Viešojoje erdvėje kalbant apie II pensijų pakopą, bene daugiausia klausimų ir emocijų kelia pensijų anuitetai. Vieni nerimauja dėl su jais siejamų mokesčių, kiti - dėl paveldimumo, treti įsivaizduoja, kad visas visą gyvenimą kauptas turtas sulaukus pensijos virs anuitetu ir taps neprieinamas. Vis dėlto didžioji dalis šių baimių kyla dėl informacijos trūkumo ir primiršimo, kokiu tikslu kaupiame II pensijų pakopoje.
„Kalbant apie anuitetus, svarbu suprasti vieną paprastą dalyką - jie skirti ne apriboti ar nubausti žmogų, o spręsti nepakankamų pensijų klausimą šalyje ir padėti suvaldyti riziką, kad sulaukus pensijos sukauptų lėšų neužteks visam gyvenimui dėl asmeninių finansų valdymo klaidų ar dėl ilgos gyvenimo trukmės. Gyvenimo trukmei ilgėjant, vis sunkiau pačiam žmogui tiksliai suplanuoti, kad pinigų pakaktų visiems pensijos metams, o anuitetas užtikrina reguliarias pajamas tol, kol žmogus gyvas“, - sako Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Ekspertas pabrėžia, kad pensijų sistema Lietuvoje buvo sukurta vadovaujantis trijų pakopų modeliu, kurio tikslas - užtikrinti pakankamas pajamas pensijoje ir sumažinti priklausomybę nuo vieno finansų šaltinio. Valstybės mokama pensija ir savanoriškas kaupimas papildo vienas kitą, o pagrindinė II pensijų pakopos užduotis yra ne tik padėti žmogui sukaupti tam tikrą turtą iki pensijos, bet ir užtikrinti, kad šis turtas būtų išmokamos nuosekliai per ilgą laiką.
„Svarbu pabrėžti, kad pasitelkdama tokią sistemą valstybė sprendžia ne tik atskiriems žmonėms, bet visai visuomenei aktualią problemą. Nepakankamos pensijos ir didelė skurdo rizika senatvėje (pagal šį rodiklį esame tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tiek Europos Sąjungos šalių uodegoje) gali lemti augančius mokesčius ir tiems, kurie savo ateities gerove pasirūpins patys. Taigi anuitetai skirti užtikrinti didesnes reguliarias visų senjorų pajamas senatvėje, taip sumažinant spaudimą šalies finansų sistemai”, - sako P. Kabelis.
II pakopos pensijų sistema Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Globos namų istorija Elektrėnuose
Mitai apie pensijų anuitetus
Mitas: anuitetas - vienintelis būdas, kaip galėsiu pasinaudoti sukauptu turtu
Vienas dažniausių nuogąstavimų, susijusių su pensijų anuitetais, yra įsitikinimas, kad sulaukus pensijos amžiaus sukauptų lėšų nebeįmanoma atgauti. Iš tiesų pensijų fonde sukauptas turtas priklauso pačiam žmogui, o tai, kaip jis bus išmokamas, aiškiai apibrėžta įstatymuose. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo sukauptos sumos, senatvės amžiaus sulaukę dalyviai gali atsiimti dalį ar net visą sukauptą turtą vienu kartu. Be to, šiemet atsirado ir daugiau galimybių pasinaudoti savo turtu anksčiau laiko.
„Svarbu ir tai, kad dabar II pensijų pakopa yra lankstesnė - numatyti atvejai, kai dėl sunkios sveikatos būklės ar reikšmingo darbingumo netekimo, žmogui sudaroma galimybė pasinaudoti visu pensijų fonde sukauptu turtu“, - sako P. Kabelis.
Pasak eksperto, taip pat numatyta, kad jeigu iki senatvės pensijos amžiaus lieka penkeri metai ar mažiau, o žmogus yra sukaupęs mažiau nei pusę privalomos pensijų anuiteto sumos, ši suma gali būti atsiimta vienkartine išmoka. Be to, kiekvienam dalyviui vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį suteikiama galimybė atsiimti dalį - iki 25 proc. - pensijų fonde sukaupto turto, neviršijant paties dalyvio sumokėtų įmokų dalies ir laikantis įstatyme nustatytų sąlygų.
II pakopos pensijų fondas
Mitas: pasirinkus anuitetą, sukauptos lėšos nėra paveldimos
Nemaža dalis pensijų fondų dalyvių svarsto, ar pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos gali būti paveldimos. Svarbu suprasti, kad paveldimumas priklauso ne nuo paties anuiteto fakto, o nuo to, koks anuiteto tipas pasirenkamas.
Taip pat skaitykite: Institucinė globa Lietuvoje
„Skirtingi anuitetai atliepia skirtingus dalyvių poreikius. Žmogus pats renkasi vieną iš trijų anuiteto rūšių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, galinčių padėti pasirinkti, tai paveldėjimo galimybė. Du iš trijų „Sodros“ siūlomų anuitetų turi lėšų paveldėjimo galimybę“, - sako P. Kabelis.
