Šiame tekste apžvelgiami pagrindiniai teisiniai principai ir kasacinės teismų praktikos išaiškinimai dėl: 1) vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurį santuokoje iš esmės pagerino antras sutuoktinis, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe; 2) santuokoje šeimos gyvenamajam būstui pagerinti padovanotų lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe; 3) kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo ir kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo taikymo praktikų; 4) procesinių niuansų santuokos nutraukimo ir su ja susijusių turtinių klausimų sprendimo teismuose.
Sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas ir prezumpcijos
Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme - įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. e3K-3-141-378/2019).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną įrodymą kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (LAT 2021 m. kovo 1 d. nutartis Nr. e3K-3-42-701/2021, 29 punktas).
Praktinis pavyzdys: asmeninė nuosavybė prieš bendrąją jungtinę nuosavybę
Byloje, kurioje ieškovė iki santuokos įgijo žemės sklypą ir jame esantį namą, teismai, vadovaudamiesi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, šį namą pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir įtraukė į dalytiną turtą. Tokią išvadą teismai grindė aplinkybėmis, kad šalims gyvenant santuokoje namas du kartus buvo rekonstruotas ir iš esmės pagerintas, o pagerinime dalyvavo atsakovas jį išlaikęs darbais ir pajamomis, panaudotomis šeimos poreikiams patenkinti. Nors byloje nustatyta, kad taip pat prisidėjo ieškovės motina, teismai vertino šias lėšas kaip dovaną šeimai, suteiktą siekiant pagerinti šeimos buities sąlygas, todėl lėšų panaudojimas nereikšė, kad namas rekonstruotas vien asmeninėmis ieškovės lėšomis.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: santuokos nutraukimas su neveiksniu
Po santuokos sudarymo padovanotas turtas
Po santuokos sudarymo padovanotas turtas tam tikrais atvejais gali būti vertinamas ne kaip bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, o kaip vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog sutuoktiniui po santuokos sudarymo dovanotas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Tačiau įstatyme nėra prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; priešingai, galioja bendro turto prezumpcija. Todėl byloje kilus ginčui asmuo, teigiantis, kad turtas buvo jo įgytas asmeninės nuosavybės teise, turi tokias aplinkybes pagrįsti įrodymais, o teismas turi priimti sprendimą sistemiškai įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų.
Be to, praktikoje pabrėžiama, kad šeimos gyvenimo metu dažnai nesudaromi specialūs susitarimai dėl pagerinimų lėšų dalies ir nerenkama įrodymų, kam kas kiek davė, todėl dovanos, skirtos šeimos būstui pagerinti, dažnai laikomos padarytomis šeimos labui. Todėl sutuoktinis, siekiantis paneigti prezumpciją, kad turtui pagerinti padovanotos lėšos buvo dovanojamos šeimos labui, turi įrodyti, kad dovanojimo metu dovanotojo valia buvo šias lėšas padovanoti būtent jam (LAT 2012-12-27 nutartis Nr. 3K-3-625/2012; 2020-05-20 nutartis Nr. e3K-3-157-378/2020, 50 punktas).
Kompensacija už didesnę turto dalį ir kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas
CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau dalijant turtą gali susiklostyti situacija, kai padalinti natūra lygiomis dalimis nėra įmanoma arba būtų neteisinga. Tais atvejais, kai faktiškai vienam sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jam tenkančią dalį, taikoma CK 3.117 straipsnio 3 dalies taisyklė: didesnę turto dalį gavęs sutuoktinis privalo kitam išmokėti kompensaciją.
Galimybė atidėti teismo sprendimo įvykdymą yra nustatyta ir proceso teisėje (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Kasacinėje praktikoje pabrėžta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais ir sprendžiant apie atidėjimą turi būti atsižvelgta į abiejų šalių interesus, ar bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas (LAT 2016-05-13 nutartis Nr. e3K-3-260-313/2016, 21 punktas).
