Socialiniai požymiai: kas tai ir kaip juos atpažinti

Socialiniai požymiai - tai reiškiniai, susiję su žmogaus elgesiu, jausmais ir mintimis socialinėse situacijose. Socialinis nerimas, drovumas, socialinės kompetencijos stokos požymiai ir elgesio modeliai gali reikšti įvairaus lygio sunkumus, nuo laikino nejaukumo iki diagnostinių sutrikimų, kurie riboja kasdienį gyvenimą.

Kas yra socialinis nerimas ir kaip jis pasireiškia

Socialinis nerimas yra nerimas, kylantis socialinėse situacijose. Žmogus jaučia nerimą situacijose, kai gali atsidurti dėmesio centre, kai yra stebimas ar matomas kitų žmonių, kai gali būti kritikuojamas arba mano, jog jį kiti kritikuos. Socialinis nerimas pasireiškia kitaip, nei drovumas (ypač vaikuose) ir jo taip pat nereikėtų painioti su introvertiškumu.

Emociniai simptomai dažnai apima stiprią baimę būti sukritikuotam, pažemintam, atmestam arba pasirodyti nepakankamai protingam, įdomiam ar kompetentingam. Labai būdingas anticipacinis nerimas - kančia prasideda gerokai anksčiau nei pati situacija: pavyzdžiui, ne viešas kalbėjimas labiausiai vargina savaitę iki jo. Dėl to žmogus blogiau miega, sunkiau susikaupia, tampa dirglesnis ir nebegali ramiai galvoti apie kitus dalykus.

Fiziniai simptomai: raumenų įtampa, dažnas širdies plakimas, svaigimas, prakaitavimas, balso drebėjimas, paraudimas, gumulo pojūtis gerklėje. Būtent fiziniai simptomai daugybei žmonių tampa antrine baime - žmogus bijo ne tik kalbėti, bet ir to, kad kiti pastebės jo prakaitą, drebantį balsą ar paraudusį veidą.

Tipiški elgesio požymiai

• Vengimas dalyvauti socialiniuose renginiuose, susirinkimuose ar paskaitose.
• Trumpas, tylus kalbėjimas, akių kontakto vengimas, sėdėjimas prie krašto ar išeiti pasiruošimas.
• Perdėtas pasiruošimas arba repetavimas, nuolatinis telefono tikrinimas, apsimetimas užsiėmus.
• Savarankiškas socialinių situacijų ribojimas: neiti į vakarėlį, nesusitikti su žmonėmis, atsisakyti darbo pokalbio ar viešo kalbėjimo.
• Po socialinio kontakto ilgalaikis ruminavimas - savikritika ir buvusios situacijos analizė.

Socialinis nerimo sutrikimas gali būti siauras (pvz., susijęs beveik vien su viešu kalbėjimu) arba labai platus, kai įtampa kyla beveik visose bendravimo situacijose. Kai kuriems žmonėms sunkiausios yra stebėjimo situacijos: valgymas viešai, ėjimas į klasę ar kabinetą, dokumento pasirašymas, ėjimas į viešą tualetą ar sportas prie kitų žmonių.

Taip pat skaitykite: socialinių požymių svarba

Kaip susiformuoja socialinis nerimas

Vienos aiškios priežasties paprastai nebūna. Socialinis nerimo sutrikimas dažniausiai susiformuoja tuomet, kai susikerta biologinis jautrumas, patirtos socialinės patirtys ir ilgainiui susiformavę mąstymo bei elgesio modeliai. Vieni žmonės nuo mažens yra jautresni naujoms situacijoms, greičiau reaguoja į vertinimą ir sunkiau toleruoja neapibrėžtumą. Tokiam temperamentui susidūrus su kritika, gėdinimu ar pernelyg dideliu spaudimu, rizika padidėja.

Socialinio nerimo atveju ypač svarbios patirtys, kuriose vaikas išmoksta, kad kiti žmonės yra labiau grėsmė nei saugumas. Tai gali būti ne tik atviros patyčios - kartais pakanka nuolat gauti žinutę, kad reikia nesuklysti, nesusigėdinti, kalbėti tik tada, kai esi visiškai tikras. Kai šios mintys kartojasi, jos ima atrodyti kaip faktai, o ne kaip interpretacijos.

Kada socialinis nerimas tampa sutrikimu?

Diagnozė nustatoma ne pagal vieną testą ar trumpą pokalbį, o pagal visumą: baimės buvimas, jos dažnumas, trukmė, intensyvumas, vengimo mastas ir tai, kiek visa tai trukdo kasdieniam gyvenimui. Jei žmogus vengia paskaitų, neina į darbo pokalbius, negali valgyti prie kitų, atsisako užmegzti pažintis, po kiekvieno kontakto ilgai save kritikuoja ir dėl to kenčia mokslai, darbas ar santykiai, tai jau nebėra tik temperamentas.

Socialinio nerimo sutrikimo simptomai paprastai susijungia į ratą: pirmiausia atsiranda mintis „būsiu įvertintas neigiamai“, tada kūnas sureaguoja lyg į pavojų, galiausiai žmogus gelbėjasi vengimu, tylėjimu, atsargumu arba nuolatiniu savęs stebėjimu.

Socialinio nerimo, drovumo ir viešo kalbėjimo baimės skirtumai

Drovumas yra didelė dalimi įgimtas bruožas - tai natūrali charakterio savybė. Tai, kad žmogus yra drovus, dar nereiškia, jog jis būtinai kentės nuo socialinio nerimo. Socialinis nerimas yra labiau apibrėžtas - jis kyla konkrečiose socialinėse situacijose, susijęs su galimybe atsidurti dėmesio centre ir būti vertinamam. Viešas kalbėjimas yra viena iš daugelio situacijų, kuriose gali pasireikšti socialinis nerimas. Nerimas tokioje situacijoje yra natūralus; problema prasideda, kai žmogus pradeda vengti arba sistemingai elgtis taip, kad išvengtų viešo kalbėjimo ir dėl to jo gyvenimas alinamas.

Taip pat skaitykite: sužinokite, kaip suprasti socialinius požymius

Diagnostika ir diferencijavimas

Specialistui svarbu išsiaiškinti, kokių situacijų žmogus bijo, ko konkrečiai jis tikisi blogo, kaip seniai tai tęsiasi, kokių saugumo strategijų jis imasi, ar yra depresijos, panikos, kūno vaizdo sutrikimų, autizmo spektro požymių, medžiagų vartojimo ar kitų būklių požymių. Atranka nėra tas pats, kas diagnozė - reikalingas išsamesnis vertinimas, o pagalbos verta ieškoti anksčiau, kol vengimo modeliai darosi įsišakniję.

Gydymas ir savipagalba

Gydymas parenkamas pagal simptomų stiprumą, žmogaus poreikius ir gyvenimo situaciją. Daliai žmonių pakanka psichoterapijos, daliai prireikia psichoterapijos ir vaistų derinio. Efektyviausias gydymo būdas - kognityvinė elgesio terapija (KET), dažnai kartu su vaistais (antidepresantai, paprastai SSRI grupės) vidutinio ar sunkaus laipsnio atvejais.

KET padeda pastebėti ryšį tarp minčių, kūno reakcijų ir elgesio. Terapijoje žmogus mokosi atpažinti automatines išvadas apie tai, ką neva mano kiti, tikrinti jų realumą, atsisakyti pernelyg didelio savęs stebėjimo ir po truputį grįžti į vengtus socialinius veiksmus. Jos esmė yra ne mesti žmogų į patį sunkiausią scenarijų, o planingai ir saugiai pratinti prie to, ko jis bijo - pavyzdžiui, pradedant nuo trumpo klausimo parduotuvėje iki pasisakymo grupėje.

Vaistai nėra greitas charakterio pakeitimas ar socialinio lengvumo garantija; jie dažniausiai padeda sumažinti nerimo intensyvumą tiek, kad žmogus galėtų veiksmingiau dirbti terapijoje. Sprendimas dėl vaistų priklauso nuo simptomų stiprumo, trukmės, kitų psichikos sveikatos sunkumų ir žmogaus pageidavimų.

Kasdienė savipagalba

Kasdienė savipagalba nepakeičia profesionalaus gydymo, tačiau gali būti svarbia atrama tarp sesijų arba pirmu žingsniu kreipiantis pagalbos. Naudingi pratimai: lėtas kvėpavimas, progresyvus raumenų atpalaidavimas, dėmesio grąžinimas į aplinką, trumpas įsižeminimas. Praktikoje verta sudaryti „kopėčias“ nuo lengviausios iki sunkiausios situacijos ir nuosekliai kartoti veiksmus; svarbiausia - ne tobulybė, o kartojimas.

Taip pat skaitykite: socialinė bei ekonominė intelektinės nuosavybės reikšmė

Reikėtų vengti kofeino, energetinių gėrimų, nikotino ar alkoholio bandant malšinti įtampą, nes kofeinas gali sustiprinti kūno sužadinimą, o alkoholis palaiko vengimo modelį bei blogina miego kokybę.

Vaikai, paaugliai ir socialiniai įgūdžiai

Paauglystėje socialinis gyvenimas tampa jautria identiteto dalimi. Vaikas ar paauglys gali atrodyti tiesiog labai ramus ar nenorintis dėmesio, nors iš tiesų jis nuolat gyvena su baime būti sugėdintam ar atmestam. Kai kurie vaikai skundžiasi pilvo ar galvos skausmais tomis dienomis, kai reikia eiti į mokyklą ar dalyvauti veikloje - tai kartais klaidingai palaikoma tingėjimu ar nepaklusnumu.

Padėti galima paprastais būdais: kalbėti apie vaiko jausmus ramiai ir be spaudimo, nebedaryti už vaiką socialiai sudėtingų veiksmų (nes tai palaiko vengimą), kartu planuoti mažus žingsnius, pagirti už pastangas, o ne už tobulą rezultatą, ir bendradarbiauti su mokykla, kad vaikas gautų palaikančią aplinką.

Socialiniai įgūdžiai: apibrėžimas ir sudedamosios dalys

Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Jie apima verbalinę komunikaciją (pokalbiai, juokavimas, diskusijos), neverbalinę komunikaciją (aktyvus klausymas, kūno kalba), socialinį žinojimą (sociokultūrinių veiksnių supratimas) ir socialinę elgseną (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas).

Socialinius įgūdžius galima skirstyti į intrapersonalinius (santykis su savimi: savęs pažinimas, savikontrolė) ir interpersonalinius (santykis su kitais: empatija, bendradarbiavimas). Yra esminiai įgūdžiai (sprendimų priėmimas, kūrybiškumas, streso įveika) ir situaciniai įgūdžiai (prašyti pagalbos, atsiprašyti, reaguoti į kritiką).

Kodėl socialiniai ir emociniai įgūdžiai svarbūs

Socialiniai ir emociniai įgūdžiai - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje ir darbo vietoje. Tyrimais patvirtinta, kad šie įgūdžiai mažina patyčių galimybę, stiprina atsparumą žalingiems įpročiams, skatina kurti sveikus santykius ir yra siejami su geresniais akademiniais pasiekimais. Emocinis intelektas (EQ) dažnai yra svarbesnis nei kognityvinis intelektas (IQ) siekiant ilgalaikės asmeninės ir profesinės sėkmės.

Geras mokytojas ar suaugusysis, rodydami pavyzdį, kuria saugią mokymosi aplinką: pagarbą, įtraukimą ir nuolatinį grįžtamąjį ryšį. Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias, kai jis tampa sisteminiu procesu visoje bendruomenėje: įsitraukia mokiniai, mokytojai, administracija, tėvai ir partneriai.

