Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienokių ar kitokių charakterio savybių, gali būti didesnėje priklausomybės nuo socialinių tinklų išsivystymo rizikos grupėje. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas.
Įžanga Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 16-29 metų asmenų kasdien internetu naudojasi 90 proc., ir dauguma šių žmonių naudoja internetą socialiniams tinklams. Ką kasdien tiek paaugliai veikia socialiniuose tinkluose? Ko jie ten ieško ir ką randa? Ar galima priklausomybė nuo socialinių tinklų? Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nėra atskiro kodo socialinių tinklų priklausomybei. Priklausomybę nuo socialinių tinklų galima įvardinti pagal biopsichosocialinio modelio elementus: nuotaikos kaita, nuolatinis užimtumas tinklais, tolerancija, nutrėkimo simptomai, konfliktai ir atkrytis.
Paaugliai ir jauni suaugusieji patiria įvairių efektų: socialiniai tinklai gali pagerinti tarpasmeninius santykius, ryšį su šeima, gebėjimą bendrauti, kūrybiškumą ir mastymo įvairovę. Tačiau per didelis naudojimasis taip pat susijęs su nerimo simptomais, dėmesio sutrikimais, ir miego sutrikimais. Tyrimai rodo, kad moterys dažniau patiria priklausomybės nuo socialinių tinklų ženklus, o vyrai dažniau linkę į žaidimus ar suaugusiųjų turinį. Be to, socialiniai tinklai įtakoja riziką susidurti su interneto patyčiomis ir koreliuotais (pvz., miego trūkumais) reiškiniais, ypač tarp merginų.
Priklausomybės mechanizmai gali būti aiškinami kaip impulsų kontrolės sutrikimas, o tai reiškia motyvaciją nuolatos tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti. Tyrimai taip pat rodo, kad mikrostruktūriniai smegenų pokyčiai gali būti susiję su ilgalaikiu priklausymu nuo interneto. Tačiau vis dar neaišku, ar socialinių tinklų įtaka yra teigiama, ar neigiama, ar neutrali, ir svarbu atskirti jaunuolių psichinę sveikatą nuo kitų veiksnių.
Socialinių tinklų įtaka žiniasklaidai
Socialiniai tinklai tapo įspūdingu informacijos sklaidos kanalu Lietuvoje: 2023 metais jų populiarumas viršijo 70% interneto vartotojų, o dauguma naudotojų seka naujienas ir informaciją per šias platformas. Tradicinė žiniasklaida priversta keistis dėl tuo pačiu metu augančio socialinių tinklų vaidmens informacijos kūrimo ir platinimo procese. Socialiniai tinklai suteikia galimybes kiekvienam vartotojui tapti informacijos kūrėju, todėl informacijos patikimumas tampa iššūkiu. Tačiau šios platformos remia žiniasklaidos dinamiką, leidžiančią greitai platinti naujienas ir reaguoti į besikeičiančius įvykius.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Be informacijos sklaidos pokyčių, socialiniai tinklai keičia žurnalistikos praktiką: duomenų analizė, dirbtinis intelektas ir automatizuotas turinys tampa vis svarbesniems įrankiams. Žiniasklaidos institucijoms tenka būti lanksčioms ir inovatyvioms, kad išliktų konkurencingos. Taip pat iškyla klausimas dėl pasitikėjimo informacijos šaltiniais: technologijos skatina greitą informacijos platinimą, tačiau tuo pačiu didėja rizika plintant dezinformacijai.
Lietuvoje socialiniai tinklai turėjo įtakos politinei komunikacijai: valstybės institucijos, politikai ir viešieji asmenys vis dažniau naudoja šias platformas pasiekti auditoriją ir reaguoti į įvykius realiu laiku. Taip pat socialiniai tinklai keičia reklamos ir rinkodaros strategijas, suteikdami galimybę tiksliai segmentuoti auditoriją ir kurti individualiai pritaikytus pranešimus. Dėl šio augimo žiniasklaidos organizacijos turi adaptuoti savo verslo modelius ir ieškoti inovatyvių sprendimų, kad išliktų konkurencingos.
Priešingos tendencijos ir rizikos
Tarp pagrindinių iššūkių - dezinformacijos plitimas ir pasitikėjimo informacijos šaltiniais praradimas. Socialiniai tinklai leidžia greitai skleisti turinį, tačiau tai gali lengvai skatinti klaidingą ar iškraiptą informaciją. Be to, informacijos patikimumo klausimas išlieka aktualus, nes vartotojai sunkiai atskiria patikimus šaltinius nuo nepatikimų. Viena iš išskirtinių tendencijų yra turinio lokalizacija: naudotojai dalinasi informacija apie konkrečias bendruomenes ir įvykius, kas gali būti naudinga regioninei žiniasklaidai Lietuvoje.
Tačiau techniniai pokyčiai keičia žurnalistikos praktiką: didžiulis duomenų kiekis, automatizuotas turinys ir dirbtinis intelektas gali ženkliai paspartinti naujienų kūrimą ir paskirstymą. Tai taip pat kelią žiniasklaidai į įvairesnius kanalus, kur kiekvienas vartotojas gali tapti informacijos šaltiniu ir dalintis savo nuomone bei patirtimi.
Prevencija ir švietimas
Prevencija turėtų būti orientuota į vaikų ir jaunimo švietimą, tėvų ir gydytojų dėmesio didinimą, realaus gyvenimo veiklų skatinimą ir kritinio mąstymo ugdymą. Gydytojams rekomenduojama įtraukti klausimus apie interneto naudojimą į kasdienes konsultacijas, šviesti ir skatinti tikslingą technologijų naudojimą, taip pat kalbėti apie duomenų apsaugą ir privatumo klausimus. Jei internetinė veikla buvo tikslinga, probleminis jos naudojimas gali būti išvengtas. Taip pat svarbu anksti šviesti apie tai ir skatinti pertraukas nuo socialinių tinklų, siekiant mažinti spaudimą ir skatinti realų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Siekiant mažinti priklausomybę, rekomenduojama skatinti sveikus įpročius: daugiau fizinės veiklos, buvimas gamtoje, bendravimas gyvai ir hobiai, nustatytos ribos laikymasis ir atviras pokalbis su tėvais ar rūpindamiesi suaugusiais asmenimis. Svarbu suvokti, kad socialiniai tinklai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, todėl reikia ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad interneto turinys tikrovės dalis, o ne visa istorija.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #tinklai #spaudoje