Socialiniai ryšiai - neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jie lemia, kaip mes bendraujame su kitais ir kokius santykius užmezgame. Kai yra žmonių, kurie mus palaiko, labiau pasitikime savimi ir jaučiamės saugesni. Daugybė tyrimų atskleidžia, kad kokybiški socialiniai ryšiai yra susiję su geresne sveikata ir ilgesniu gyvenimu. Gerus santykius su aplinkiniais palaikantys žmonės rečiau suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija, sėkmingiau susidoroja su įvairiomis stresinėmis situacijomis.
Socialiniai ryšiai ir draugystė daro esminę įtaką mūsų laimės jausmui. Kai būname malonioje kompanijoje, pakyla hormono serotonino, atsakingo už nuotaiką ir pasitenkinimo jausmą kiekis. Stiprūs socialiniai ryšiai padeda sėkmingiau susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Kai mus palaiko artimieji, galime jais pasitikėti, gauname reikiamą pagalbą, patarimų. Aukštos kokybės socialiniams ryšiams sukurti ir palaikyti reikia laiko ir pastangų. Svarbu būti atviram bendravimui, domėtis kitais žmonėmis ir būti geru klausytojui.
Socialiniai ryšiai yra laimingo ir sveiko gyvenimo pagrindas. Kokybiški santykiai su kitais žmonėmis gali suteikti džiaugsmo ir palaikymo, todėl kasdienis gyvenimas tampa prasmingesnis.
Draugystės Svarba ir Kaip Ją Puoselėti
Santykių hierarchijoje draugystė neretai yra paskutinėje vietoje. Gyvenimo partneriai, tėvai, vaikai yra svarbesni už draugus. Tikri draugai yra lobis. Permainingame pasaulyje jie suteikia raminantį stabilumo ir palaikymo jausmą. Kartu juokiamės ir verkiame, dalinamės džiaugsmais, palaikome vieni kitus ištikus bėdai. Skiriamasis draugystės bruožas yra tas, kad ji yra savanoriška. Draugai - tai žmonės, su kuriais mūsų nesieja nei įstatymas, nei giminystės ryšys, nei mėnesio įmokos.
Vienas socialinių ryšių tyrimas parodė, kad romantiškais santykiais susiję asmenys turi vidutiniškai dviem draugais mažiau nei tie, kurie neturi partnerio. Nebūtina turėti keletą dešimčių draugų. Be to, su amžiumi žmonės tampa išrankesni. Tikrų draugų tikrai turėtų būti daugiau nei nulis ir būtų puiku, jei tai būtų kas nors kitas, o ne jūsų sutuoktinis ar partneris. Manoma, kad optimalus artimų draugų skaičius yra penki. Tai žmonės, su kuriais jaučiatės patogiai. Jų kompanija jums visiškai tinka ir esate tikri, kad jie visada padės sudėtingoje situacijoje. Kai išsiaiškinsite, kas yra šie žmonės, svarbu palaikyti su jais nuolatinius santykius.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Jei norite mėgautis draugyste ir gauti iš jos naudos, ją reikia puoselėti:
- Nuoseklumas. Jei negalite susitikti su draugais asmeniškai, raskite naujų būdų reguliariai bendrauti. Pavyzdžiui, telefonu kiekvieną savaitę tuo pačiu metu.
- Atvirumas. Tai reiškia gilesnius ir prasmingesnius pokalbius, kai jautiesi matomas, išgirstas ir suprastas. Būkite atviri vienas kitam, klausykitės savo draugo, bet nepamirškite pasidalinti įvykiais iš savo gyvenimo.
- Teigiamas požiūris. Pasaulyje daug negatyvo, todėl labai svarbu visur ieškoti pozityvių dalykų ir perduoti tai savo draugams. Net jei pokalbis buvo sunkus, visada stenkitės rasti būdą, kaip padaryti, jog draugas būtų geros nuotaikos.
Užmegzti stipresnę draugystę gali užtrukti. Tyrimų duomenimis, norint pereiti nuo pažinties iki draugystės, reikia bendrauti apie 50 valandų, dar 40 valandų, kad taptum geru draugu, o iš viso - 200 valandų, kad taptum artimu draugu.