Ką daryti praktiškai: 10 naudingų žingsnių

1. Pagalvokite apie baimių sprendimus - užsirašykite baimę keliančias socialines situacijas ir galimus sprendimus.
2. Naudokite grįžimo į realybę technikas: pvz., lieskite rūbų medžiagą ir susitelkite į pojūčius.
3. Stenkitės socialinėse situacijose būti su patikimu draugu.
4. Patobulinkite neverbalinę kalbą - stovėkite ar sėdėkite taip, kad atrodytumėte draugiškai.
5. Sumažinkite negatyvų mąstymą - užrašykite mintis prieš ir po situacijos ir ieškokite alternatyvių paaiškinimų elgesiui.
6. Nesinaudokite vengimu kaip ilgalaikiu sprendimu - vengimas trumpam suteikia nusiraminimą, bet stiprina nerimą ilgainiui.
7. Sudarykite „kopėčias“ - nuo paprastų iki sudėtingų socialinių veiksmų ir sistemingai jų imkitės.
8. Praktikuokite kvėpavimo ir raumenų atpalaidavimo pratimus prieš įtemptas situacijas.
9. Atsisakykite laikino malšinimo priemonių (kava, alkoholis), kurios gali apsunkinti ilgalaikį susidorojimą.
10. Kreipkitės į specialistą anksčiau - gydymas yra efektyvesnis, kai pradėtas laiku.

Gydymo trumpa gairė

Lengvoms ir vidutinio sunkumo socialinėms fobijoms rekomenduojama kognityvinė-biheviorinė terapija. Vidutinio ir sunkaus laipsnio generalizuotoms socialinėms fobijoms dažnai reikalinga kombinuota kognityvinė-biheviorinė terapija ir farmakoterapija. Gydant socialinę fobiją, ypač veiksminga yra daugiakomponentė terapija: simptomų valdymo įgūdžiai, socialinių sugebėjimų lavinimas, laipsniškas ėjimas į bijomas situacijas. Tyrimai rodo, kad tokia terapija gali padėti apie 75 proc. pacientų, o rezultatai išlieka ilgai.

Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams

Vaikai geriausiai mokosi natūralioje aplinkoje: bendraudami su bendraamžiais, šeimoje, darželyje. Tėvai gali ugdyti empatiją žaisdami vaidmenų žaidimus, klausdami apie kitų jausmus šeimos situacijose, kalbėdami apie jausmus kasdienybėje. Šeimyniniai pokalbiai, humoras ir pavyzdys - vieni iš pagrindinių būdų mokyti socialinio komunikavimo. Pedagogai ir tėvai turėtų dirbti kaip bendruomenė, kad socialinis ir emocinis ugdymas būtų nuoseklus ir sistemiškas.

Komponentas	Pavyzdžiai
Verbaliniai įgūdžiai	Pokalbiai, diskusijos, paprašyti pagalbos
Neverbaliniai įgūdžiai	Akių kontaktas, kūno kalba, aktyvus klausymas
Intrapersonaliniai	Savęs pažinimas, emocijų reguliacija
Interpersonaliniai	Empatija, konfliktų sprendimas, bendradarbiavimas

Dažni mitai

• „Socialinis nerimas - tai tiesiog drovumas.“ Ne visada: drovumas gali būti savybė, o socialinis nerimas - sutrikimas ribojantis funkcionavimą.
• „Vaistai išspręs problemą greitai.“ Vaistai gali sumažinti simptomų intensyvumą, bet psichoterapija dažnai duoda ilgalaikį poveikį.
• „Vengimas padeda.“ Vengimas trumpam suteikia ramybę, bet stiprina nerimą ilgainiui.

Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys: su juo susiduria praktiškai visi žmonės, o kai kurie dėl socialinio nerimo kenčia ypač stipriai. Negydomas sutrikimas dažnai išsiplečia į sprendimus dėl studijų, profesijos, santykių ir net gyvenamosios vietos - todėl ankstyvas atpažinimas ir pagalba yra ypač svarbūs.

tags: #socialiniai #pozymiai #kas #ta