Šiandien pagaliau pripažinta, kad psichikos sveikata yra nemažiau svarbi už fizinę sveikatą, ir kad į visuomenės ir kiekvieno jos nario psichikos sveikatą reikia rimtai investuoti. Pasaulyje siekiama susitarti ir dėl pagrindinių principų - kaip reikia investuoti į psichikos sveikatą. Šie principai atspindi du didžiuosius žmonijos laimėjimus: mokslo laimėjimus ir žmogaus teisių principus. Po II pasaulinio karo aiškėjo, kad psichikos sutrikimų prevencijai, gydymui ir reabilitacijai labai svarbu laikytis visų žmogaus teisių.
O kaip su psichikos sveikatos priežiūros (psichiatrijos) sistema? Ar ta sistema veiksminga? O gal ji prisideda prie atskirties, smurto, diskriminacijos? Paskutiniu metu padaugėjo ekspertų ir organizacijų, reikalaujančių naujo paradigmų. Netgi JT Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliucijas raginančias permainas psichikos sveikatos politikoje. Psichikos sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumas, skaidrumas ir atitikimas žmogaus teisių bei mokslo žinių principams peržiūrimas visame pasaulyje. Nėra regiono ar valstybės, kurioje nebūtų spręstinų problemų įgyvendinant teisę į psichikos sveikatą.
Nors įsivaizduojama, kad lėšos yra pagrindinis veiksnys, svarbiau yra aiškūs sprendimai dėl to, kokiais principais remiantis lėšos bus investuojamos. Kaip regione, kuris patyrė sovietinį laikotarpį, sekasi įgyvendinti psichikos sveikatos reformų principus? Kaip regiono ypatumai skiriasi nuo kitų regionų? Prisidėsiu prie šios analizės savo patirtimi iš daugiau kaip 30 metų darbų Europoje - EEE regione.
Istorinės įtakos ir dabartinės tendencijos Lietuvoje
Taikus regiono sandūros laikotarpis paskatino modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemą, tačiau trijų dešimtmečių įvykiai nepadarė galutinio lūžio Lietuvos psichiatrijoje. Daug veiksnių įtakojo, kad permainos įstrigo: korupciniai mechanizmai, biomedicininis ligų modelis, ir pernelyg dideli įstaigų išlaikymo finansavimo motyvai. Lietuvoje psichikos sveikatos centrų skaičius viršija šimtą, tačiau jų infrastruktūra dažnai neranda sprendimų, o gydymas vaistais ir hospitalizacijos kartais didina priklausomybę nuo institucijų. Įvertinimai rodo, kad sovietinė patirtis vis dar kelia iššūkių, kuriuos būtina įveikti, kad išlaisvintume asmenis nuo segregacijos ir stigmų.
Svarbu pabrėžti, kad besitęsianti stagnacija visuomenės psichikos sveikatos ir psichiatrijos srityje kerta per visus lygius - valdžios institucijas, universitetus ir visuomenės normų lygmenis. Lietuvoje trūksta aiškios krypties, kokiais principais investuoti į psichikos sveikatą: ar įmanoma pereiti prie platesnės bendruomeninės globos, ar vis dar dominuoja institucinės formos? Svarbu pažymėti, kad ir po 30 metų nuo „dainuojančių revoliucijų“ liko iššūkiai: intelektualinė apžvalga posto įstaigose kyla, o praktiškai įgyvendinti pokyčiai retai užtikrinami.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Paprastai žiūrint į psichikos sveikatos priežiūros principus Lietuvoje
Psichikos sveikatos priežiūra apima prevenciją, gydymą ir reabilitaciją; ją vykdo šeimos gydytojai, klinikiniai ir sveikatos psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai ir kt. Pagal įstatymą priverstinis gydymas galimas tik kai yra reali grėsmė asmens ar aplinkinių gyvybei ar turtui, ir tai turi būti pagrįsta teisinėmis procedūromis. Priverstinio gydymo atvejais sprendimai turi būti priimami laikantis teisinės tvarkos, užtikrinant asmens teises ir galimybę apsisaugoti nuo nepagrįstų ribojimų.
Teisiniai mechanizmai ir žmogaus teisės
Žmogaus teisės į psichikos sveikatos priežiūrą yra esminė teisė į sveikatą bei teisė į privatų gyvenimą. Lietuvoje egzistuoja teisė į savarankiškumą ir teisė rinktis gydymą, tačiau kai kuriose situacijose teisės gali būti ribojamos - priverstinės hospitalizacijos termino ribos, teismų leidimai ir kt. Tarptautinės rekomendacijos skatina pereiti prie daugiau žmogaus teisių apsaugos ir minimalių priverstinių priemonių. Tyrimai ir ekspertų gairės ragina pereiti prie bendruomeninės globos ir striktų, kur būtų laikomasi žmogaus teisių principų bei užkirstas kelias piktnaudžiavimams.
Lietuvos teisės aktai per pastarąjį dešimtmetį buvo svariai svarstomi: siūlomos pataisos dėl veiksnumo ribojimų, pagalbos priemonių teikimo ir teismo įsikišimo principų. JT specialųjį pranešėją kankinimo klausimais pabrėžė, kad priverstinis gydymas be valios nėra priimtinas ir reikia užtikrinti asmens nuomonės prioritetą. Esant realiai grėsmei, gydytojai gali skirti priverstinį gydymą, bet būtina laikytis teisinio peržiūros mechanizmo ir siekti kuo trumpesnių laikotarpių.