Taip pat skaitykite: santuokos nutraukimas teismo tvarka
Atsižvelgiant į tai, kad CK 3.117 straipsnio 3 dalyje galimybė atidėti kompensacijos sumokėjimą siejama su reikalavimu pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą ar išdėstyti jį periodinėmis įmokomis, turi įvertinti, ar prašymą pareiškusi šalis pateikė tokį užtikrinimą. Kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo prašančiai šaliai nepateikus adekvataus užtikrinimo, teismas turi aiškiai nurodyti pareigą jį pateikti ir suteikti galimybę per protingą terminą įvykdyti reikalavimą.
Jeigu šalis per teismo nustatytą terminą pateikia adekvatų užtikrinimą, teismas turi spręsti, ar yra pagrindas atidėti kompensaciją ir kokiam terminui, neviršijančiam 2 metų, ji gali būti atidėta.
Kai reikia nustatyti kompensacijos dydį
Kompensacijos dydžiui nustatyti būtina pagrįsti asmeninių investicijų dydį į bendrą turtą; šią aplinkybę įrodo tai teigianti bylos šalis. Teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad, nors buto kūrimui prisidėjęs sutuoktinis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, kompensacijos dydis turi būti įrodytas. Gyvenant šeimoje pajamos ir išlaidos dažnai laikomos bendromis, o darbas įrengiant būstą ar prižiūrint vaikus yra laikomas bendru, skirtu šeimai. Natūrinis dalijimas prioritetinis, tačiau neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Teismas turi įvertinti, kuriam sutuoktinių objektas yra reikalingesnis.
Procesiniai aspektai ir teismų praktika santuokos nutraukimo bylose
Santuokos nutraukimo bylose vienu esminių principų yra tai, kad nutraukiant santuoką vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Kasacinė praktika pabrėžia, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais gali būti nagrinėjami atskirose bylose.
Byloje dėl turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą pagal tai, ką šalys pateikė vykdydamos savo procesines pareigas. Turto vertė gali būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktus duomenis arba teismo paskirtos ekspertizės išvadas.
Taip pat skaitykite: Kaip prisiteisti neturtinę žalą skyrybų atveju dėl smurto
Byloje buvo paskirta ekspertizė ginčo pastatų rinkos vertei nustatyti, todėl dalintino nekilnojamojo turto vertė nustatyta pagal ekspertizės aktą; šis vertinimas laikytinas pagrįstu, kai šalys neužginčija ekspertizės duomenų ar nepateikia kitų patikimų įrodymų apie vertės pasikeitimą.
Turtinių prievolių ir įsipareigojimų įtraukimas į turto balansą
Byloje pabrėžta, kad sutuoktinių turto balansą sudaro ne tik turtas, bet ir prievolės; į dalijamo turto balansą įtraukami realiai egzistuojantys abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantys turtai ir turtinės prievolės. Jeigu lėšos, gautos pardavus turtą, nėra aiškiai įrodytos kaip naudotos šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo privalo kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą.
Taip pat kasacinė praktika atkreipia dėmesį, kad vien tik fakto, jog sutuoktinis gyvena atskirai ar nuo tam tikros datos nebeteikia vaikams išlaikymo, nepakanka konstatuoti, jog nebėra bendro ūkio; bendro ūkio vertinimas turi būti kompleksiškas ir apimti tiek objektyvius, tiek subjektyvius kriterijus.
Praktiniai patarimai teismo bylose dėl asmeninių lėšų ir kompensacijų
- Jeigu tvirtinate, jog konkretus turtas yra jūsų asmeninė nuosavybė, surinkite rašytinius įrodymus, liudijančius apie turto įsigijimą (dovanų rašteliai, pervedimų išrašai, dovanojimo sutartys) ir, jei įmanoma, liudytojų parodymus ar kitokius objektyvius įrodymus.
- Dovanų atveju: jeigu dovanojimo sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad dovana skirta vienam sutuoktiniui asmeninėn nuosavybei, teismas preziumuos dovanos tikslą šeimos labui; įrodykite dovanotojo valią, jeigu tvirtinate priešingai.
- Kompensacijos atveju: pateikite išsamius duomenis apie asmenines investicijas (kainų sąskaitos, pervedimai, sutartys), kad teismas galėtų nustatyti kompensacijos dydį CK 3.98 ir CK 3.117 straipsnių pagrindu.
