Socialiniai tinklai iš esmės pakeitė mokslinių atradimų kelionę nuo laboratorijos iki visuomenės. Anksčiau šis kelias trukdavo mėnesius ar net metus - tyrimas, recenzavimas, publikacija, galbūt žiniasklaidos dėmesys. Šiandien mokslininkas gali pasidalinti preliminariais rezultatais per kelias minutes, o diskusija prasideda beveik akimirksniu.
Prisimenu, kaip prieš kokį dešimtmetį mokslininkų darbas visuomenei atrodė tarsi vykstantis už storo, nepermatomo stiklo. Akademiniai žurnalai, konferencijos, retkarčiais - populiarios mokslo laidos per televiziją. O dabar?
Akademiniame pasaulyje ilgai gyvavo negailestinga taisyklė: publikuok arba žūk. Tavo karjera priklausė nuo to, kiek straipsnių pateko į prestižinius žurnalus. Dabar atsiranda nauja dimensija - socialinė įtaka.
Štai kur tampa tikrai įdomu. Tradicinis mokslinių tyrimų vertinimas - tai recenzentų sistema, kur keli ekspertai slapta įvertina tavo darbą. Procesas lėtas, kartais šališkas, bet bent jau kontroliuojamas.
Jie dalijasi ne tik galutiniais rezultatais, bet ir visu tyrimų procesu - nesėkmėmis, klaidomis, netikėtais atradimais.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Bet statistika kalba ką kita - tyrimai, kurių autoriai aktyvūs socialiniuose tinkluose, gauna vidutiniškai 30-50 procentų daugiau citavimų.
Tačiau ne visi akademinio pasaulio veteranai šį pokytį priima su entuziazmu. Kai kurie profesoriai vis dar mano, kad „rimtas mokslininkas neturi laiko tokiems žaidimams”.
COVID-19 pandemija parodė ir geriausią, ir blogiausią šio reiškinio pusę. Iš vienos pusės, informacija apie naujus tyrimus pasiekdavo milijonus žmonių per kelias valandas. Mokslininkai galėjo greitai dalintis duomenimis, bendradarbiauti tarptautiniu mastu, perspėti visuomenę.
Prisimenu vieną atvejį, kai tyrimas apie hidroksichlorochiną tapo virusiniu dar prieš publikaciją. Milijonai žmonių dalijosi juo kaip „stebuklu”, nors vėliau tyrimas buvo atšauktas dėl duomenų klaidų.
Dabar turime reiškinį, kurio nė neįsivaizdavome prieš dešimtmetį - mokslo influencerius. Arba Brian Cox, kurio „Instagram” paskyra paverčia kvantinę mechaniką į estetiškus vizualus. Lietuvoje taip pat turime savo pavyzdžių - mokslininkų, kurie aktyviai naudoja socialines platformas mokslo populiarinimui.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Bet čia slypi ir pavojus. Kai mokslininkas tampa influenceriu, ar jis netenka objektyvumo? Ar noras surinkti daugiau „patinka” nepradeda formuoti to, ką ir kaip jis komunikuoja?
Vienas iš įdomiausių socialinių tinklų poveikių - tai kaip jie keičia visuomenės vaidmenį moksle. Anksčiau mes buvome pasyvūs rezultatų gavėjai. „Citizen science” projektai klesti socialiniuose tinkluose.
Bet tai ne tik duomenų rinkimas. Socialiniai tinklai leidžia žmonėms užduoti klausimus tiesiogiai mokslininkams, diskutuoti apie tyrimus, net siūlyti idėjas. Esu mačiusi atvejų, kai komentarai po moksliniu įrašu „Reddit” platformoje atvedė prie naujų tyrimų krypčių.
Negalime ignoruoti tamsiąją pusę. Socialiniai tinklai demokratizavo mokslo sklaidą, bet kartu demokratizavo ir pseudomokslo sklaidą. Antivakserių judėjimas, plokščios žemės teorijos, klimato kaitos neigimas - visa tai klesti socialiniuose tinkluose, dažnai pasiekdama daugiau žmonių nei tikri moksliniai duomenys.
