą, naujienos, praleidęs laiką, noras bendrauti, dalijimasis nuotraukomis ir nuomonėmis, pažintys ir pirkimai.
1.4. Rizikos ir apsauga
Rizikos: internetinės patyčios, privatumo pažeidimai, netinkamas turinys, sutikimas su spaudimu bei priklausomybės rizika. Patarimai tėvams ir mokytojams apima atvirą diskusiją, aiškius saugumo nustatymus, blokavimo ir pranešimo apie netinkamą turinį įrankių naudojimą, bei skaidrią komunikaciją su vaikais apie tai, ką dalijamasi ir kur randama informacija.
Prevencija: skaitmeninio raštingumo ugdymas, bendradarbiavimas su tėvais, gydytojais bei švietimo įstaigomis, atviras dialogas apie privatumo nustatymus ir socialinių tinklų įtaką psichinei sveikatai. Vaikai turėtų augti su aiškiomis gairėmis, kaip saugoti asmeninę informaciją, ir su planu, kaip elgtis kontaktuojant su naujais žmonėmis.
1.5. Tyrimų išvados ir praktiniai pastebėjimai
Svarbu pažymėti, kad socialiniai tinklai nėra vien teigiami ar vien neigiami; jų poveikis priklauso nuo vartotojo savimonės, elgesio, amžiaus ir konteksto. Tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai gali didinti savivertę (ypač kai dalijamasi pasiekimais ir sulaukiama teigiamų atsakymų), bet taip pat gali skatinti depresiją, vienišumo jausmą ir kitus psichikos sveikatos iššūkius, jei naudojimas yra perteklinis ar neatsakingas. Taip pat pastebima, kad socialiniai tinklai gali būti naudingas įrankis sveikatai, švietimui ir ryšių palaikymui, kai naudojami atsakingai ir prižiūrint suaugusiems.
Specifinės temos iš Lietuvos konteksto
Lietuvoje naudojimosi internetu ir socialiniais tinklais kontekstas rodo aukštą įtrauktį į skaitmeninę erdvę, ypač jaunimo tarpe. Skirtingose šalyse egzistuoja skirtingos rekomendacijos dėl amžiaus reikalavimų ir privatumo nustatymų, o jaunimo mentalinė sveikata ir socialinių tinklų įtaka ją įtakoja tyrimų spektru. Svarbu nuosekliai ugdyti skaitmeninį raštingumą ir teigiamą, atsakingą elgseną virtualioje erdvėje, siekiant išlaikyti balansą tarp naudos ir rizikų.
Praktiniai rekomendacijų blokai
1) Vaikų ir paauglių saugumas: vaikų linijos kontaktai, savigynos priemonės internete, apsauga nuo įžeidžiančių turinių, blokavimo ir pranešimo apie netinkamą turinį įrankiai. 2) Švietimas: tėvų ir globėjų įtrauktis, aiškūs šeimos susitarimai dėl interneto vartojimo, duomenų privatumas ir atsakingas turinys. 3) Profesionalų vaidmuo: gydytojai, mokytojai ir psichologai turėtų aktyviai nagrinėti interneto poveikio psichinei sveikatai klausimus ir teikti pagalbą bei edukaciją.
Siekiant įtraukti vizualinį papildomumą, pateikiu pavyzdžius:
Mental Health and Social Media
Turint omenyje technologijų nuolatinį tobulėjimą, svarbu nuolat atnaujinti žinias apie socialinių tinklų poveikį ir taikyti tai praktikoje, kad jaunimas ir suaugusieji galėtų naudotis jų teikiamomis galimybėmis, išvengiant žalos.
Apibendrinant, socialiniai tinklai yra instrumentas, kurio naudą ir žalą lemia vartotojo patirtis, gebėjimas valdyti savo laiką ir įrankius. Jie suteikia galimybių bendrauti, mokytis ir palaikyti ryšius su pasauliu, bet tuo pačiu kelia rizikų, kurias galima valdyti tik atsakingai ir įtraukiai diegiant ugdymą skaitmeniniam savarankiškumui.
tags: #socialiniai #tinklai #tai