Senėjimas - tai natūralus žmogaus gyvenimo etapas, kuriame atsiskleidžia tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės. Socialiniai senėjimo požymiai ypač svarbūs suvokiant žmogaus būklę ir jo vaidmenį visuomenėje. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad žmogaus gerovė yra glaudžiai susijusi su jo fizine, psichine ir socialine sveikata, o optimalios sąlygos leidžia senyviems asmenims aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis (Juozulynas ir kt., 2005).
Socialiniai santykiai yra gyvybiškai svarbūs senjorams. Bendraudami su kitais žmonėmis, vyresnio amžiaus asmenys patiria įvairiapusę pagalbą, įgyja pasitenkinimo jausmą ir palaiko svarbius socialinius ryšius, kurie lemia jų gyvenimo kokybę (B.H. Lemme, 2003). Ne veltui senatvėje socialiniai ryšiai su šeimos, draugų, kaimynų ar kitų socialinių grupių nariais įgauna ypatingą reikšmę.
Senėjimo apibrėžimas ir socialinių ryšių reikšmė
Senėjimas yra laipsniškas, progresuojantis ir degeneracinis procesas, apimantis biologinius, psichinius ir socialinius pokyčius (Bikmanienė, 2002). Nors dažnai su senatve siejamas tik fizinis nuosmukis, tačiau socialiniai aspektai vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį. Socialiniai vaidmenys keičiasi, o socialinis statusas gali mažėti, ypač kai senjorai išstumiami iš darbo rinkos ir praranda svarbius vaidmenis šeimoje (Atchley, 1987).
Kiekvienas žmogus yra unikali būtybė su daugybe dimensijų, kurias sudaro fizinė, psichinė ir socialinė sveikata bei raidą apimančios ypatybės. Socialiniai ryšiai nėra pastovūs: laikui bėgant vieni vaidmenys kinta, o kiti išnyksta (Myers, 2000). Senyvo amžiaus žmonėms ypač svarbu išlaikyti ryšį su šeima, draugais ir bendruomene, nes tai užtikrina jų socialinį saugumą ir gyvenimo kokybę.
Džordžas Homansas (1961) socialinius ryšius apibūdina kaip socialinius mainus, kuriuose asmuo išlaiko ryšius tol, kol įgyjamą naudą laiko didesne už pastangas. Tokiu būdu socialiniai kontaktai tampa pagrindu psichologinei ir emocinei žmonių gerovei.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Gyvenimo kokybė ir socialiniai senėjimo požymiai
Gyvenimo kokybė - tai individo suvokimas apie savo vietą visuomenėje ir pasitenkinimas gyvenimu, atsižvelgiant į fizinę, psichinę ir socialinę gerovę (Baldwin, Godfrey ir Propper, 1994). Senstant gyvenimo kokybė dažnai priklauso nuo socialinių ryšių stiprumo ir teigiamos aplinkos. Tyrimai rodo, kad geriausią gyvenimo kokybę turi senjorai, kurie išlaiko aktyvius socialinius ryšius bei yra susituokę, o blogiausią - tie, kurie gyvena kartu nesusituokę, dažnai jaučia energijos stygių ir blogą miego kokybę.
Skurdo, vienatvės, socialinės paramos stygiaus ar lėtinio streso metu senjorų gyvenimo kokybė ženkliai suprastėja. Be to, žema socialinė įtampa ir fizinio saugumo trūkumas lemia neigiamus jausmus bei mažina gyvenimo džiaugsmą (Ašmenskas ir kt.).
Socialinės atskirties ir vienatvės problema
Senėjant sumažėja socialiniai vaidmenys ir vyksta socialinė atskirtis. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių pradeda jaustis nereikalingi, dėl artimųjų mirties ar užimtumo, jaučia vienatvę ir socialinę izoliaciją. Neturi pakankamai galimybių prisijungti prie kultūrinių ir švietimo programų, kas dar labiau didina socialinį atskirtumą (Gaigalienė, 1999).
Bendravimo stoka yra viena iš pagrindinių socialinės izoliacijos priežasčių, kurios gali siekti apie 20,6% senjorų (Gaigalienė, 1999). Todėl būtina plėtoti socialines paslaugas, transporto ir medicininio aptarnavimo galimybes kaimo vietovėse, kad būtų užtikrinta senjorų socialinė integracija.