Kodėl? Viena epidemiologė man sakė, kad ji praleidžia beveik tiek pat laiko kovoje su dezinformacija socialiniuose tinkluose, kiek ir tikruose tyrimuose. Tai išsekina.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialinių tinklų era kelia klausimų, į kuriuos akademinė bendruomenė dar neturi aiškių atsakymų. Ar mokslininkas turėtų dalintis preliminariais rezultatais? Kaip elgtis su klaidomis - ištrint įrašą ar viešai pripažinti? Kai kurios institucijos jau kuria gaires socialinių tinklų naudojimui. Pavyzdžiui, kai kurios universitetai reikalauja, kad mokslininkai prieš dalindamiesi tyrimais socialiniuose tinkluose gautų institucijos patvirtinimą. Kiti mano, kad tai per daug riboja akademinę laisvę.
Yra ir finansinių interesų klausimas. Kai mokslininkas tampa influenceriu, jis gali pradėti gauti pajamų iš reklamos, rėmimo, kalbų. Ar tai sukuria interesų konfliktą? Vienas neuromokslininkas prarado akademinę poziciją po to, kai pradėjo reklamuoti nootropinius papildus savo „YouTube” kanale.
Galų gale, socialiniai tinklai - tai tik įrankis. Kaip ir bet kuris įrankis, jis gali būti naudojamas gerai arba blogai. Matau, kaip jaunesni mokslininkai natūraliai integruoja socialines platformas į savo darbo procesą, o vyresnioji karta pamažu prisitaiko. Geriausias scenarijus? Kai socialiniai tinklai tampa tiltu, o ne siena. Kai jie padeda mokslininkams pasiekti platesnę auditoriją, bet nekompromisuoja tyrimo kokybės.
Esu optimistė dėl šios evoliucijos, nors ir matau visus iššūkius. Mokslas visada turėjo būti visuomenės nuosavybė, ne tik akademinės elito privilegija. Svarbu tik nepamiršti, kad už kiekvieno virusiško įrašo, už kiekvieno „patinka”, už kiekvieno komentaro yra tikri žmonės, tikri tyrimai, tikros pastangos suprasti pasaulį. Ir kai mes, kaip visuomenė, išmokstame vertinti ne tik turinį, bet ir jo kokybę, ne tik greičio, bet ir tikslumo - tada socialiniai tinklai tikrai pakeis mokslą į gerąją pusę. Kelias dar ilgas, bet kryptis atrodo teisinga.
Ženevoje pasirašyti ketinimų memorandumai tarp Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) ir trijų Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių: „Ostaralab“, „Ekspla“ ir „Sargasas“.
„Partnerystė su CERN neabejotinai rodo, kad Lietuvos aukštųjų technologijų sektorius jau šiandien yra pajėgus konkuruoti globalioje rinkoje. Tai atveria mūsų įmonėms duris į aukščiausios pridėtinės vertės užsakymus ir leidžia kurti technologijas, kurios vėliau grįžta į ekonomiką per inovacijas, eksportą ir gerai apmokamas darbo vietas.
Sausio 19 d. Ženevoje vykusiame renginyje kalbėjęs Inovacijų agentūros laikinai einantis pareigas vadovas Paulius Kamaitis pabrėžė, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį įsitvirtino kaip aktyvi ir patikima pažangių technologijų kūrėja.
„Per pastaruosius metus (2025-2026 m. laikotarpį) mūsų šalies įmonės laimėjo CERN užsakymų, kurių bendra vertė siekia apie 288 tūkst. eurų. Daugiau nei dešimt Lietuvos įmonių sėkmingai tiekia sprendimus elektronikos, radijo dažnių, optikos, fotonikos bei mechanikos srityse. Tai įrodo, kad Lietuvos verslas CERN ekosistemoje vertinamas kaip kompetentingas ir patikimas partneris“, - teigia P.
Pasirašytais ketinimų protokolais įmonės „Ostaralab“, „Ekspla“ ir „Sargasas“ numatė galimybes stiprinti technologinį bendradarbiavimą ir ieškoti būdų prisidėti prie vieno ambicingiausių Europoje ateities mokslo projektų - būsimojo ciklinio greitintuvo (angl.
Lietuvos lazerių technologijų bendrovė „Ekspla“ su CERN bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį.
„CERN yra vieta, kurioje gimsta ateitį keičiantys atradimai - nuo Higso bozono iki pasaulinio tinklo (www) sukūrimo. Dirbant su tokio lygio institucija, finansinis aspektas tampa antrinis, palyginti su moraliniu pasitenkinimu. Jo teigimu, naujas bendradarbiavimo etapas atveria kelius dar spartesniam kompetencijų augimui.
