Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
Kaip socialiniai tinklai veikia mokymosi procesą
Socialiniai tinklai tapo neatskiriama šiuolaikinės visuomenės dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, dalintis savo gyvenimo akimirkomis ir greitai gauti informaciją. Tačiau kartu su jų nauda atsiranda ir iššūkių: priklausomybė nuo ekranų, realybės iškraipymas, privatumo problemos ir sumažėjęs dėmesys kasdieniams dalykams. Socialiniai tinklai siūlo daugybę privalumų. Jie padeda palaikyti ryšius su šeima ir draugais, ypač gyvenant skirtinguose miestuose ar šalyse. Jie taip pat suteikia galimybę plėsti žinias, dalyvauti diskusijose ir rasti bendraminčių, net jei jie gyvena kitame pasaulio gale. Per visuotinį karantiną internetas ir socialiniai tinklai prisideda prie galimybės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, bendrauti su draugais ir kolegomis, rasti pramogų neišeinant iš namų.
Per ilgas laikas praleistas socialiniuose tinkluose gali sukelti emocinius sunkumus, tokius kaip nerimas, pavydas ir depresija, ypač kai žmonės pradeda lyginti savo gyvenimą su kitų vartotojų rodomu „idealizuotu“ įvaizdžiu. Socialiniuose tinkluose galima sekti patikimus šaltinius, susijusius su profesija ar studijomis, taip sužinoti svarbiausias naujienas. Tai tik keletas pavyzdžių, kuo socialiniai tinklai išties naudingi. Tinkamai panaudojant teigiamas jų galimybes galima daryti tiesioginę įtaką žmones pasiekiančiai informacijai.
Teigiami aspektai mokymuisi emokykla
- Socialiniai tinklai suteikia galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai, ir tai nereiškia, kad tie žmonės mums yra nereikšmingi.
- Galimybė aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau.
- Socialiniuose tinkluose galima rasti informacijos labai greitai ir gauti aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galėti greitai reaguoti.
- Virtualioje erdvėje gali būti paprasčiau atsiskleisti ir įsitraukti į diskusijas - viešai dėstant nuomonę, reikia laiko pagalvoti ir aiškiai sudėlioti mintis.
- Socialiniai tinklai itin svarbūs kaip mokymosi priemonė: atsakingas jų naudojimas ne tik padeda studentams bendrauti virtualiai, bet ir suteikia tiesioginę prieigą prie daugybės naujausių, patikimų mokymosi šaltinių.
Neigiami mechanizmai: kaip ir kodėl kyla žala
„Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi specialistai.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Per daug laiko praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Lyčių ir amžiaus skirtumai
Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. Tyrimai rodo, kad tarp merginų santykis tarp socialinių tinklų naudojimo ir prastos psichinės sveikatos dažnai siejamas su elektroninėmis patyčiomis ir nepakankamu miegu. Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo nustatyta, kad miegas ir internetinės patyčios yra galingesni jaunų žmonių gerovės veiksniai nei naudojimasis skaitmeniniu ekranu.
Algoritmai, įsitraukimas ir dėmesio išsaugojimas
Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Platformos rodo turinį draugų, su kuriais esate aktyviai bendravę, prioritetą, o algoritmai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Jei visuomet žiūrite vaizdo turinį, algoritmas siūlys daugiau vaizdo turinio; verslo turinį galite matyti taip pat dažniau nei savo pažįstamų.
Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąja prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Socialiniai tinklai naudoja daugybę įvairių mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti: algoritmas rodo turinį be pertraukų, vaizdo įrašai seka vienas po kito, o kūrėjai siekia patraukti dėmesį per pirmąsias sekundes.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Praktiniai patarimai mokiniams, studentams ir pedagogams
- Riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: skirti aiškų laiką ir vengti vartojimo rytais bei vakare.
- Sąmoningas naudojimas: nustatykite laiko limitus tam tikrai programėlei ir peržiūrėkite, kiek laiko praleidžiate.
- Išjungti pranešimus ir perkelti programėles giliau telefone, kad sumažintumėte nesąmoningą įsijungimą.
- Atsisakyti telefono bent valandą-dvi prieš miegą, kad pagerintumėte miego kokybę.