Priverstinio gydymo reglamentavimas ir praktika Lietuvoje
Priverstinis hospitalizavimas gali būti taikomas tik kai yra reali grėsmė ir laikantis įstatymų. Lietuvoje galioja Civilinis kodeksas bei Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, nustatant laikotarpius iki kurių galima taikyti priverstinį gydymą, ir įpareigoja gydytojus užtikrinti teisinį pagrindą bei žmogaus teises. Sprendimai dėl veiksnumo ribojimo turi būti priimami kartu su teisiniai atstovais, advokatais ir teismu, užtikrinant skaidrumą ir tinkamą proceso eigą. Be to, būtina užtikrinti, kad pacientai gautų informuotą sutikimą, kai tik įmanoma, o priverstinis gydymas būtų laikinas ir reguliariai peržiūrimas.
Tarptautinės gairės ragina plėtoti bendruomenines paslaugas ir deinstitucionalizaciją, siekiant sumažinti pragaištingą įtaką asmens teises ir užtikrinti jų įtraukimą į visuomenę. Lietuvoje apie 2012 m. buvo pradėtos reformos siekiant perėjimo nuo instituto globo prie bendruomeninės globos, tačiau įgyvendinimo tempas liko lėtas. Nors teigiama, kad psichikos sveikatos paslaugos gerėja, vis dar gajos įpročiai ir praktikos, kurias reikia peržiūrėti, kad atitiktų žmogaus teisių standartus.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Specifiniai klausimai dėl teisinių ribojimų tam tikroms profesijoms
Tiek teisiniai, tiek administraciniai ribojimai taikomi kai kurioms profesijoms - advokatams, notarams, antstoliams, prokurorams, transporto darbuotojams, kariškiams ir kt. Tokie ribojimai grindžiami rizika ir saugumo principu, tačiau juos būtina nuolat peržiūrėti, siekiant neperšokti balanso tarp teisės į sveikatą ir visuomenės saugumą.
Ekonominė nauda ir psichikos sutrikimų paplitimo dinamika
SAM pranešimuose nurodoma, kad psichikos sutrikimų paplitimas Lietuvoje auga: 2007 metais - 55,59 atvejai tūkst., 2016 metais - 73,41 atvejai tūkst. Gyvenant Lietuvoje, depresija yra viena iš didžiausių ekonominių naštų, kurios prognozuojama didėti. Taigi, psichikos sveikatos prioritetas turi tiesioginį poveikį visuomenės gerovei ir ekonomiškai, ir socialiai.
Bendruomeninės paslaugos ir ateities perspektyvos
Bendruomeninės globos principų plėtra, deinstitucionalizacija ir teisių apsauga yra tarp pirminiais užsibrėžtais tikslais. Pasauliniai procesai skatina pereiti prie neįgaliesiems skirtų paslaugų teikimo bendruomenėje, užtikrinant teisingumą, savivaldą bei nepriklausomą teismų kontrolę. Lietuvoje diskutuojama apie Paciento patikėtinio programos plėtrą, kurią finansuoja savivaldybės ir tarptautiniai fondai, siekiant užtikrinti psichikos sveikatos paslaugų vartotojų teises Vilniuje ir kituose regionuose.
Priverstinio gydymo peržiūra ir kontrolė
Priverstinio gydymo poreikio nuolatinė peržiūra yra būtina, kad būtų užtikrinta žmogaus teisių apsauga ir atitiktis teisės aktams. Teismai turi būti įtraukiami į sprendimų procesą dėl veiksnumo ir hospitalizacijos, o advokatai - dalyvauti bylose. Svarbu užtikrinti proporcingumą, laiką ir teisinį tikslumą sprendžiant apie priverstinį gydymą ir veiksnumo ribojimus. Taip pat svarbu skatinti ankstesnių nuostatų peržiūrą, kad būtų atsižvelgta į Europos teisinę praktiką ir JT reglamentus.
Rinkimosi įrodymų ir praktikos pavyzdžiai
Siekiant apibendrinti, Lietuvos patirtis rodo, kad būtina tobulinti teisinius mechanizmus, užtikrinti teisę į informuotą sutikimą, diegti bendruomenines paslaugas ir griežiau laikytis teismų kontrolei bei žmogaus teisių standartų. Nors diskusijos apie priverstinį gydymą ir veiksnumą yra sudėtingos, pasaulinės gairės ir ES praktikų įtaka padeda formuoti subalansuotą bei žmonišką modelį, kuris užtikrina saugumą, sveikatą ir teisėtumą.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Prikelianti nuoroda į realius patyrimus
Praktikoje svarbu atskirti diagnostinius kriterijus nuo socialinių ir teisinių sąlygų. Teigiama, kad perėjimas prie bendruomeninių paslaugų ir pažangių teisinio veiksnumo reguliavimų gali sumažinti stigmatizaciją ir padidinti žmonių įtraukimą į visuomeninį gyvenimą. Tačiau reikia atidžiai analizuoti regioninius ypatumus, siekiant prisitaikyti prie konkrečių kontekstų.
Apibendrinant, psichikos sveikatos paplitimas tarp teisės pažeidėjų rodo būtinybę integruoti mokslines žinias su žmogaus teisių principais bei užtikrinti teisinį saugumą. Regionuose būtina toliau analizuoti įgyvendinimą, išmokti iš kitų šalių praktikų ir kryptingai investuoti į bendruomenines paslaugas bei deinstitucionalizaciją, siekiant sumažinti stigmą ir pagerinti gyvenimo kokybę visiems gyventojams.
| Metai | Liga/sutrikimo paplitimo rodiklis (atvejai tūkst. gyv.) | Pastaba |
|---|---|---|
| 2007 | 55,59 | Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas |
| 2016 | 73,41 | Padidėjimas lyginant su 2007 m. |
tags: #psichikos #sveikatos #sutrikimu #paplitimas #teises #pazeideju