Šiandieninėje visuomenėje, kur eismo intensyvumas nuolat auga, o skubėjimas tampa kasdienybe, greičio viršijimas išlieka viena didžiausių problemų keliuose. Siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių ir užtikrinti saugumą, būtinos ne tik griežtos baudos, bet ir efektyvi socialinė reklama, skatinanti vairuotojus elgtis atsakingai.
Remiantis pirminiais eismo įvykių duomenimis, 2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 2 878 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 131 žmogus, o sužeisti 3 355 eismo dalyviai. Palyginti su 2024 metais, stebimas augimas:
- eismo įvykių - +2,9 proc.
- sužeistųjų - +6,6 proc.
- žuvusiųjų - +5,6 proc.
Nedžiugina ir pirmieji šių metų duomenys - sausis dar tik įsibėgėjo, o Lietuvos keliuose jau žuvo 2 žmonės, 84 žmonės eismo įvykių metu buvo sužeisti (informacija parengta pagal pirminius policijos duomenis, sausio 1-11 d.).
Baudos ir jų efektyvumas
Nuo pirmadienio pradėjo galioti Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos gerokai išaugo baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu vairuotojai buvo neblaivūs. Tarkime, jei neblaivumas siekia iki 1,5 promilės, bausmė nuo buvusių 300-450 eurų išaugo iki 800-1100.
Šią savaitę 15min skaitytojų paklausėme, koks būtų geriausias būdas kovoti su greitį viršijančiais vairuotojais. Daugiau nei 5 tūkst. jų sudalyvavo apklausoje, kurioje populiariausias atsakymo variantas... „Situacija gera, nieko keisti nereikia“. Šį variantą rinkosi net 27 proc. Vis tik trys ketvirtadaliai respondentų nebuvo tokie abejingi. 19 proc. jų pasisakė už tai, kad greičio mėgėjus stabdytų baudų didinimas, o 21 proc. 16 proc. manė, kad efektyviausias būdas - civilinės atsakomybės draudimas ir tiesioginė jo kainos priklausomybė nuo KET pažeidimų.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Tačiau Informatikos ir ryšių departamento duomenys rodo, kad už kelių eismo pažeidimus skirtų baudų nėra sumokama nė pusės. Štai 2017-aisiais buvo skirta beveik 19 mln. eurų baudų, nesumokėta net 6 mln. eurų. Pernai buvo skirta dar daugiau - 25 mln. eurų baudų, sumokėta daugiau nei 11,5 mln. eurų, t. y. 46,5 proc. Šiemet tendencija išlieka panaši į pernykštę: per tris mėnesius skirta 7 mln. eurų baudų, sumokėta - 3 mln.
Kaip ten bebūtų, svarstoma ne tik padidinti baudas, bet ir pagerinti jų surinkimą. Nesumokėjus patiems, perduoda antstoliams. Finansų ministerija informavo, kad siekdama efektyvinti prievolių valstybei administravimą ji parengė Mokesčių administravimo įstatymo projektą, kuriame siūloma centralizuoti minėtų prievolių administravimą, pavedant šią funkciją VMI. Pasak ministerijos, siūloma nuo 2026 m. liepos 1 dienos pereiti prie vieno langelio principo nuo šiuo metu decentralizuotos sistemos ir VMI administruoti ne tik jau šiuo metu administruojamas baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismo priteistas sumas (žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi sąskaitų išlaidos).
Socialinė reklama Greitis
Socialinės reklamos svarba
Socialinė reklama ir kitos švietimo priemonės irgi veikia, bet jos yra ilgalaikės priemonės, todėl jų poveikį sunku įžiūrėti trumpuoju periodu. Psichologai šį reiškinį vadina socialinių normų poveikiu - žmonės linkę prisitaikyti prie to, kas atrodo visuotinai priimtina, net jei tai reiškia taisyklių laužymą. O kelyje socialinės normos formuojasi labai greitai - per kelias minutes, stebint kitų vairuotojų elgesį.