Kaip Susirasti Naujų Draugų?
Tyrimai rodo, kad pusė mūsų artimų draugų keičiasi kas septynerius metus. Nežinote, nuo ko pradėti? Išplėskite savo socialinį ratą. Imkitės iniciatyvos. Nustokite tikėti mitu, kad draugystė įvyksta savaime. Inicijuokite kontaktus: prisistatykite, paprašykite telefono numerio ir parašykite. Jūs turite prisiimti atsakomybę. Svarbu ne tik ateiti kur nors, atsisėsti kampe ir žiūrėti į savo telefoną. Reikia pasisveikinti, prisistatyti, pasikeisti komentarais apie tai, kas vyksta aplinkui, dalintis kontaktais ir nepamiršti palaikyti ryšį.
Būkite atviresni. Kalbėkite apie save, užduokite klausimus apie kitus. Neturėtumėte atskleisti savo paslapčių naujiems pažįstamiems ar gilintis į asmeninio gyvenimo smulkmenas. Pasidalykite savo pomėgiais, papasakokite, kaip leidžiate laisvalaikį. Pasakykite jiems, ko tikitės iš ateities, užduokite panašius klausimus. Reguliariai priminkite sau savo stipriąsias savybes, nesvarbu ar tai patikimumas, įžvalgumas, humoro jausmas, ar klausymosi įgūdžiai.
Kaip susirasti draugų dvidešimtmečių (3 žingsniai, kaip sustiprinti socialinį pasitikėjimą savimi)
Kaimynų Svarba ir Santykiai Su Jais
Tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių, o apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Tik vienas iš dešimties Baltijos šalių gyventojų į kaimynus kreipiasi pagalbos. Draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovas Marius Jundulas atkreipia dėmesį, kad santykiai su kaimynais tampa vis svarbesniais žmonių emociniam saugumui.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
„Pastarąjį pusmetį visų Baltijos šalių gyventojams teko išmokti gyventi pasikeitusiomis aplinkybėmis. Koronavirusas sumažino visuomenės socialinių kontaktų skaičių, o saugumo jausmas šiandien tapo vienu kritiškiausių savijautos taškų mūsų visuomenėje. Todėl kaimynystės santykis pastaruoju metu įgavo ypatingą svarbą. Žmonės rūpinosi vieni kitų pirkiniais, pakaitomis dezinfekavo laiptines ir liftus, siūlė kitokią pagalbą. Tikėtina, kad sukurti ryšiai stiprės ir toliau”, - sako draudimo bendrovės generalinis direktorius.
Pasak M. Jundulo, per pastarąjį pusmetį pamatėme, kad svarbiausiais tampa greta esantys žmonės. „Būtent jais turime pasirūpinti pirmiausiai - kad visi jaustųsi saugūs ir apsaugoti, kad kiltų kuo mažiau nesklandumų gyvenant naujomis aplinkybėmis.
Tyrimo duomenimis, lietuviai dažniau negu latviai ir estai kaimynus laiko draugais. Su kaimynais draugystę yra užmezgę 14 proc. Lietuvos, 13 proc. Estijos ir 10 proc. Tuo tarpu, prireikus pagalbos, į kaimynus dažniau kreipiasi estai. Taip bliūkšta stereotipas, esą jie yra santūriausi Baltijos šalių gyventojai. Ištiesti kaimynišką pagalbos ranką prašo 14 proc. Estijos, 11 proc. Lietuvos ir 9 proc. Latvijos gyventojų.
„Nepaisant to, kad su kaimynais bičiuliaujamės ir į juos kreipiamės pakankamai retai, kaimynai turi itin aukštą visuomenės pasitikėjimą. Kartu su Žmogaus studijų centru mūsų bendrovės atlikti tyrimai rodo, kad net 81 proc. Lietuvos žmonių tiki, jog, esant svarbiam reikalui, kaimynai išties pagalbos ranką. Situacija kiek kontraversiška: tikimės, kad mums kaimynai padės, kai patys nerodome iniciatyvos“, - sako M. Jundulas.