Socialinių vaidmenų kaita senatvėje
Socialiniai vaidmenys keičiasi pagal žmogaus amžių ir gyvenimo etapą. Vyresni žmonės dažnai praranda darbo vietas, dėl to mažėja jų socialinis statusas. Visuomenė dažnai neleidžia vyresnio amžiaus asmenims realizuoti savo potencialo, o tai prisideda prie socialinės atskirties jausmo (Atchley, 1987; Matulienė, 1997).
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialinio vaidmens supratimas leidžia žmogui jaustis saugiai ir gerai ribotose vaidmens aplinkose, o nesusipratimai ar vaidmenų praradimas sukelia problemas ir mažina gyvenimo kokybę (G. Navaitis, 1987). Šeima yra svarbiausia socialinio vaidmens ugdymo aplinka nuo pat gimimo, formuojanti asmens elgesį ir socialinius įgūdžius.
Socialiniai tinklai ir jų svarba
Socialiniai tinklai apima tarpusavio ryšiais susietus individų, šeimų ar organizacijų darinį. Juose svarbūs emociniai ryšiai, socialinė parama ir abipusė pagalba, ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai remiasi artimaisiais siekiant išlikti socialiai įtraukti (Janikėnienė, 2007; Lemme, 2003).
Socialinių tinklų kokybė matuojama tokiais aspektais kaip kryptingumas (abipusiškumas), tęstinumas, intensyvumas ir dažnumas (Mitchell, 1969). Didesnis socialinių ryšių intensyvumas koreliuoja su geresne gyvenimo kokybe bei mažesne socialine atskirtimi.
Senėjimo iššūkiai socialinėje plotmėje
Senėjimas dažnai reiškia socialinio statuso sumažėjimą, vaidmenų praradimą ir atitinkamą socialinį izoliuotumą. Tai sukelia ne tik emocinius sunkumus, bet ir praktines problemas, pavyzdžiui, apribotą prieigą prie kartų maišymo ar socialinių ryšių palaikymo.
Bendraujant su senjorais svarbu rodyti delikatumą ir gerbti jų autonomiją. Dažnai jiems reikalinga pagalba, bet kartu reikia išlaikyti jų orumą ir nepriklausomybę. Ši pagarba padeda sumažinti vienatvės jausmą ir suteikia gyvenimui prasmės.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Ankstyvo senėjimo požymiai ir socialinis poveikis
Priešlaikinis senėjimas pasireiškia ne tik fiziologiniais pokyčiais, bet ir socialiniais požymiais, pavyzdžiui, socialinių kontaktų sumažėjimu ir mažesniu dalyvavimu visuomeniniame gyvenime. Svarbu atpažinti ankstyvus požymius ir taikyti prevencines priemones.
Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir socialinė integracija, turi didelę įtaką senėjimo procesui bei gyvenimo kokybei (Unikauskas, 2015).
Senatvės teigiami aspektai socialiniame gyvenime
Senatvė - tai antrasis gyvenimo etapas, kurio metu atsiveria galimybė skirti laiko pomėgiams, kelionėms, šeimai ir dalyvauti įvairiose kultūrinėse, edukacinėse programose. Europos Sąjunga remia vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo skatinimą per specialias programas (Gaigalienė, 1999).
Senjorams svarbu suteikti erdvę ir paramą, kad jie galėtų jaustis ir būti vertinami kaip svarbi visuomenės dalis. Tai didina gyvenimo kokybę ir mažina socialinės atskirties riziką.
Apibendrinimas
Socialiniai senėjimo požymiai - tai kompleksiniai pokyčiai, kurie atsispindi ne tik fizinėje ar psichinėje žmogaus būsenoje, bet ir socialiniuose ryšiuose, vaidmenyse bei visuomeniniame dalyvavime. Tinkamas socialinių ryšių palaikymas ir jų stiprinimas yra būtinas siekiant užtikrinti senjorų gerovę, gyvenimo kokybę ir tapatybės išsaugojimą.
Ekspertų nuomone, socialinė integracija, šeimos palaikymas, bendruomenės įsitraukimas ir tinkamos socialinės paslaugos gali ženkliai pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą ir sumažinti jų izoliacijos bei atskirties jausmą.
tags: #socialiniai #senejimo #pozymiai