Nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, dalyvauti įvairių organizacijų veikloje, stebėti ir komentuoti didžiuosius pasaulio įvykius. Tinkamai panaudodami teigiamas jų galimybes galime daryti tiesioginę įtaką mus pasiekiančiai informacijai.
Socialinių tinklų vaidmuo organizacinėje komunikacijoje
Šiuolaikiniame gyvenime socialiniai tinklai yra komunikacinės platformos, taip pat naudojamos ir rinkodaros tekstų skelbimui. Internetas tinka ir reklamai, ir reputacijai sugriauti. Interneto strategas pripažino, kad tradicinei reklamai kyla grėsmė - ji šiuo metu išgyvena esmines permainas, virsdama iš senojo vienakrypčio transliavimo į tinklinį modelį. Specialistai tai vadina skaitmenine reklama ir jau kurį laiką vis daugiau pinigų skiria prekių ar paslaugų populiarinimui nebe tradicinėje žiniasklaidoje, o socialiniuose tinkluose.
Nuomonės formuotojai, dar vadinami influenceriais, yra dominuojantys „Instagram“ tekstų autoriai. Nuomonės formuotojai dalinasi savo kasdieniu gyvenimu, asmenine patirtimi ir įžvalgomis, todėl yra sekami kitų socialinio tinklo naudotojų, kuriems yra įdomi formuotojo nuomonė. Įmonės dažnai sudaro sutartis su nuomonės formuotojais, kad šie reklamuotų tam tikro prekinio ženklo produktą.
Socialinių tinklų įtaka organizacijos įvaizdžiui ir darbdavio prekės ženklui
Internete galima ne tik pristatyti žmogų, produktą, paslaugą ar kompaniją, sustiprinti žinomumą, bet ir sugriauti gerą įvaizdį. Pačių kompanijų reputacija taip pat gali būti sugadinta, ypač kai apie jas rašoma bloguose, kurių efektas yra jaučiamas iškart ir visur. Tai yra didžiulis iššūkis viešiesiems ryšiams ir korporatyvinei komunikacijai - dabar jų funkcijos pavirto į „reputacijos valdymą“.
Empiriniai tyrimai rodo, kad socialinės žiniasklaidos komunikacija turi teigiamą poveikį tiek organizacijos įvaizdžiui, tiek darbdavio prekės ženklui. Regression analysis results confirmed that social media communication significantly affects organizational image (coefficient 0.969, p < 0.001) and the employer brand (coefficient 0.747, p < 0.001). Furthermore, mediation analysis revealed that organizational image acts as a mediator between social media communication and the employer brand. While social media communication had a negative direct effect on the employer brand (coefficient -0.212, p = 0.001), this effect was neutralized through the positive mediating role of organizational image.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Darbuotojų įtraukimas į komunikaciją socialiniuose tinkluose
Darbuotojų kaip ambasadorių įtraukimu į komunikaciją šiandien domisi ne viena organizacija. Patirtis rodo, kad kai kuriose organizacijose darbuotojai noriai dalijasi turiniu net ir neprašyti bei išnaudoja tai ne tik savo darbdavio, bet ir asmeniniame kontekste - stiprindami savo asmeninį prekės ženklą. Kitos organizacijos į darbuotojų įtraukimo programas žiūri strategiškai ir, norėdami motyvuoti darbuotojus, visų pirma siekia juos supažindinti su asmeninių prekių ženklų vystymo ir komunikacijos pagrindais.
Kviesti darbuotus prisidėti prie komunikacijos apie organizaciją socialiniuose tinkluose verta dėl kelių priežasčių. Pirma, dažniausiai organizacijos darbuotojai, geriau nei bet kas kitas, pažįsta jos kultūrą, produktus ar paslaugas, praktikuoja vertybes. Dėl to, kurdami turinį iš savo asmeninių paskyrų, darbuotojai žinutes gali kurti autentiškai, organizacijos istorijas „perleisdami per save“.
Antra, darbuotojai kartu tą pačią žinutę gali paskleisti gerokai platesnei auditorijai lyginant su komunikacija tik iš oficialios organizacijos paskyros. Trečia, darbuotojai, gilindamiesi į savo asmeninius prekių ženklus ir komunikaciją stiprina pasitikėjimą savimi bendrauti viešai bei įgyja naujų įgūdžių, kurie neretai pasitarnauja ir kitose veiklose darbe.
Gairės ir mokymai darbuotojams
Prieš pradedant darbuotojų įtraukimo į komunikaciją socialiniuose tinkluose iniciatyvą rekomenduojama parengti darbuotojų komunikacijos gaires, kuriose turėtų atsispindėti šie aspektai: rekomenduojamos turinio temos, nuotraukos ir organizacijos vizualai, raktiniai žodžiai, grotažymės ir kiti elementai. Svarbu įtraukti pavyzdžius turinio, kuriuo apie organizaciją dalytis negalima, pavyzdžiui, informacija apie klientus, būsimus projektus ir pan.
Tam, kad darbuotojai į jas atkreiptų dėmesį, rekomenduojama inicijuoti bendrą aptarimą, kurio metu atsakingas asmuo atkreips dėmesį į svarbiausius akcentus. Motyvaciją paskatins galimybė mokytis ir tobulėti darbo valandų metu, vadovų paskatinimas, vėliau - sėkmingų pavyzdžių paminėjimai bendrų komandos susitikimų metu.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialinių tinklų poveikis produktyvumui
Iš 1460 apklaustų žmonių, dirbančių biuruose, 57 proc. prisipažino, kad darbe naudojasi socialiniais tinklais asmeniniams tikslams ir vidutiniškai skiria po 40 min. kas savaitę arba beveik visą darbo savaitę per metus. Šis laikas gali būti net ilgesnis, mat apklaustieji teigė manantys, kad jų kolegos tam iššvaisto po valandą kasdien.
