Žmoniją visą jos gyvavimo laikotarpį lydi mažesni ar didesni atradimai, pradedant seniausiais laikais, kai žmonės išrado darbo įrankius ir juos tobulino, bei baigiant XX-XXI a., kur žmogus kuria ir tobulina aukštąsias technologijas. Šių intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga susirūpinta palyginti nesenai.
Tik XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje pradėta rūpintis kūrybinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga. Intelektinė nuosavybė kaip teisės institutas susiformuoja XIX a. 1886 m. rugsėjo 9 d. pasirašius Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Šio norminio akto antrajame straipsnyje nurodyta, kad konvencija saugo bet kokios išraiškos literatūros ir meno kūrinius, nepriklausomai nuo jų išraiškos formos ar būdo.
Intelektinės nuosavybės samprata ir funkcijos
Intelektinė nuosavybė - tai teisės, atsirandančios kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ar techninės veiklos rezultatus. Pagrindinė intelektinės nuosavybės teisės funkcija - tai tam tikros išimtinės teisės intelektinio kūrinio autoriui pripažinimas, santykių su kitais subjektais reguliavimas. Intelektinė nuosavybė yra savarankiška nuosavybės teisės rūšis, intelektinės nuosavybės turėtojams užtikrinanti intelektinio kūrinio valdymą, naudojimą ir disponavimą, bei garantuojanti apsaugą nuo neteisėto pasisavinimo.
Vienas iš esminių intelektinės nuosavybės teisės skirtumų nuo materialinės nuosavybės teisės yra tas, kad intelektinės nuosavybės turėtojas greta turtinių teisių turi dar ir moralines - neturtines teises. Ši savybė pasireiškia tuo, kad intelektinės nuosavybės savininkas kitiems asmenims perleisdamas turtines teises į intelektinės nuosavybės objektus neperleidžia neturtinių teisių.
Intelektinės ir materialinės nuosavybės skirtumai
- Nuosavybės teisė žmogui garantuoja teisę valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektu; analogiškai intelektinės nuosavybės teisė užtikrina netrukdomą valdymą, naudojimąsi ir disponavimą intelektinės veiklos rezultatais.
- Intelektinė nuosavybė turi papildomą moralinių teisių aspektą, kurių materialinė nuosavybė neturi.
- Intelektinės nuosavybės objektai dažnai neturi materialios išraiškos arba ją turi tik tam tikra forma (pvz., tekstas, muzika, programinė įranga).
Intelektinės nuosavybės rūšys
Intelektinės nuosavybės teisės rūšys: autorių teisės, prekių ženklai, patentai, dizainas, pramoninė nuosavybė, prekinė išvaizda, kūrybiškumas ir išradingumas. Autorinėmis teisėmis nepriklausomai nuo išraiškos formos yra ginami tokie objektai, kaip literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai.
Taip pat skaitykite: Nuosavybės teisių atkūrimas Lietuvoje: ką reikia žinoti
Autorinėmis teisėmis yra užtikrinamos kūrinio autoriaus išskirtinės teisės į kūrinį. Būtina paminėti, kad autorinėmis teisėmis saugomos vertybės turi originalią materialią išraiškos formą. Būtent tai, kad autorius sugalvoja ir originaliai įkūnija savo idėją ir daro ją išskirtinę, kuri yra saugoma autorinėmis teisėmis.
Kita intelektinės nuosavybės rūšis - pramoninė nuosavybė. Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą yra 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Kaip pramoninės nuosavybės saugomų objektų pavyzdžiai minimi išradimai, prekės ir paslaugų ženklai, pramoninis dizainas.
Patentai ir išradimai
Panagrinėjus Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 2 straipsnį, darosi aišku, kad išradimu laikomas toli gražu ne kiekvienas naujas užduoties techninis sprendimas. Norint, kad vienoks ar kitoks užduoties sprendimo būdas būtų pripažintas išradimu jis turi būti naujas, tai reiškia, kad iki pastarojo užduoties sprendimo varianto visuomenė nežinojo analogų. Kitas išradimo bruožas - užduoties sprendimas turi būti išradimo lygio, tai reiškia, kad naujas sprendimas nuo jau žinomų sprendimų turi skirtis technikos lygiu. Paskutinis išradimo požymis - pramoninis pritaikomumas.