Ilgą vairavimo stažą turintys vairuotojai tikriausiai dar prisimena laikus, kuomet saugos diržo segėjimas automobilyje buvo labiau išimtis, nei taisyklė, nepaisant to, kad prisisegti diržus pagal kelių eismo taisykles buvo privalu. Šiandien panašiu pavyzdžiu galėtume laikyti nedidelį greičio viršijimą - regis, važiavimas iki 10 km/val. didesniu nei leistina greičiu daugeliui tapo savaime suprantamu elgesiu.
Pavyzdžiui, ne taip seniai, prieš penkerius ar septynerius metus pusė ar net daugiau vairuotojų važinėjo be saugos diržų, bet buvo viena teisinga, šokiruojanti reklama. Apie ją dar ir dabar visi šneka. Dabar turbūt beveik 90 proc. vairuotojų segasi saugos diržus. Ir tai sutvarkė ne bauda, ne dar kas nors, bet tiesiog žmonės suprato, kodėl to reikia.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Paskutinį dešimtmetį mes turbūt trypčiojame vietoje, sakome „saugus eismas, saugus eismas, saugus eismas, būkite saugesni, reikia kovoti“, o ką konkrečiai daryti? Alkoholis? Pirmyn! Dvejus metus padirbkimė su alkoholiu, kad ir galvos pasikeistų, aš turiu omenyje suvokimą su pavyzdžiais, su galbūt baisiomis reklamomis, nedarykime triukšmo.
Efektyvios socialinės reklamos pavyzdžiai:
- Šokiruojančios reklamos: Reklamos, kurios atvirai parodo eismo įvykių pasekmes, gali stipriai paveikti vairuotojų sąmonę ir paskatinti juos elgtis atsakingiau.
- Emocinis poveikis: Reklamos, kurios sukelia empatiją ir atjautą aukoms, gali būti labai veiksmingos.
- Pozityvus pranešimas: Reklamos, kurios pabrėžia saugaus vairavimo privalumus ir teigiamas pasekmes, gali būti motyvuojančios.
Kelių infrastruktūros gerinimas
Tam, kad judėjimas būtų saugesnis visiems eismo dalyviams, daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje valdanti kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ nuosekliai diegia inžinerines priemones, didinančias eismo saugą. Pavyzdžiui, žiedinės sankryžos žymiai sumažina sunkių eismo įvykių riziką kertant sankryžas. Pristabdyti rizikingose vietose verčia greičio kontrolės įrenginiai, greičio mažinimo kalneliai ir saugumo salelės. Magistraliniuose keliuose įrengti kintamos informacijos ženklai (KIŽ), kurie informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, maksimalų leistiną važiavimo greitį bei praneša apie atsiradusias kliūtis kelyje.
O pavojinguose kelių ruožuose ar sankryžose, kuriose per pastaruosius ketverius metus įvyko keturios ir daugiau nelaimių, jau įgyvendintos kelios dešimtys priemonių, davusių realių rezultatų - pavojingų vietų šalyje kasmet mažėja, o žūčių skaičius „juodųjų dėmių“ zonose nuo 2020 m. sumažėjo net 80 proc.
Tačiau nepaisant saugumą užtikrinti padedančios infrastruktūros, eismo saugumo pamatas yra atsakingas pačių eismo dalyvių elgesys. Statistika rodo, kad daugiau kaip 90 proc. nelaimių keliuose kyla dėl žmogaus klaidų. Remiantis Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, pagrindinės eismo įvykių priežastys metai iš metų nekinta - vairuotojai nepaiso pirmenybės taisyklių, nepasirenka saugaus važiavimo greičio ar viršija leistiną greitį, nesilaiko saugaus atstumo.
Per praėjusius metus žuvęs 131 žmogus, dar 3 355 sužeisti - tai nėra tik sausi skaičiai ar eilutės lentelėse, nes už jų slypi tikrų žmonių gyvenimai. Tad šiais metais ne tik pasižadėkite, bet ir būkite atidesniu vairuotoju.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje