Žmogui santykiai yra gyvybiškai svarbūs. Jie padeda suprasti save ir pasaulį, skatina emocinį augimą, ugdo gebėjimą būti vienumoje, kuria saugumo ir pasitikėjimo jausmą. Santykiai leidžia įgyti praktinių įgūdžių ir žinių; kurti bendruomenes, komandas, dirbti kartu; tobulėti kaip asmenybėms; geriau pažinti save per kitų atspindį.
Kodėl mums reikalingi santykiai?
Doc. dr. Polina Šedienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos katedros docentė, teigia: „Žmogui norint išlikti, reikia kitų. Net kelionėms ar žinių įgijimui vien tik savarankiškos pastangos dažniausiai nepakanka. Praktiniu lygmeniu mums reikia kitų, kad susikurtume savo gyvenimą - statytume namus, pasisiūtume batus, įgytume įgūdžių ar apsigintume.“
Karl R. Rogers pabrėžia: „Sukūręs brandžius santykius žmogus taps pilnesne asmenybe - labiau pasitikinčia savimi, gebančia save išreikšti, geriau suprantančia ir priimančia kitus.“
Terapeutas kaip liudininkas: pasak F. Skarderudo, norvegų psichiatro, terapeutas veikia kaip „liudininkas“: „Kai pasidalijame savo išgyvenimais ir turime liudininką, nesame vieniši. Terapeuto šiluma ir supratimas leidžia viduje vykti tikriems pokyčiams.“
Asmeninės ribos ir vienumas
Doc. dr. Šedienė aiškina: ribos padeda išvengti konformizmo; leidžia susitelkti į savo tikslus; ugdo gebėjimą būti vienumoje - tai būtina psichinei sveikatai. „Egzistencine prasme šiame gyvenime esame vieni: atėjome vieni ir išeisime vieni. Priimti savo gyvenimo unikalumą yra labai svarbu.“
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialiniai tinklai: modernių santykių aplinka
Technologijos ir socialiniai tinklai keičia santykių kūrimo aplinką: virtualūs ryšiai suteikia galimybę bendrauti be erdvės ribojimų; perteklinis bendravimas gali tapti trukdžiu tikriems ryšiams; tikras artumas ir kūno kalbos suvokimas vis dar svarbus tik gyvuose susitikimuose. „Žmonių gebėjimai kurti santykius nepasikeitė, bet pasikeitė jų aplinka. Virtualūs santykiai dažnai primesti, nebūna autentiški ir gali vesti į nusivylimą ar vienatvę.“
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Socialinių tinklų poveikis psichikos sveikatai: nauda ir žala
Socialinių tinklų teikiama nauda: yra nemažai pliusų, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą, dalintis akimirkomis, mintimis ir būti pasiekiamiems. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą.
Socialinių tinklų žala: intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiausiai siejamas su nerimo ir depresijos simptomais. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu. Tyrimai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų - elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti virtualioje erdvėje. Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Lietuvos kontekstas: nerimas ir depresija
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su nerimo ir depresijos sunkumais. Lietuvoje situacija taip pat neatrodo optimistiškai. 2025 m. pabaigoje atliktas reprezentatyvus suaugusiųjų tyrimas parodė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo rizikos grupę ir tiek pat į depresijos rizikos grupę. Šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp aukštu nerimastingumu ar depresiškumu pasižyminčių asmenų yra beveik dvigubai daugiau tokių, kurie daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, nei grupėje tų asmenų, kurie pasižymi žemesniu šių psichologinių sunkumų lygiu“, - sako doc. dr. Inga Truskauskaitė.
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žemu psichologiniu atsparumu pasižymintys suaugusieji daugiau nei dvigubai dažniau linkę įnikti į socialinius tinklus už aukštu psichologiniu atsparumu pasižyminčius žmones. Be to, priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupėje yra maždaug 6 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.
Pažeidžiamos grupės
Pašnekovės teigimu, patys pažeidžiamiausi yra 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, taip pat jauni suaugusieji. Tyrimai rodo, kad intensyvesnis socialinių tinklų naudojimas merginoms padidina depresijos riziką labiau nei vaikinams. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys iliustruoja, kad 18-34 metų žmonių grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimosi paplitimas siekia net 40-55 proc. Tai atsispindi ir psichikos sveikatos vertinime: nerimo bei depresijos rizika šioje amžiaus grupėje yra dvigubai didesnė nei kitose suaugusių amžiaus grupėse.
Ypač pažeidžiami yra tie asmenys, kurie jau turi psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotų sutrikimų. Pavyzdžiui, tarp turinčių ADHD priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelis kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Turint šį sutrikimą daug sunkiau kontroliuoti naudojimąsi socialiniais tinklais ir lengviau „įsisukti“ į priklausomybės ratą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kaip atpažinti probleminį santykį su socialiniais tinklais?
Doc. dr. I. Truskauskaitė sako, kad norint suprasti, ar santykis su socialiniais tinklais yra sveikas, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis specifinius požymius. Pavyzdžiui, jei darosi neramu, kai negalite patikrinti socialinių tinklų, arba jei jais daugiau naudojatės tuomet, kai nutinka kas nors nemalonaus, kai prasčiau jaučiatės. Kitaip sakant, jei naudojatės socialiniais tinklais norėdami pamiršti problemas ar pagerinti nuotaiką - tai gali būti probleminio santykio su socialiniais tinklais ar priklausomybės požymiai.
Kiti perspėjamieji ženklai - jei reikia vis daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tą patį pasitenkinimą; jei bandote mažiau naudotis, bet vis nepavyksta. „Rimčiausias priklausomybės nuo socialinių tinklų požymis - kai socialiniai tinklai pradeda trukdyti darbui, studijoms, miegui ar santykiams su artimaisiais.“
Tyrimai rodo, kad „scroll'inimas“ skatina dopamino išsiskyrimą ir „įjungia“ priklausomybės mechanizmus smegenyse. Socialinių tinklų algoritmai pritraukia vis daugiau tokio turinio, kuris yra įprastas, tad „ištrūkti“ iš neigiamos emocinės spiralės kartais gali būti tikrai sudėtinga.
Prevencija ir gydymo strategijos: kaip santykis su tinklais gali tapti sveikesnis
Tyrimai aiškiai rodo, kad veiksmingiausia - ne drausti ar bausti, o išmokti sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. I. Truskauskaitė sako, kad sąmoningumo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kognityvinės strategijos, pvz., savo minčių stebėjimas ir keitimas bei švietimas apie sveikus įpročius padeda geriau nei griežti apribojimai, bauginimas ar informacija apie žalą.
„Net paprasti dalykai, tokie kaip, pavyzdžiui, taisyklė nesinaudoti socialiniais tinklais valgant ar telefono padėjimas toliau nuo savęs jau gali duoti matomų rezultatų. Taip pat veiksmingas gali būti telefonų funkcijų, ribojančių ekrano laiką, naudojimas.“
Be to, svarbu prisiminti, kad žalinga gali būti ne tik tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ir kaip juos naudojame. Tyrimai rodo, kad aktyvus bendravimas su artimais žmonėmis, prasmingų ryšių kūrimas ir turinio, kuris gerina nuotaiką, paieška socialiniuose tinkluose gali turėti net ir pozityvų poveikį psichikos sveikatai. O štai pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas, nuolatinis lyginimasis ir neigiamo turinio „vartojimas“ dažniausiai blogina savijautą.
Konkrečios prevencinės priemonės
- Skatinti atvirus pokalbius šeimoje apie interneto ir socialinių tinklų naudojimą.
- Šviesti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą.
- Skatinti sveikus įpročius: daugiau laiko gamtoje, fiziniai užsiėmimai, gyvi susitikimai.
- Taikyti techninius ribojimus: ekrano laiko nustatymai, programų laiko limitai.
- Vykdyti ankstyvąją intervenciją: pastebėjus priklausomybės požymius - sąmoningas naudojimosi mažinimas ar specialistų pagalba.
Socialiniai santykiai kaip apsauga nuo internete kylančių grėsmių
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą. Internetinės patyčios - agresyvus ir pasikartojantis elgesys - gali palikti ilgalaikes pasekmes: tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Socialinės žiniasklaidos vaidmuo sveikatos gerinime
Dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikimui. Siūloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save žalojančiais ar turinčiais psichinės sveikatos sutrikimų jaunais žmonėmis, turėtų dažniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojimą. Socialiniai tinklai turėtų būti išnaudojami ne tik informacijos sklaidai, bet ir gydymo bei palaikymo kūrimui.
Balansas: kaip išlaikyti santykių ir skaitmeninės erdvės naudą
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija. Jauni suaugę turi suvokti, koks poveikis socialiniai tinklai daro jų gyvenimui ir prireikus laiku kreiptis pagalbos.
Santrauka duomenų apie socialinių tinklų naudojimą
| Rodiklis | Reikšmė / pastebėjimas |
|---|---|
| Paaugliai (>3 val. per dieną) | 60% dažniau susiduria su nerimo ir depresijos simptomais |
| Lietuva (suaugusieji, rizika) | ~20% nerimo, ~20% depresijos rizikos grupė |
| Priklausomybės rizika (suaugusieji, Lietuva) | ~6% priklausomybės rizikos grupė |
| 18-34 metų amžiaus | Rizikingo naudojimosi paplitimas 40-55% |
Socialiniai tinklai - galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyksta, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
tags: #socialiniai #santykiai #nauda