„Tokio pobūdžio projektai mums suteikia unikalių žinių, leidžia vystyti naujas technologijas ir įgyti patirties, kurią vėliau pritaikome kuriant aukščiausios kokybės produktus globaliai rinkai. Pasirašytas ketinimų protokolas yra oficialus pripažinimas, reiškiantis galimybes dar glaudesniam mūsų įsitraukimui į būsimus CERN projektus, tarp jų - ir ambicingąjį ciklinį greitintuvą (FCC)“, - pabrėžia K.
CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacija) yra viena didžiausių ir pažangiausių pasaulio mokslo laboratorijų, vienijanti 24 valstybes nares ir asocijuotus partnerius. Lietuva CERN asocijuotąja nare tapo 2018 m.
Jauniems žmonėms, kurie dažnai naudojasi socialiniais tinklais, gresia didelė rizika jaustis vienišiems. Leidinyje „American Journal of Preventive Medicine“ mokslininkai atskleidė dėsningumą: kuo daugiau laiko jauni žmonės praleidžia socialiniuose tinkluose, tuo vienišesni jie jaučiasi.
Socialine izoliacija laikoma būsena, kai trūksta artimų žmonių, intensyvių mainų ir tiesioginio glaudaus bendravimo su kitais žmonėmis. Vienatvė didina fizinių ir psichinių susirgimų riziką.
Ilgą laiką žmonių viltys buvo nukreiptos į tariamą socialinių tinklų potencialą, įgalinantį žmones bet kuriuo metu užmegzti naujus ryšius ir palaikyti kontaktus, nepaisant juos skiriančių atstumų. Deja, JAV mokslininkų tyrimai atskleidė priešingą efektą.
Mokslininkams kilo „vištos ir kiaušinio“ klausimas. „Mes nežinome, kas atsirado anksčiau: socialinių tinklų naudojimas ar socialinės izoliacijos jausmas, - sako mokslininkė Elizabeth Miller. O gali būti ir atvirkščiai: intensyvus naršymas socialiniuose tinkluose sukelia izoliuotumo nuo tikrojo pasaulio jausmą. Gali būti ir viena, ir kita.
Leidinyje „American Journal of Preventive Medicine“ mokslininkai pateikė kelias prielaidas dėl socialinių tinklų ir socialinės izoliacijos sąsajų. Anot jų, socialiniuose tinkluose dažniausiai demonstruojami idealizuoti paveikslai, kurių tikslas sužadinti kitų pavydą ir sukelti jausmą, kad kažkas gyvena geriau už juos. Žmonės vis rečiau apsikabina ir patiria glamonių realybėje.
Tai nebuvo pirmasis mokslinis tyrimas, atskleidęs neigiamą interneto poveikį visuomenei. „Aš neabejoju, kad kai kurie žmonės, sumaniai besinaudojantys tam tikrais tinklapiais sugeba, užmegzti per internetą socialinius kontaktus, - sako Primackas.
Štai keletas socialinių tinklų ir platformų, skirtų mokslininkams:
- Academia.edu: Tinklas vienija per 9 mln. registruotų vartotojų.
- Mendeley: Tai ir socialinis tinklas, ir bibliografinių nuorodų tvarkymo programa.
- ResearchGate: Turi apie 4 mln. registruotų vartotojų.
ORCID: Projekto ORCID tikslas - sukurti mokslininkų unikalių identifikatorių registrą ir susieti publikacijas bei mokslinę veiklą su šiais identifikatoriais. Tai padėtų identifikuoti autorius su panašiomis pavardėmis, inicialais, keičiantis autorių darbovietėms, kintant institucijų pavadinimams ir panašiai.
Naujienų prenumerata Alerts ir RSS: Paslauga Alert padės iš leidėjų ir duomenų bazių gauti naujausią Jus dominančios srities informaciją. Naujienos pranešamos iškart po atnaujinimo elektroniniais laiškais ar RSS santraukomis. Nustatymai ir prenumeravimo būdai skiriasi, atsižvelgiant į leidyklą ar duomenų bazę.
Kaip socialinė žiniasklaida perprogramuoja mūsų smegenis
tags: #socialiniai #tinklai #mokslincius