Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?
Socialinių tinklų plitimas ir vartojimo priežastys
Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90 proc. 16-29 metų asmenų. Socialiniai tinklai apibūdinami kaip tinklapiai ar kompiuterinės programos, kurios leidžia bendrauti ir dalytis informacija internete naudojantis kompiuteriu ar mobiliaisiais telefonais. Apklausoje 16-64 metų interneto vartotojai nurodė 10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose: smalsauja, ką veikia draugai; nori sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius; praleidžia laisvą laiką; ieško juokingų ar smagių istorijų; apskritai bendrauja su žmonėmis; dalijasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais; dalijasi savo nuomone; nori atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus; susipažįsta su naujais žmonėmis.
Nauda: ryšiai, informacija, sveikatos švietimas
Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą.
Žala: savivertė, FOMO, priklausomybė ir miego sutrikimai
Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti. Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę.
Priklausomybė ir elgesio sutrikimai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai: nuotaikos kaita, nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija, nutraukimo simptomai, konfliktai ir atkrytis.
Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus.“
Empiriniai duomenys ir moksliniai tyrimai
Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Net 80 proc. Išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dažnas socialinių tinklų naudojimas lemia prastesnę tiriamųjų psichinę sveikatą. Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu.
Tyrimai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus. Tyrimai taip pat parodė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Amžiaus ir lyčių skirtumai
Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. Vis dėlto, tarp merginų šis santykis buvo labiau susijęs su elektroninėmis patyčiomis ir nepakankamu miegu. Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo nustatyta, kad miegas ir internetinės patyčios yra galingesni jaunų žmonių gerovės veiksniai nei naudojimasis skaitmeniniu ekranu. Vaikinų grupėje sąryšio tarp internetinių patyčių, miego bei fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos nebuvo rasta. Tai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas neišstumia vaikinų fizinio aktyvumo taip, kaip tarp merginų.
Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.
Rizikos paaugliams: elgesys internete ir saugumas
Paaugliai intensyviai vykdo asmens savo tapatumo paieškas, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Internetinės patyčios - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Socialinis kapitalas, identitetas ir "veidrodžių karalystė"
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Prevencija ir intervencijos: ką daryti praktiškai?
Turėtume patys pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiuose tinkluose.
Pirmasis žingsnis - susivokti, išsigryninti mintyse ar susirašyti, kurias gyvenimo dalis šiuo metu padenginėja šis virtualus turinys. Identifikavę, ką socialiniai tinklai mums kompensuoja, galime galvoti, kaip ir kokiomis veiklomis realiame pasaulyje galime visa tai patirti. Bukas draudimas yra kaip forma, tačiau jis neskatina švelnaus sąmoningumo ir tinkamos atjautos sau. Tvarumas atsiranda ne tada, kai tiesiog atsisakau, o tuomet, kai savo realiame gyvenime patiriu tai, ko klaidingai siekiu vadinamuose socialiniuose tinkluose.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Jeigu pastebimi nerimą keliantys ženklai arba pajuntate, kad patys įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikimui. Siūloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save žalojančiais ar turinčiais psichinės sveikatos sutrikimų jaunais žmonėmis, turėtų dažniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojimą.
Praktiniai patarimai asmeniui
- Stebėkite savo ekrano laiką ir telefono aktyvavimų skaičių, bet vertinkite šiuos rodiklius kontekste.
- Identifikuokite, ką socialiniai tinklai kompensuoja jūsų gyvenime ir raskite realias alternatyvas (susitikimai, bendros veiklos, sportas).
- Uždėkite laiko ribas: bandykite naudotis socialiniais tinklais tik tam tikromis valandomis ar tik vakare, kaip vienas iš bandymų.
- Jeigu jaučiate, kad naudojimasis socialiniais tinklais kenkia, pradėkite nuo švelnių pokyčių - mažinti laiką pamažu ir įtraukti kitus žmones į realias veiklas.
- Ugdykite kritinį mąstymą: supraskite, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Prevencija visuomeniniu lygmeniu
Mokslininkai skatina vykdyti kuo daugiau prevencinių ir intervencinių programų siekiant gerinti jaunų žmonių psichinę sveikatą. Reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai; reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą. Prevencinės programos, mokymai ir atviros diskusijos gali padėti jauniems žmonėms saugiau naršyti skaitmeninėje erdvėje.
Sveikas santykis ir technologijų reikšmė
Ar padidintas socialinių tinklų vartojimas yra vienareikšmiškai žalingas reiškinys, ar vis dėlto kažkuriai visuomenės grupei gali nešti kokios nors naudos? Kol tai nėra priklausomybė - žinoma, gali turėti naudų. Tarkime, jei kalbėtume apie žmones, kurie gyvena nutolę nuo savo socialinio rato, jiems gali būti naudinga palaikyti ryšį dažniau susiskambinant, susirašant ir taip kuriant tam tikrą saugumą pvz. svečioje šalyje ar integruojantis į kažkokią kitą erdvę.
Jeigu savo mintyse socialinius tinklus pavadinu ne socialinių tinklų programėle, o reklamos programėle ir spausdamas ant tos programėlės aš žinau, kad einu į reklamos teritoriją - matymas keičiasi. Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai.
Toli nuo panikos: diskusijos ir reikalingi tyrimai
Tyrimai, skirti įvertinti socialinių tinklų įtaką psichinei sveikatai ir savivertei dar tik pradedami atlikinėti, bet šen bei ten vis garsiau prabylama apie jų daromą žalą. Tyrimai rodo įvairius rezultatus, todėl moksliniai tyrimai dar negali atskleisti ar ši įtaka yra teigiama, neigiama ar neutrali. Vis dėlto jaunesnio amžiaus žmonės atrodo jautresni socialinės žiniasklaidos patirčiai nei kitos amžiaus grupės.
Probleminis interneto naudojimas gali būti susijęs su ankstesniais psichikos sutrikimais arba juos išryškinti, todėl būtina vykdyti atitinkamas prevencines ir intervencines programas. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.
Nicholas Christakis: Paslėpta socialinių tinklų įtaka
Apie atsakomybę ir geresnę praktiką
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Visada bus tokių, kieno gražesnė švytinti oda, kurie linksmiau švenčia gimtadienius ar Naujuosius Metus ir daugiau nei jūs pasiekia karjeroje. Suprantama, čia jau nieko naujo, kad įvairūs žurnalai nuo seno spausdino liesų, nuotraukų redagavimo programomis padailintų manekenių ir garsenybių, paprastam mirtingajam nepasiekiamo gyvenimo būdo fragmentus. Tačiau dabar prie šio choro prisideda ir socialiniai tinklai. Pamėginkite pastebėti, kaip keisis jūsų savijauta darant reguliarias naudojimosi soc.
Jeigu yra galimybė, pamėginkite savaitę kažkaip fiksuoti kiekvieną į galvą ateinančią neigiamą mintį apie save. Sužinoję kokie dirgikliai lemia jūsų prastą savijautą, pirmiausia pasvarstykite, ar galima kaip nors lengvai kurį nors iš jų pašalinti. Jei ūpą prarandate naršydami soc. tinkluose, pamėginkite bent pusdienį atsiriboti. Kai pats savaitę pabūnu be soc. tinklų ar apskritai be telefono - grįžęs suprantu, kad gyvenimas tęsiasi toliau ir praleidau kažkurias žinias, bet jos niekaip nepadarė įtakos mano gyvenimui.
tags: #socialiniai #tinklai #neidomu