Prie socialinių tinklų šiuo metu yra prisijungę pusė pasaulio. Vienas mažas pakeitimas ar nauja funkcija socialiniuose tinkluose pakeičia tai, kaip 3 milijardai žmonių praleis savo dieną. Socialiniai tinklai įtraukia - jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų naršančiųjų dėmesį.
Pastaruosius ketverius metus laidas apie technologijas radijuje ir televizijoje vedantis e. skautų tarybos narys Lukas Keraitis pasakoja, kad pats ne kartą yra pastebėjęs, jog vos padėjęs telefoną ir vėl jį paima į ranką. „Bandant skaityti knygą susikaupti yra sunku, o telefone būti gera, net nepastebi, kiek laiko ten pralindi.“ Anot L. Keraičio, pasaulyje nieko nėra svarbiau nei mūsų dėmesys. Įmonės moka pinigus už tai, kad žmogus atkreiptų dėmesį į jų produktus. Kartu su internetu atsirado ir daug tikslesnių būdų pamatuoti žmonių dėmesį ir jo naršymo kelią. Socialiniais tinklais naudojamės nemokamai, mat jie gyvena iš reklamos. Kuo ilgiau būsime socialiniuose tinkluose, tuo daugiau jie reklamos galės parodyti.
Kodėl tinklai bus įtraukiantys ir kada jie tampa pavojingi?
„Socialiniuose tinkluose visada gausu stimuliatorių, kažkas naujo - paveikslėlis, kuris prajuokina, naujiena, kuri supykdo, draugo, kuriam aš pavydžiu, įrašas. Tai suteikia emocijų, padeda įveikti nuobodulį. Mūsų dėmesį taip pat atkreipia ir nuolat iššokantys pranešimai.“
„Kažkas, dirbantis socialinį tinklą vystančioje įmonėje, sugalvojo, kad kaskart gavus žinutę iššoks parnešimas. Tą akimirką jis nusprendė, jog 3 milijardai žmonių per dieną daugybę kartų išvys tokius pranešimus.“
Esame dažnai sutrikdomi - kažin ar nuo to netampame labiau išsiblaškę?“, - klausia L. Keraitis. Jei kažkokios funkcijos mums nepatinka, turime teisę jų atsisakyti ir kalbėti apie tai su socialiniais tinklais bei technologijų įmonėmis. Socialiniai tinklai iš pradžių buvo įrankiai bendravimui ir informacijos sklaidai, tačiau dabar jų poveikis visuomenei plinta ir į psichinę sveikatą, savivertę bei santykius su kitu žmogumi.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų įtaka naktiniams vartotojams: rizikos ir patarimai
Socialiniai tinklai yra nuostabus įrankis - jie gali sujungti pasaulį, padėti atrasti bendruomenes, jaustis mažiau vienišam, suteikti galimybę palaikyti ryšius su žmonėmis, ypač per karantiną. Jei dabar būtų 2000-ieji ir turėtume tik žinutes ir pokalbius telefonu, būtų gerokai liūdniau. Tačiau reikia stebėti save naršant ir vertinti, ar tai trukdo ar ne, mat vieniems kelios valandos per dieną yra nieko tokio, o kiti pastebi, kad socialiniai tinklai tą laiką užima per daug.
L. Keraitis siūlo mažinti iššokančių pranešimų kiekį ir dalijasi asmenine patirtimi: „Esu išsijungęs 95 proc. visų pranešimų telefone - tiek programėlių, tiek naujienų portalų. Nuolat stebiu tik šeimos susirašinėjimą.“ Taip pat galima riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, naudojant išmaniojo telefono funkcijas be papildomų programėlių. Pavyzdžiui, galima nustatyti, kad tam tikroje programėlėje per dieną būtų galima praleisti ne daugiau nei valandą. Taip pat galima išjungti telefono ekrano spalvas nuo tam tikros valandos - bespalvis ekranas sumažina bombardavimą su įrašuose „atrodo įdomu“, bet kartais nuotraukos iš atostogų tampa nuobodžios.
Socialinių tinklų įtaka vaikams ir paaugliams
Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama vaikų ir paauglių kasdienybės dalis. Jie leidžia bendrauti, greitai pasiekti informaciją, mokytis, dalintis pomėgiais ir atrasti bendraminčių. Tačiau kartu kyla nerimą dėl mažėjančios savivertės, kūno įvaizdžio problemų, priklausomybės, patyčių, nerimo ir emocinio nuovargio. Diskusijos FM99 metu atskleidė, kad socialiniai tinklai gali būti naudingi mokantis ir bendraujant, tačiau greitis ir turinio sruvas sukuria vis daugiau grėsmių: trumpi vaizdo įrašai, nuolat kintantis turinys ir algoritmai skatina ilgą buvimą ekrane, silpnina gebėjimą susikaupti, ir gali lemti priklausomybę.