- Skatinti gyvą bendravimą: įtraukti daugiau veiklų lauke, sporto, hobio ir gyvų susitikimų.
- Ugdyti kritinį mąstymą: mokyti vertinti informacijos šaltinį ir suvokti, kad socialiniuose tinkluose rodomas turinys dažnai yra suredaguotas.
- Tėvų ir pedagogų vaidmuo: atviri pokalbiai, struktūruota dienotvarkė ir saugi skaitmeninė aplinka padeda vaikams.
- Jei jaučiate nerimą ar priklausomybės požymius, laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
Konkrečios rekomendacijos mokymosi aplinkoje emokykla
Emokykloje svarbu užtikrinti, kad socialiniai tinklai būtų naudojami kaip mokymosi įrankis, o ne trukdis. Mokytojai gali integruoti socialinių tinklų funkcijas į ugdymo procesą: naudoti juos kaip informacijos šaltinį, diskusijų platformą, bendradarbiavimo erdvę. Tačiau reikalingos aiškios taisyklės: nustatyti, kada ir kaip leidžiama naudotis socialiniais tinklais pamokų metu, skirti laiko pertraukoms be ekranų ir ugdyti skaitmeninį raštingumą.
| Problema | Poveikis mokymuisi | Sprendimas emokykloje |
|---|---|---|
| Per didelis ekrano laikas | Susilpnėjęs dėmesys, prasta koncentracija | Laiko limitai, periodiškos pertraukos be ekranų |
| FOMO ir lyginimasis | Nerimas, sumažėjusi motyvacija | Kritinio mąstymo pratimai, savivertės stiprinimas |
| Internetinės patyčios | Emocinės traumos, prasta mokymosi atmosfera | Antipatyčių politika, parama nukentėjusiems |
| Naudojimasis kaip mokymosi šaltiniu | Greita prieiga prie šaltinių, bendradarbiavimas | Patikimų šaltinių mokymai, skaitmeninis raštingumas |
Kas rodo, kad socialiniai tinklai daro neigiamą poveikį
Yra keletas ženklų, kurie rodo, kad socialinių tinklų naudojimas daro neigiamą poveikį. Vienas jų - nuolatinis poreikis tikrinti pranešimus ar slinkti naujienų srautu be aiškios priežasties. Taip pat verta pažymėti, jog nuolatos naudojantis socialiniais tinklais užsienio kalba, gali atsirasti sunkumų reiškiant savo mintis savo gimtąja kalba. Kitas svarbus požymis - emocinė priklausomybė.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.
Prevencinės priemonės ir ilgalaikės strategijos
Mokslininkai skatina vykdyti kuo daugiau prevencinių ir intervencinių programų siekiant gerinti jaunų žmonių psichinę sveikatą. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Skaitmeninio raštingumo ugdymas yra vienas iš esminių aspektų, padedančių vaikams suprasti, kaip saugiai elgtis internete ir atpažinti galimus pavojus. Be to, tėvai turėtų padėti vaikams išmokti reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus, laikytis amžiaus reikalavimų ir vengti asmeninės informacijos viešinimo.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Jei pastebimi nerimą keliantys ženklai arba patiems įveikti priklausomybės nepavyksta, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Todėl svarbu pastebėti save: pabandyti stebėti du momentus - kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kaip ten atsirandu, ir kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti. Jeigu baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, nepasitenkinimu savimi, tomis emocijomis, kurios signalizuoja, kad aš nenaudingai praleidau laiką, yra ženklas, kad tampu socialinio tinklo įkaitu. Psichologai siūlo riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką ir įvesti technologijų higieną, taip gaunant papildomo laiko sau naudingoms veikloms.
Apibendrinant, socialiniai tinklai gali būti tiek mokymosi ir bendradarbiavimo įrankis emokykloje, tiek rizikos veiksnys mokymosi kokybei ir jaunų žmonių emocinei gerovei. Svarbiausia - sąmoningas naudojimas, ribų nustatymas ir skaitmeninio raštingumo ugdymas, kad išnaudotume gerąsias puses ir sumažintume neigiamas pasekmes.
tags: #socialiniai #tinklai #emokykla