Atvejais, kai pasirenkamas anuitetas su paveldėjimo galimybe, nustatomas garantuotas išmokų laikotarpis - jeigu žmogus nesulaukia jo pabaigos, likusi neišmokėta suma išmokama paveldėtojams. Taip pat yra ir toks sprendimas, kai dalis sukaupto turto lieka pensijų fonde, toliau investuojama ir paveldima, o reguliarios anuiteto išmokos pradedamos mokėti vėliau, sulaukus vyresnio amžiaus. Tokie pasirinkimai leidžia suderinti dalykus, kurie žmonėms dažniausiai ir kelia daugiausia klausimų - stabilias pajamas pensijoje ir paveldimumą. Todėl teiginys, kad pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos „dingsta“, neatitinka realybės.
Mitas: anuitetai brangūs, o mokesčiai „suvalgo“ santaupas
Kitas plačiai paplitęs mitas apie pensijų anuitetus - kad tai brangus sprendimas, kuris gerokai sumažina sukauptą turtą. Tačiau praktikoje anuitetų apmokestinimas yra gerokai paprastesnis, nei dažnai manoma.
Kaip teigia P. Kabelis, sudarius pensijų anuiteto sutartį ir įsigijus anuitetą iš „Sodros” anuitetų fondo, taikomas vienkartinis 2,5 proc. administravimo mokestis, kuris nuskaičiuojamas iš karto. Vėliau jokių periodinių ar „paslėptų“ mokesčių nėra - pensijos išmokos žmogui mokamos be papildomų atskaitymų. Toks vienkartinis mokestis, paskirstytas per visą tikėtiną pensijos mokėjimo laikotarpį, turi labai ribotą poveikį mėnesinei išmokai.
Mitas: anuiteto lėšos nebėra investuojamos
Pasirinkus pensijų anuitetą, kartais manoma, kad sukauptos lėšos nustoja „dirbti“ ir laikui bėgant jų vertę neišvengiamai mažina infliacija. Iš tiesų pensijų anuitetų fondas investuoja lėšas, o jo veikla orientuota į ilgalaikį mokėjimų stabilumą ir perkamosios galios išsaugojimą.
Taip pat skaitykite: Darbo stažas su invalidumu: ką reikia žinoti
Pensijų anuitetų fondas valdomas pagal aiškią investavimo strategiją, kuri derina saugumą, diversifikaciją ir augimo potencialą. Tai leidžia ne tik užtikrinti reguliarias išmokas, bet ir siekti, kad jos laikui bėgant nenuvertėtų.
„Pensijų anuitetas pirmiausia yra rizikų valdymo sprendimas - jis skirtas stabilumui. Tačiau stabilumas nereiškia, kad lėšos nėra investuojamos. Priešingai - jos ir toliau dirba, o pastaraisiais metais daliai anuitetų gavėjų buvo mokamos ir didesnės išmokos, nei numatyta minimaliomis sąlygomis. Pastaruosius kelis metus anuitetai buvo indeksuojami (didinami) 2-3% kasmet“, - sako P. Kabelis.
Seimo TS-LKD frakcijos pasiūlymai dėl II pensijų pakopos reformos saugiklių
Seimo TS-LKD frakcija siūlo 10 saugiklių pateiktai kaupimo nutraukimą liberalizuojančiai pertvarkai, siekiant sustiprinti ilgalaikio kaupimo motyvaciją, apsaugoti būsimas pensijas bei skatinti atsakingą finansinį elgesį, kad sulaukus pensinio amžiaus žmonės turėtų užtikrintas orias pajamas ir nepatektų į skurdo spąstus.
„Tikime, kad šie pasiūlymai padės subalansuoti reformos tikslus su ilgalaikiu visuomenės finansiniu saugumu. Reformos tikslas neturi tapti tik vartojimo paskatinimu - ji turi padėti kurti tvaresnę pensijų sistemą“, - teigė frakcijos seniūnas M. Lingė, pristatydamas Seimo TS-LKD frakcijos pasiūlymus:
- Mokesčių paskatos reinvestavimui: Suteikti galimybę gauti papildomas GPM lengvatas arba valstybės paskatą tiems, kurie per 6 mėnesius nuo lėšų atsiėmimo reinvestuoja jas į ilgalaikius investicinius produktus, pavyzdžiui, III pakopos fondus, kitus investicinius produktus.
- Numatytasis pasiūlymas reinvestavimui: Prieš išmokant atsiimamas lėšas, žmogui pirmiausia pateikiamas automatinis pasiūlymas jas pervesti į kitą ilgalaikio investavimo produktą, pavyzdžiui, III pensijų kaupimo pakopą ar valstybės investavimo fondą. Pasiūlymas taupymui gali būti sukonstruotas kaip „vieno paspaudimo“ principas, pavyzdžiui: „Norite pervesti šias lėšas į ateities investicinę sąskaitą su papildoma paskata?“
- Vadinamasis apsisprendimo laikotarpis: Įvesti 90 dienų apsisprendimo laikotarpį nuo paraiškos pateikimo iki lėšų pervedimo, kartu suteikiant informaciją apie būsimos pensijos pasekmes.