Prekių ženklai ir pramoninis dizainas
Prekių ženklas - bet koks žymuo, leidžiantis atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens. Pasaulio prekybos organizacijos 1994 m. priimtos sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS) 15 straipsnyje prekės ir paslaugos ženklais apibrėžiami, bet kokie ženklai ar jų deriniai, kuriais prekės ar paslaugos išskiriamos iš kitų prekių ar paslaugų. Prekinis ženklas gali būti sudarytas iš: žodžių ar asmens vardų, pavardžių, raidžių ar skaitmenų, grafinis vaizdas ir spalvos deriniai.
Pramoninis dizainas apibrėžiamas kaip naujas ir originalus pramoniniu būdu sukurto gaminio arba jo dalies vaizdas. Esminis skirtumas nuo kitų pramoninės nuosavybės objektų yra tas, kad pramoninis dizainas yra konkretus pramoniniu būdu pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Teisiniai aspektai, apsaugos trukmė ir praktika
Priklausomai nuo rūšies galiojimo terminai skiriasi: tarptautinėse sutartyse įtvirtintos nuostatos, kad autoriaus teisės į kūrinį ginamos autoriaus gyvavimo laikotarpį bei 50 metų po jo mirties. Kai kuriais atvejais (pvz., patentai) taikomi kiti terminai, pvz., paprastai 20 m. patentams; dizaino apsauga gali būti 5 m., pratęsiama iki 25 m. Gretutinės teisės siejamos su kūrinių panaudojimu per atlikimą, įrašus, transliacijas, filmų gamybą ir pan.
Nors registracija dažnai nereikalinga autorių teisėms, praktiniuose ginčuose svarbiausia yra įrodymai. Kituose IP objektuose (prekės ženklai, patentai, dizainai) registracija dažnai būtina: Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras (VPB). Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.
Tarptautinis reguliavimas ir globalizacija
Atsiradus intelektinei nuosavybei ir turint geras bendravimo, informacijos perdavimo priemones bei išsamų teisinį tarptautinį ir regioninį intelektinės nuosavybės reglamentavimą neišvengiama intelektinės nuosavybės teisės globalizacija. Tarptautinio susitarimo pagrindu intelektinės veiklos metu gautas rezultatas yra saugomas ne tik toje valstybėje, kurioje kūrinys atsirado, bet ir visose kitose, kur jis yra naudojamas. Tai pasiekta, dėl to, kad minėtoje konvencijoje išsamiai reglamentuojami intelektinės nuosavybės teisės principai, minimalūs apsaugos reikalavimai ir praktinio įgyvendinimo aspektai.
Seimo priimti sprendimai ir stojimas į tarptautines sistemas keičia nacionalinę praktiką: Lietuvos Respublikos prisijungimas prie Bendro patentų teismo ir planuojamas vieningas europinis patentas turėtų supaprastinti ir sumažinti išlaidas patentavimo procedūroms.
Socialiniai ir ekonominiai padariniai
Intelektinės nuosavybės apsaugos poreikis auga, nes visuomenėje didėja informacijos reikšmė. Informacija tampa ekonominio stabilumo bei plėtros pagrindu. Garantuoti mokslo srities intelektinės nuosavybės apsaugą reiškia skatinti mokslininkų kūrybiškumą, išradingumą bei atiduoti deramą pagarbą jų atliktiems darbams, tyrimams bei publikacijoms.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia realų konkurencinį pranašumą: leidžia drąsiau investuoti į kūrimą, marketingą, plėtrą ir ramiau viešinti tai, kas sukurta. Tinkama kūrinio apsauga garantuoja jo išskirtinumą, konkurencinį pranašumą, generuoja papildomas pajamas, pvz., prekių ženklą ar produktą parduodant, suteikiant licencijas, keičiant ir pan.
Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį, be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.
Institucinė praktika, pavyzdžiai ir edukacija
Konferencijos ir universitetų vaidmuo: Lapkričio 10 d. LSMU „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre vyko LSMU, LSMUL Kauno klinikų, LR valstybinio patentų biuro bei Europos patentų tarnybos surengta pirmoji tarptautinė specializuota konferencija „Intelektinė nuosavybė biomedicinoje“. Konferencijoje buvo akcentuoti intelektinės nuosavybės, mokslo ir medicinos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo aspektai.
LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė pabrėžė konferencijos aktualumą bei studentams, mokslininkams ir darbuotojams suteiktą išskirtinę galimybę diskutuoti intelektinės nuosavybės patentavimo, apsaugos, teisinės srities, etikos klausimais su profesionalais iš Lietuvos ir užsienio. „Etinės problemos ypač aktualios medicinoje ir biomedicinoje, kur dirbama ir galvojama apie žmonių gyvybę ir sveikatą. Svarbu žinoti, kada mokslo žinios turi būti pristatytos visuomenei, o kada ne“, - sakė prof. V.
Kauno klinikų generalinis direktorius pabrėžė, kad „Didžiuojamės mokslo publikacijomis, spausdinamomis geriausiuose tarptautiniuose žurnaluose, tad privalome suprasti, kad intelektinis kapitalas yra vertybė, kurią reikia saugoti. Medikai dažniausiai dirba su technologais ir verslo partneriais, naudojasi žiniomis, jas kuria, dalijasi jomis. Rūpinantis mūsų medikų mokslininkų saugumu, rugsėjo mėnesį pasirašytas svarbus memorandumas, kuris yra stimulas kurti naują intelektinį kapitalą“.
Saugos priemonės ir praktiniai patarimai kūrėjams bei verslui
- Apsvarstyti registracijos poreikį: jei logotipas naudojamas kaip prekės ženklo žymuo ir jums svarbi rinkos apsauga - registracija dažnai yra racionali.
- Dokumentuoti kūrinio atsiradimo faktą ir turėti įrodymus: nors registracija dažnai nereikalinga autorių teisėms, realiame ginče svarbiausia - įrodymai.
- Plėtra už ES ribų: jei planuojate plėtrą už ES ribų, dažnai pasirenkama Madrido sistema, kurią administruoja WIPO.
- Naudotis kolektyvinio administravimo organizacijomis: priklauso nuo srities - LATGA (autorių teisės), AGATA (atlikėjai ir fonogramų gamintojai), AVAKA (audiovizualiniai kūriniai).
Istorinės priežastys ir tarptautinės iniciatyvos
Ilgainiui atsirado poreikis intelektinei nuosavybei saugoti tarptautiniu lygiu. Šis poreikis atsirado XIX a., nes augo intelektinės nuosavybės saugomų objektų vertė, o skirtingomis teisės normomis buvo neįmanoma apsaugoti universalaus pobūdžio intelektinės nuosavybės objektų. Tarptautinių konvencijų (pvz., Berno ir Paryžiaus konvencijos) priėmimas leido suvienodinti apsaugos principus ir nustatyti minimalius apsaugos reikalavimus. Tarptautinio susitarimo normų pagrindu yra tikslinami ir tobulinami nacionaliniai teisės aktai.
Intelektinės nuosavybės socialinė reikšmė
Maslou poreikių teorijoje pasakyta, kad žmogus užtikrinęs savo fizinio egzistavimo poreikius ima domėtis ir rūpintis dvasinėmis gėrybėmis. Taip yra ir su intelektine nuosavybe. Žmogus savo evoliucionavimo metu išmokęs ir įvaldęs įvairių daiktų kūrimą bei jų apsaugą užsiima intelektine veikla, kuria dvasines vertybes, tokias kaip literatūriniai kūriniai, muzika, dramaturgija. Ilgainiui atsiranda poreikis minėtas vertybes saugoti, kadangi jų autoriai, skirtingai nei materialinių gėrybių meistrai, jokio atlygio negauna.
Kovos dėl intelektinės nuosavybės apsaugos istorijoje minima Prancūzijoje veikusių iniciatyvų reikšmė: XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje imta aktyviau saugoti autorines teises. Paryžiuje įkuriamas Bureau de legislation dramatique, kuris vėliau pervadinamas į Autorių, kompozitorių ir dramaturgų draugiją, kurios tikslas buvo ginti ir saugoti autorių teises į kūrinį ir teisėtas pajamas iš jo.
Santrauka (nepabaiga)
Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą. Apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia realų konkurencinį pranašumą ir yra vienas iš kertinių veiksnių, skatinančių inovacijas bei ekonominę plėtrą.
tags: #intelektines #nuosavybes #socialiniai #ir #ekonominiai #pozymiai