Ryški gyventojų požiūrių poliarizacija matoma jau ne vienerius metus. Visais laikais buvo ir laisvamanių, ir griežtų tradicijų sergėtojų, jų konfliktus, tautų identiteto paieškas matome valstybių istorijoje.
Poliarizacijos Skatinimas Per Lyderius ir Partijas
Niekas taip nedidina poliarizacijos, kaip lyderių, užimančių aiškias kraštutines pozicijas, veiksmai. Kiekvienas politinis sprendimas, smarkiai nukrypstantis nuo vidurio, didina visuomenės poliarizaciją. Politikams naudinga išsakyti savo poziciją ir taip sutelkti savo partijos rinkėjus. Tyrimų duomenimis, partijos lyderiai, pabrėžiantys svarbiausią pamatinę partijos liniją, ir tai darantys pakankamai radikaliai, laimi vidinius partijos rinkėjų balsus.
Geriausias to pavyzdys Lietuvoje - Laisvės partijos paplūdimys Lukiškių aikštėje. Partija garsiai išsakė poziciją, sutelkė liberalius rinkėjus, jaunimą ir gavo netikėtai didelį palaikymą Seimo rinkimuose. Tokią situaciją matome ir Respublikonų partijoje JAV. Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas turi nepaprastai didelį partijos rinkėjų palaikymą (jį palaiko virš 90 proc. respublikonų rinkėjų ir 70 proc. rinktų jį kaip partijos kandidatą, Bloomberg 2021), ir panašu, kad joks kitas lyderis neiškils iki 2024-ųjų Prezidento rinkimų JAV.
Laimėjusios partijos siekia įtvirtinti savo pozicijas teisės aktais, o tai tik dar labiau skatina oponentų pyktį ir prisideda prie galimos ideologinės skirties visuomenėje ir troškimo atstatyti „tvarką“.
Socialinių Tinklų Įtaka Poliarizacijai
Nėra vieningos nuomonės, kiek socialiniai tinklai prisideda prie visuomenės skaldymo ir skirties. Iš vienos pusės galimybė kiekvienam išsakyti savo nuomonę ir pritraukti lygiai taip manančius sekėjus gali skatinti poliarizaciją. Tuo pačiu tai puiki demokratijos išraiška, kai pasisakyti gali kiekvienas, - juk anksčiau tokių galimybių net nebuvo. Jei algoritmai arba nuomonių reguliavimas ima viršų, tai jau yra cenzūra. Siekis įtvirtinti tik savo nuomonę gali virsti diktatūra. Ne tik politine, bet ir idėjine.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Ir visgi noriu pakalbėti apie nuomonių skirtis organizacijose, kurios ima tiesiogiai veikti organizacijų gyvenimą. Juk įmonėse lygiai taip veikia ir nenorintys skiepytis, ir besiskiepijantys, ir uolūs katalikai, ir agnostikai. Visi šie žmonės turi sugyventi. Tyrimai rodo, kad ne tik visuomenėse, bet ir organizacijose jau gyvena tyliosios mažumos arba tyliosios daugumos - žmonių, kurie bijo išsakyti savo tikrąjį požiūrį ir tyliai kunkuliuoja viduje, grupės.
Įdomiausias ir sunkiausias klausimas - ar kiekviena nuomonė yra vertinga? Pavyzdžiui, „Starbucks“ leido darbuotojams vilkėti „Pride“ atributikos rūbus, tačiau buvo uždraudusi „Black Lives Matter“. Sulaukus didelės kritikos, draudimą teko atšaukti. Ką gali daryti įmonių vadovai ar lyderiai? Visų pirma, laikytis pakankamai nuosaikios pozicijos. Išsakyti savo matymą, požiūrį galima, galbūt net ir būtina, tačiau tuo pačiu labai svarbu būti atviram kitokiai nuomonei, leistis į dialogą, skatinti jį. Nepaisant visko, žmonės vis dar turi teisę rinktis, ar skiepytis, ar ne; su kuo miegoti; ką palaikyti, ką valgyti ir kaip gyventi.
Kita vertus, akistata su poliarizacija - puikus laikas apsvarstyti kompanijos vertybes. Organizacijos šiandien yra aktyvios visuomenės ir politikos veikėjos - tai ne tik galimybė, tai atsakomybė.
„Omidyar Group“, „Democracy Fund“ ir „Omidyar Network“ atliko bendrą tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ryšį tarp socialinės žiniasklaidos ir demokratijos. Gauti rezultatai nustatė šešias sritis, kuriose socialiniai tinklai tapo tiesiogine grėsme demokratiniams idealams:
- Uždari pasauliai, poliarizacija ir angažavimas: Socialinių platformų sandara daugeliu atžvilgių atspindi angažuojančios medijos augančią apimtį tradiciniuose kanaluose. Kadangi jie tampa pagrindiniu pasiskirstymo kanalu, socialiniai tinklai sukuria vienpusės informacijos ir nuomonių burbulą, taip įtvirtindami išankstines nuostatas ir sumažindami konstruktyvios diskusijos galimybes.