- Lankstesnis kaupimo stabdymo modelis: Kadangi reforma jau numato galimybę sustabdyti kaupimą, siūlome papildyti modelį - leisti stabdyti kaupimą ne tik visam laikotarpiui, bet ir pasirinkti kaupimo dalies dydį, pavyzdžiui, 50% įmokos, su galimybe po pertraukos grąžinti praleistas įmokas. Tai padidintų lankstumą be lėšų atsiėmimo.
- Tikslinės atsiėmimo programos: Jei lėšos atsiimamos konkretiems tikslams, pavyzdžiui, pirmajam būstui, studijoms, verslui, nebūtų taikomas privalomas atskaitymas (3 proc.).
- Informacijos prieinamumas ir sprendimo paramos priemonės: Užtikrinti, kad kiekvienas norintis atsiimti lėšas gautų aiškią, individualizuotą informaciją apie galimas ilgalaikes pasekmes pensijai, investavimo alternatyvas ir grėsmes. Siūlytina kurti patogius, savitarnos principu veikiančius informacinius įrankius, kurie padeda apsispręsti savarankiškai, remiantis duomenimis, o ne emocijomis.
- „Grąžinimo langas“: Suteikti galimybę per 3 metus nuo lėšų atsiėmimo grąžinti jas atgal į sistemą be nuostolio, kartu gaunant simbolinę valstybės paskatą.
- Ilgalaikio lojalumo bonusas: Skatinti neatsiimti lėšų siūlant papildomą premiją pasiekus pensinį amžių, pavyzdžiui, vienkartinę išmoką ar papildomą tašką Sodros apskaičiavimo sistemoje.
- Valstybinis investavimo fondas: Sukurti saugų, valstybės valdomą ilgalaikio kaupimo fondą kaip alternatyvą privatiems fondams, į kurį savanoriškai galėtų būti pervedamos atsiimtos lėšos.
- Viešas poveikio simuliatorius: Sukurti skaitmeninį įrankį, kuris personalizuotai parodytų, kaip pasikeis asmens būsima pensija atsiėmus X sumą, įskaitant infliacijos poveikį.
Estijos pavyzdys
Šių metų birželio mėnesį sueis ketveri metai po Estijos pensijų reformos. Per pirmus tris mėnesius nuo reformos iš kiek daugiau nei 700 tūkst. aktyvių pensijų kaupimo sąskaitų santaupas atsiėmė apie 109 tūkst. šalies gyventojų arba 16 proc. kaupiančiųjų, rodė 2021 m. kovo mėn. duomenys. O štai 2024 m. pabaigoje atsiėmusių pensijai laikytus pinigus jau buvo 35 proc.
„Įdomu tai, kad namų ūkiuose, kuriuose vienas šeimos narys nusprendė atsiimti pensijų lėšas, tikimybė, kad tą patį padarys ir kiti, išaugo net 70 procentinių punktų. Dažniausiai palikę antrąją pensijų pakopą buvo 25-54 metų amžiaus žmonės, perpus rečiau tai darė 16-24 bei 55-64 metų amžiaus piliečiai“, - tvirtina L. Načajienė.
Vidutinė metinė pensijų fondų grąža per 20-40 metų gali siekti 7-9 proc., kas dažnai viršija infliacijos lygį. Tai reiškia, kad laikui bėgant sukauptų lėšų vertė didėja greičiau nei kyla kainos. Todėl atsiėmusieji pinigus ilgalaikėje perspektyvoje prarado daugiau, nei gavo.
„Vidutinė II pakopos pensijų fondus palikusių Estijos gyventojų sukaupta suma buvo 8,5 tūkst. eurų, o vidutinė mėnesinė įmoka - 100 eurų, rodo „Luminor“ banko Estijoje duomenys ir Estijos finansų ministerijos metinės ataskaitos. Vadovaujantis šiais skaičiais, jeigu išėjusieji iš kaupimo iškart po reformos įtvirtinimo būtų kaupę ir įmokas mokėję toliau, iki 2024 m. pabaigos jie galimai būtų sukaupę net apie 14,4 tūkst. eurų, įvertinus prieaugį“, - pabrėžia L. Načajienė.
Estijos pavyzdys rodo, kad per visą laiką nuo reformos įvedimo, maždaug ketvirtadalis pinigus išsiėmusių gyventojų juos skyrė vartojimui - įsigijo elektronikos ir buitinės technikos prietaisus, drabužius, juvelyriką. Anot ekspertės, tai reiškia, kad nemaža dalis žmonių pensijų santaupas vertino kaip trumpalaikį finansinį šaltinį, o ne ilgalaikę investiciją į savo ateitį.
Lietuvoje įvedus panašią reformą, greičiausiai susidurtume su kaimynų scenarijumi, sako L. Načajienė.
Kas yra anuitetas ir kaip jis veikia?
Ką daryti finansų rinkų svyravimų metu?
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Ar aš galiu padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą?
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelėkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.