„Šie tinklai akivaizdžiai tampa produktyvumo juodąja skyle“, - teigė jis ir pridūrė, kad vadovai, užuot užmerkę akis, turėtų suformuluoti protingas naudojimosi socialiniais tinklais taisykles. Trys ketvirtadaliai respondentų pernai teigė dar nesulaukę jokių specifinių reikalavimų dėl lankymosi tokiuose tinklalapiuose.
Tačiau kitas požiūris pabrėžia socialinių tinklų teigiamą poveikį kūrybiškumui ir problemų sprendimui: žmonėms, dirbantiems su žiniomis ar informacija, kuriems tenka iššūkis idėjas paversti produktais, truputį atitrūkti nekenkia. Reguliarus atsitraukimas nuo projekto yra esminis sėkmei. Trumpas galvojimas apie ką nors kita išvalo mūsų mintis, leidžia pažvelgti į dalykus nauju žvilgsniu.
Psichologinė pusė ir priklausomybė
Kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti? Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų.
Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti. Savivertė, depresija, vienišumo jausmas yra susiję su socialinių tinklų daroma žala, tačiau, kaip matome, naudos taip pat yra.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas. Tai gali būti laiko švaistymas - tai, ką labiausiai pastebiu ir aš ir aplinkiniai.
Amžiaus skirtumai ir kultūrinė įtampa
M. Fraseris šiuo požiūriu įžvelgia prarają tarp kartų: jei jaunimas be jokių kompleksų viešina internete privatų gyvenimą ir kuria naujus „aš“, vyresnieji linksta prie tradicinių vertybių. Todėl nemažai jaunų žmonių kompanijose, kurioms vadovauja vyresni žmonės, susiduria su priešiškumu. „Įtampa gali dar labiau sustiprėti, ypač kai žmonės bus atleidžiami ar nepriimami į darbą dėl to, ką paviešino internete.
Spėju, kad teismuose padaugės tokių bylų - teisininkams atsiveria nauja sritis. Bet ilgainiui įtampa turėtų nuslūgti, mat jaunosios kartos atstovai užims pozicijas, kur jiems teks daugiau galios ir atsakomybės.“
Rekomendacijos organizacijoms
Rekomenduojama enhance employee engagement in social media communication activities, establish consistent communication strategies, regularly evaluate communication effectiveness, and invest in employee competence development. Praktika rodo, kad labiausiai linkę turiniu dalytis ir jį kurti darbuotojai yra motyvuojami noro mokytis bei eksperimentuoti.
Jei savo organizacijoje tik svarstote apie darbuotojų įtraukimo į komunikaciją socialiniuose tinkluose programą, įsivertinkite, kokius tikslus kelsite. Jie padiktuos, kas turėtų būti programos tikslinė auditorija organizacijos viduje. Taip pat svarbu periodiškai pakartoti mokymų pagrindinius akcentus bei sutelkti iniciatyvos dalyvius ir prašyti jų pasidalyti išmoktomis pamokomis ir gerosiomis praktikomis.
| Aspektas | Rekomendacija |
|---|---|
| Gairės | Parengti aiškias komunikacijos gaires su pavyzdžiais |
| Mokymai | Organizuoti praktinius mokymus ir periodinius priminimus |
| Motyvacija | Skatinti vidine motyvacija, suteikti laiko mokytis darbo metu |
| Monitoravimas | Vertinti komunikacijos efektyvumą ir rodyti gerus pavyzdžius |
Empirinių tyrimų pastebėjimai
Empirinio tyrimo duomenimis, socialinės žiniasklaidos komunikacija buvo tiriama kiekybiniu metodu, naudojant struktūruotą anoniminį klausimyną. Tyrime dalyvavo 221 respondentas, didžioji dalis kurių buvo moterys (73.8%). Respondentai buvo suskirstyti pagal amžiaus grupes, darbo sektorius ir organizacijos dydį.
Tyrimo instrumento patikimumas buvo vertintas Cronbach'o alfa koeficientu, kurio reikšmės viršijo 0.7, o tai rodo didelį tyrimo instrumento patikimumą. Duomenų analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS Statistics programinę įrangą ir Andrew F. Hayes PROCESS makro įrankį.
Praktiniai aspektai: balansas ir atsakomybė
Straipsnis buvo publikuotas Delfi M360 portale. Jis sunkiai įsivaizduoja, kad XXI a. nebeliktų nė vieno socialinio tinklo, tačiau siūlo neleisti internete ištisų dienų, o rasti balansą - kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje. „Svarbiausia - rasti balansą, kaip ir viskam gyvenime. Ištisas dienas į televizorių spoksančių žmonių gyvenimas išbalansuotas. Priklausomybė nuo interneto tampa rimta socialine problema.“
Kompetentinga socialinių tinklų politika organizacijoje turėtų apimti ne tik apribojimus, bet ir galimybes: skatinti kūrybiškumą, suteikti gaires, mokyti atsakingos komunikacijos, įtraukti darbuotojus į ambasadorių programas ir nuolat vertinti komunikacijos poveikį organizacijos įvaizdžiui bei darbdavio prekės ženklui.
tags: #socialiniai #tinklai #ir #darbuotojai