Kas sako specialistai? Erikas Zablackas: „Mano nuomone socialiniai tinklai labai stipriai paveikia žmogaus protą.“ Tačiau vienas iš didžiausių iššūkių - amžiaus klastojimas ir pavojai: melaginga tapatybė, įtraukimas į pavojingas bendravimo aplinkas, bei galimybė pasinaudoti dirbtiniu intelektu. Tėvai, mokytojai ir pačios platformos turi užtikrinti saugumą. Vietoje draudimo reikia skatinti sąmoningumą, edukaciją ir diskusijas su vaikais apie pavojus, galimybes ir ribas.
D. Ulbinaitė siūlo įstatymines priemones dėl realios amžiaus patikros: nustatyti 16 metų amžiaus ribą savarankiškam naudojimuisi socialiniais tinklais ir priversti platformas taikyti patikras. Tačiau jaunimas pripažįsta, kad reikalingos priemonės turi būti patikimos, nekurtų saugumo spragų ir neturėtų pažeisti privatumo. Svarbu - ne tik teisės aktai, bet ir kasdienis sąmoningumas bei tėvų ir vaikų dialogas apie tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Ką daryti tėvams? Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė sako, kad svarbu skatinti atvirą dialogą, priminti, jog matomi interneto vaizdai dažnai neatitinka realybės, ugdyti kritinį požiūrį į matomą turinį, ir sudaryti ribas neužgožiant kitų veiklų. Skaitmeninis raštingumas, privatumo nustatymai ir amžiaus reikalavimai turi būti nuolatos kalbėjimo, o vaikams reikia atrodo pavyzdžių, kaip sveikai elgtis internete.
- Pasirūpinkite struktūrine dienotvarke, kur interneto naudojimas yra ribotas ir derinamas su sportu, knygomis, gyvais ryšiais ir kitomis veiklomis.
- Kreipkite dėmesį į vaikų emocinę būseną ir į tai, ką jie renkasi žiūrėti: rinktis turinį, kuris praturtina, o ne skatina pavydą ar nerimą.
- Skatinkite atvirą dialogą, paaiškinkite pavojus ir kaip atpažinti manipuliaciją bei melagingus profilius.
Specialistai pabrėžia: socialiniai tinklai gali būti teigiami, jei juos naudojame sąmoningai, teisingai ir su atsakomybe. Jie gali įkvėpti, padėti mokytis, suartinti ir skatinti kūrybą, tačiau ilgalaikis naudojimas gali kelti emocinių sutrikimų, kūno įvaizdžio spaudimą ir priklausomybę. Svarbiausia - radus balansą, kai laikas telefone tampa pasirinkimu, o ne automatiniu įpročiu.
Klausimai ir praktiniai patarimai vartotojams
Ekspertai rekomenduoja neatsisakyti socialinių tinklų, o juos naudoti atsakingai. Pradėti reikia nuo savęs: įsivardinti, kokiu tikslu mes naudojame tinklus, ir ar šie tikslai nėra nuolat kartojami be realių pokyčių mūsų gyvenime. Taip pat svarbu-sekti savo emocijas: ar turinys kelia pyktį, pavydą, nerimą, ar praturtina. Jei reikia - atsisakyti tam tikrų paskyrų ar keisti algoritmą. Taip pat galima pakeisti platformas į tas, kurios suteikia daugiau naudingo turinio: pavyzdžiui, vietoje nuotraukų srauto rinktis knygas ar tinklalaides.
Rekomendacijos įsitraukti į saugesnį naudojimą:
- Priešingai nei atėjusias drastiškos ribojimai, pradėkite nuo lengvų, realių pokyčių - pvz., ribokite laiką iki tam tikros trukmės per dieną.
- Stebėkite emocinį poveikį ir nutraukite sekimą tų paskyrų, kurios kelia neigiamas emocijas.
- Nustatykite aiškius priminimus ir perjungimus: po limitų pabaigos sustokite ir įvertinkite, ar ima iš dalies prarasti pripratimas.
- Išjunkite nereikalingus pranešimus, bet sutikite, kad kartais galite jausti poreikį patikrinti tinklą.
- Koreguokite algoritmą: per platformų nustatymus galima pasirinkti temas, kurias norite matyti daugiau arba mažiau.
Viduje svarbiausia - balance. Socialiniai tinklai gali būti tiek naudingi, tiek pavojingi. Jei patiriate sunkumų dėl priklausomybės ar nuolatinių neigiamų emocijų, kreipkitės į specialistus ir artimuosius.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
tags: #socialiniai #tinklai #neidomus