- Nepatikimos ir klaidinančios informacijos sklaida: Virusinė dezinformacija, dažnai vadinamos „netikromis naujienomis“, kurią platina tiek valstybės, tiek privatūs veikėjai, cirkuliuoja socialiniuose kanaluose. Šie klaidingi ir iškraipyti duomenų fragmentai gali sustiprinti susipriešinimą ir tuomet žmonėms tampa sunku pasitikėti tuo, ką jie skaito, kitais asmenimis bei organizacijomis.
- Populiarumo ir legitimumo susiliejimas: Idėja, kad „laikai“ ar „retweetai“ gali būti naudojami vertinant asmens, pranešimo ar organizacijos legitimumą arba masinę paramą, sukuria iškraipytą informacijos vertinimo sistemą ir klaidingą supratimą apie tam tikrų požiūrių populiarumą. Tai sustiprina dar ir tai, kaip dažnai sunku atskirti tikras nuomones nuo sukurtų trolių ir botų.
- Politinis manipuliavimas: Troliai ir botai, imituojantys paprastus piliečius, tapo vyriausybių ir politinių lyderių ginklu, leidžiančiu suformuoti internetines diskusijas. Turkijos, Kinijos, Izraelio, Rusijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos naudojasi tūkstančiais socialinės žiniasklaidos darbuotojų, kurie turi keletą sąskaitų tam, kad pakeistų ir kontroliuotų viešąją nuomonę.
- Manipuliavimas, taikymas ir elgesio keitimas: Reklamuotojai ir jų pažangūs taikymo mechanizmai kontroliuoja potencialių vartotojų dėmesį. Ne visi jų pranešimai atrodo kaip reklama ir yra matomi ne tik tikslinėje auditorijoje. Taip nutiko su politiniais skelbimais, kuriuos paskelbė Rusijos atstovai per paskutinius prezidento rinkimus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šis modelis vis labiau didina atotrūkį tarp leidėjų ir žurnalistų bei mažina tradicinių naujienų organizacijų pelningumą ir stabilumą.
- Nepakantumas, atskirtis ir neapykantos kurstymas: Įvairios socialinių tinklų taisyklės ir ypatybės gali paskatinti įžeidžiančios kalbos plitimą, terorizmą, rasinį ir seksualinį priekabiavimą bei užkerta kelią aukoms greitai reaguoti į grėsmes.
Tyrimo autoriai tikisi, kad jo rezultatai tarp atspirties tašku socialinės žiniasklaidos vadovams, politikams, vyriausybės pareigūnams ir kitiems įtakingiems asmenims bei paskatins juos geriau išnagrinėti socialinių tinklų poveikį gyventojams ir galiausiai rasti veiksmingus sprendimus. Tyrėjai pastebi, kad aprašytos problemos negali būti išspręstos vieno asmens, įmonės ar vyriausybės jėgomis.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
"Rinkodaros guru": Socialiniai tinklai: tarp verslo ir vartotojų
Dezinformacijos Sklaida ir Sąmokslo Teorijos
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos instituto mokslininkai kartu su partneriais iš Ispanijos, Prancūzijos, Estijos ir Turkijos vykdo tyrimą, siekdami suprasti, kaip dezinformacijos sklaida veikia skirtingose šalyse. Tyrime, analizuojant daugiau nei 1,5 milijono nuorodų, dalintųsi „Telegram“ kanaluose Lietuvoje ir Ispanijoje, paaiškėjo, kad abejose šalyse veikiančios grupės intensyviai dalijasi panašiomis sąmokslo teorijomis.
Viena iš jų - vadinamoji „Turbo vėžio“ teorija, kuri teigia, jog COVID-19 vakcinos sukelia greitai progresuojantį vėžį. Kita plačiai paplitusi teorija - Ukrainos biolaboratorijų, teigianti, kad Ukraina slapta vysto biologinius ginklus su JAV pagalba. Be to, „Telegram“ kanaluose aktyviai plinta vadinamieji nauji antivakcinų „didvyriai“, kurių tariami ekspertai bando atskleisti „tikrąsias“ COVID-19 vakcinų grėsmes. Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje aktyviai plinta Rusijos žiniasklaidos šaltinių nuorodos, kuriose skleidžiamos sąmokslo teorijos apie Vakarus.