Tyrimas parodė, kad tik 5 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų paskambina kaimynams. 4 proc. lietuvių ir latvių bei 3 proc. estų aplanko kaimynus. „Jei žinote, kad jūsų name yra vienišų žmonių, pasistenkite sužinoti, kaip jiems sekasi - galbūt turite jų telefoną ir galite paskambinti. Parodykite iniciatyvą ir palikite jiems raštelį su savo telefonu, jei esate pasirengę pagelbėti nupirkti maisto ar vaistų. Pasidomėkite, ar jie gali pasirūpinti savo keturkojais, o gal paprasčiausiai neturi su kuo pasikalbėti“, - sako M. Jundulas.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Jis atkreipia dėmesį, kad iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas dėmesys fiziškai arčiausiai gyvenantiems žmonėms leis sukurti socialinius ryšius - tvirtesnę kaimynų bendruomenę, jaukesnį mikroklimatą daugiabutyje ar gyvenamųjų namų kvartale. Vis dėlto vos 3 proc. Estijos ir 2 proc. Latvijos bei Lietuvos gyventojų prisipažino, kad jų santykiai su kaimynais yra prasti. „Vadinasi, socialiniai ryšiai tiesiog nėra užmegzti ir dabartinės aplinkybės, kuriomis gyvename, yra itin reikšmingos bei palankios juos sukuriant“, - sako M. Jundulas.
Socialiniai Ryšiai ir Senėjimas
Asmens senėjimo procesai turi didelį poveikį socialiniams ryšiams. Psichologiniai senėjimo aspektai, socialiniai senatvės pokyčiai ir fizinės sveikatos prastėjimas gali lemti ryšių silpnėjimą. Adaptacija socialinių ryšių aspektu yra svarbi siekiant išlaikyti gerovę senatvėje.
Socialiniai senatvės pokyčiai, tokie kaip išėjimas į pensiją, artimųjų netektis ir socialinės veiklos sumažėjimas, gali turėti didelės įtakos socialiniams ryšiams. Fizinės sveikatos prastėjimas, susijęs su senėjimu, taip pat gali turėti įtakos socialiniams ryšiams. Mobilumo sumažėjimas, lėtinės ligos ir negalia gali apriboti galimybes dalyvauti socialinėje veikloje ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis.
Adaptacija prie socialinių ryšių pokyčių yra svarbi siekiant išlaikyti gerovę senatvėje. Tai apima naujų socialinių ryšių paiešką, dalyvavimą bendruomenės veikloje, technologijų naudojimą ryšiams palaikyti ir priėmimą senatvės realybės.
Pagalbos Galimybės Senyvo Amžiaus Žmonėms
Senyvo amžiaus žmonėms prieinamos įvairios pagalbos galimybės, įskaitant socialinę paramą, socialines paslaugas ir socialinį darbą. Svarbu užtikrinti, kad šios paslaugos būtų prieinamos ir atitiktų pagyvenusių žmonių poreikius.
Socialinės paslaugos, tokios kaip lankomoji priežiūra, dienos centrai ir ilgalaikės globos namai, yra svarbios pagalbos galimybės senyvo amžiaus žmonėms. Socialinis darbas su pagyvenusiais žmonėmis yra specializuota praktika, kurios tikslas - padėti pagyvenusiems žmonėms įveikti iššūkius, susijusius su senėjimu. Socialiniai darbuotojai teikia konsultacijas, tarpininkauja, koordinuoja paslaugas ir gina pagyvenusių žmonių teises.
Tyrimai rodo, kad socialiniai ryšiai yra ypač svarbūs senyvo amžiaus moterims. Moterys dažnai palaiko stipresnius socialinius ryšius nei vyrai ir gauna didesnę paramą iš savo tinklų. Artimiausi ryšiai, tokie kaip santykiai su šeimos nariais, yra ypač svarbūs senyvo amžiaus moterims. Santykiai su draugais, kaimynais ir buvusiais kolegomis taip pat vaidina svarbų vaidmenį jų gyvenime.