- Atidėjus kompensacijos sumokėjimą, pasirūpinkite adekvačiu prievolės įvykdymo užtikrinimu (garantijos, įkeitimai), nes teismas turi teisę reikalauti tokio užtikrinimo prieš leidžiant atidėjimą.
- Proceso metu pateikite visus turto ir prievolių duomenis - teismas nustatys turto balansą remdamasis praktikiniu įrodymų rinkiniu, o nepristatytos žinios gali lemti nepalankų sprendimą.
Bylos pavyzdys: detalus turtinio balanso ir kompensacijų išdėstymas
Vienoje praktinėje byloje teismas nustatė dalintino turto rinkos vertę pagal ekspertizės aktą: butas - 40 300 Eur; žemės sklypas su gyvenamuoju namu - 83 700 Eur; pastatas-parduotuvė ir kiti inžineriniai statiniai - 493 000 Eur; bendra dalintino turto vertė - 617 000 Eur. Ieškovė prašė nustatyti dalijimo proporcijas 2/3 - ieškovei ir 1/3 - atsakovui, taip pat priteisti kompensacijas, perskaičiuojant konkrečias sumas; teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, sprendė pagal CK įtvirtintus principus ir teismo praktikos aiškinimus.
| Turtas | Vertė, Eur |
|---|---|
| Butas | 40 300 |
| Žemė + gyvenamasis namas | 83 700 |
| Parduotuvė ir inž. statiniai | 493 000 |
| Bendra vertė | 617 000 |
Kiti svarbūs teisiniai aspektai, susiję su santuokos nutraukimu ir turtu
Teisėjų kolegija taip pat aiškino, kad santuokos nutraukimo bylose nagrinėjamos ir su turtu susijusios intervencijos į vieno sutuoktinių verslo veiklą ribos; teismas turi spręsti kompleksiškai, ar konkretus reikalavimas - pavyzdžiui, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu - yra susijęs su pagrindiniu reikalavimu padalyti bendrą turtą ir turi būti nagrinėjamas toje pačioje byloje.
Be to, procesinės taisyklės dėl rūšinio teismingumo taikymo turi lemiamą reikšmę: jeigu byla nagrinėta teisme, kuris neturėjo rūšinio kompetencijos, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu ir naikintinu. Vis dėlto bendrosios kompetencijos teismų rūšinio teismingumo pažeidimas ne visais atvejais sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą; tokiais klausimais rengiami individualūs vertinimai.
Trukt už vadžių – vėl iš pradžių: JAV skelbia apie muitus importui iš 60 valstybių
Atkreipiamas dėmesys profesionalams
Gerbiami kolegos, nagrinėjant santuokos nutraukimo ir turtų padalijimo bylas, rekomenduotina atidžiai studijuoti kasacinės praktikos nutartis (ypač tas, kurios aptaria santuokos nutraukimo ribą ir turto dalijimą), nes kai kurios nutartys atskleidžia pamatinius principus, sprendžiančius tiek asmeninės nuosavybės pripažinimą, tiek kompensacijų taikymą ir atidėjimą.
Santrauka - praktiniai pasirinkimai teisme
- Renkite ir pateikite rašytinius įrodymus apie asmeninių lėšų panaudojimą (pervedimai, dovanų rašteliai, sąskaitos), nes be jų asmens tvirtinimas gali nepakakti paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
- Jeigu prašote atidėti kompensacijos mokėjimą, būtinai pasirūpinkite adekvačiu prievolės užtikrinimu ir pasiruoškite pagrįsti, kodėl atidėjimas neiškreips teismo sprendimo esmės.
- Turto vertinimui remkitės profesionalių vertintojų ekspertizės aktais; jei ekspertizė paskirta, teismas paprastai nustatys vertę pagal ekspertizės išvadas.
- Visus su santuoka susijusius turtinius klausimus nagrinėkite kompleksiškai vienoje byloje pagal CK ir CPK nuostatas, nebent egzistuoja ypatingos aplinkybės pateisinti atskirą nagrinėjimą.