Kaip teigia tyrimo vykdymą koordinuojanti mokslininkė prof. dr. A., „Sąmokslo teorijos ne tik skatina žmones atsisakyti vakcinų ar nepaisyti sveikatos rekomendacijų, bet ir formuoja klaidingą supratimą apie pasaulinius įvykius. Tokios klaidos gali sukelti visuomenės poliarizaciją, padidinti nepasitikėjimą institucijomis bei stiprinti socialinę įtampą. Norint veiksmingai kovoti su šia problema, reikalingas kompleksinis požiūris. Medijų raštingumo ugdymas, efektyvios faktų tikrinimo sistemos ir didesnė socialinių platformų atsakomybė yra esminiai žingsniai siekiant sumažinti dezinformacijos poveikį“.
Projektas „Kenkėjiškų paskyrų profiliavimas ir aptikimas skaitmeniniuose socialiniuose tinkluose naudojant dirbtinį intelektą“ finansuojamas CHIST-ERA ir Lietuvos Mokslo Tarybos.
Poliarizacijos Tyrimai Lietuvoje
Lietuvoje iki šiol nėra tyrimų, kurie analizuotų šį reiškinį, kuris akademinėje literatūroje įvardijamas „emocinės poliarizacijos“ terminu, nors pastarųjų metų tendencijos rodo išaugusias įtampas visuomenėje tarp skirtingų vertybinių orientacijų grupių. Šio tyrimo tikslas - ištirti Lietuvos visuomenės poliarizacijos mastą bei priežastis ir jos sąveiką su parama demokratinėms institucijoms.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Tyrimu pirmiausia siekiama nustatyti visuomenės poliarizacijos pobūdį ir tendencijas laike, t. y. įvertinti, ar ir jei taip, tai kiek persikloja ir vienas kitą sustiprina visuomenę dalijantys įsitikinimai ir nuostatos. Antra, bus analizuojami poliarizaciją skatinantys veiksniai ir sąsajos su politiniu pasitikėjimu ir pasitenkinimu demokratijos veikimu.
Politinė poliarizacija keičia demokratijas visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje. Kaip rodo tarptautinio V-Dem tyrimo duomenys politinė poliarizacija Lietuvoje buvusi aukščiausiame taške 1992 m., nuo tada pamažu mažėjo. 2004-2015 m. buvo visiškai minimali. Nuo 2016 m.
Globaliu mastu politinės poliarizacijos tyrimų skaičius, vertinant mokslinių straipsnių gausėjimą, per dešimtmetį išaugo keturis kartus. Daugiausiai tyrimų yra atliekama JAV. Europoje politinės poliarizacijos reiškinio tyrimų vis dar yra mažai. Lietuvoje politinės poliarizacijos tyrimai dar tik prasideda ir publikuotų šios tematikos mokslinių darbų bei parašytų disertacijų nėra.
Kova su Dezinformacija Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2023 m. kovą su dezinformacija koordinuoja NKVC. Šio centro specialistų vertinimu, Lietuvos gyventojų atsparumas dezinformacijai yra vertinamas kaip pakankamai aukštas, tačiau vis dar yra tam tikrų iššūkių, susijusių su klaidinančio turinio atpažinimu ir reakcija į jį.
Siekiant užpildyti šią spragą, „Debunk.org“ sukūrė „InfoSkydą“ - kiekvienam interneto vartotojui prieinamą melagingos ir klaidinančios informacijos atpažinimo kursą. Be to, šių metų gegužės 8 d. jau antrą kartą vyks Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas moksleiviams, kuriame iš anksto užsiregistravę 9-12 kl.
V. Daukšas teigia, kad „jaunoji karta (digital natives) didžiąją dalį informacijos ir naujienų gauna socialiniuose tinkluose, kuriuose gausu manipulatytvaus turinio. Todėl moksleiviams ypač svarbu gebėti atskirti melagingą, kenksmingą turinį.
Pašnekovas priduria, kad socialinių tinklų algoritmai dažnai sukuria vadinamuosius „informacinius burbulus“, kuriuose vartotojai mato tik jų pažiūras patvirtinančią informaciją, o priešingos nuomonės lieka nepastebėtos. Antra, dirbtinio intelekto technologijos leidžia kurti įtikinamą, tačiau klaidinančią informaciją - suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus.
„Šios tendencijos pabrėžia būtinybę stiprinti medijų raštingumą ir kritinį mąstymą, ypač tarp jaunimo, kad jie gebėtų atpažinti ir atsispirti dezinformacijos poveikiui“, - teigia V.
Kaip vieną didžiausių dezinformacijos sukeltų pastarųjų metų iššūkių Lietuvos saugumui V. Vitkauskas įvardija 2023 m. liepos mėn. vykusį NATO Viršūnių susitikimą Vilniuje. Jis sako, kad susitikimo metu suburta 10 institucijų komanda ir sklandus bendradarbiavimas tarp jų leido susidoroti su visais bandymais dezinformuoti ar kitaip paveikti Lietuvą, jos saugumą.
Lietuvos gyventojų atsparumas dezinformacijai
| Metai | Rodiklis |
|---|---|
| 2022-2024 | Aukštas |
tags: #socialiniai #tinklai #poliarizuoja