Socialinio Kapitalo Teorija ir Bendravimo Svarba
Į bendravimą pažvelgsime socialinio kapitalo teorijos požiūriu, kurio idėjos leidžia, viena vertus, giliau suprasti bendravimo poveikio žmogaus psichologiniam pasauliui mechanizmus, kita vertus, pristatyti žmonių bendravimo ir tarpusavio ryšių reiškinį platesnėje, t. y. socialinės aplinkos, perspektyvoje ir parodyti, kad kiekvienas žmogus yra svarbus socialinio bendravimo, leidžiančio generuoti nematerialius, žmonių sveikatai ir gerovei svarbius resursus, dalyvis.
Šio straipsnio tikslas pakviesti kuo daugiau žmonių tapti sąmoningais kokybiško socialinio bendravimo dalyviais ir socialinio kapitalo kūrėjais, savo bendravimu kuriančiais teigiamą poveikį savo, kitų žmonių ir visos visuomenės psichologinei sveikatai ir gerovei. Bendravimas - neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Žmogus turi įgimtą poreikį palaikyti socialinius ryšius su kitais ir nesijaučia gerai, kai santykiai su svarbiais žmonėmis nesiklosto.
Žmonių tarpusavio ryšius įprastai stiprina bendri interesai, pomėgiai, siekiai, motyvai, tikslai. Žmonių tarpusavio ryšiai ir bendravimas grupėse leidžia sėkmingiau realizuoti bendras veiklas, pavyzdžiui, kultūrines, edukacines, poilsines. Mokslinėje literatūroje socialinio kapitalo veikimo mechanizmas dažnai suprantamas kaip dėl socialiniame tinkle dalyvaujančių asmenų tarpusavio ryšių ir bendros veiklos susiformuojantis šalutinis produktas, t. y. pasireiškiančios naujos galimybės ir vertingi resursai.
Sąvokos - tarpusavio ryšių palaikymas ir bendravimas socialiniuose tinkluose nėra tapačios. Socialinėje aplinkoje nusistovėjusios normos, kaip elgesio taisyklės, modeliuoja žmonių bendravimą, pavyzdžiui, veikia bendravimo formų pasirinkimą (susitinkama tiesiogiai, skambinama telefonu, parašoma elektroninė žinutė ir kt.). Normos ir vertybės, grįstos pasitikėjimu ir abipusiškumu, padeda formuoti žmonių tarpusavio ryšius ir kurti bendravimo aplinką socialiniuose tinkluose.
Mokslininkai teigia, kad bendravimas socialinėje aplinkoje veikia žmogaus gyvenimo gerovę dėl ryšių su kitais socialinio bendravimo partneriais kokybės. Kai bendravimas yra toks, kai žmogus jaučiasi priklausantis socialinei aplinkai, priimamas ir jai reikalingas, jis išgyvena pozityvius jausmus, signalizuojančius apie gerą tarpusavio ryšių kokybę. Dėl palaikančių tarpusavio ryšių socialiniuose tinkluose, žmogui ne tik susidaro galimybė gauti didesnį socialinį palaikymą, bet ir stiprėja jo paties pasitikėjimas, atvirumas aplinkai ir siekimas pasinaudoti psichologiniais resursais, priimti emocinę paramą.
Socialiniai tinklai ir asmeniniai ryšiai gali būti pasitelkti realizuojant ir destruktyvius tikslus. Socialinių tinklų sutelkimas ir naudojimas nusikalstamiems, savanaudiškiems tikslams gali daryti įvairaus pobūdžio neigiamą poveikį žmonėms ar žmonių grupėms, pvz., sukelti nesaugumo, nerimo ar atstūmimo jausmą, apriboti asmeninę laisvę, daryti spaudimą ir įpiršti nepageidaujamus įsipareigojimus ar netinkamas elgesio normas. Tarpasmeninių ryšių ir socialinių tinklų poveikio kokybę lemia tai, kaip šie socialiniai reiškiniai yra panaudojami.
| Šalis | Draugystė su kaimynais | Pagalba iš kaimynų |
|---|---|---|
| Lietuva | 14% | 11% |
| Estija | 13% | 14% |
| Latvija | 10% | 9% |
tags: #socialiniai #santykiai #su #draugais #kaimynais