Liolių socialinės globos namai - tai įstaiga, teikianti įvairias socialinės globos paslaugas Kelmės rajone. Čia priimami globotiniai nuo aštuoniolikos metų, tačiau daugumą čia atveja senatvė ir negalia. Dažniausiai tai šviesaus proto, teisingai gyvenę žmonės.
Kelmės rajono žemėlapis
Teikiamos Paslaugos
Liolių socialinės globos namai teikia šias paslaugas:
- Ilgalaikė socialinė globa: suaugusiems asmenims su sunkia negalia ir senyvo amžiaus asmenims.
- Trumpalaikė socialinė globa: suaugusiems asmenims su sunkia negalia ir senyvo amžiaus asmenims iki 6 mėnesių per metus.
- Laikino atokvėpio paslauga: pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis). Paslauga teikiama iki 720 val. per metus.
- Dienos socialinė globa ir slauga asmens namuose: (integrali pagalba į namus).
Asmuo, kuris pageidauja gauti ilgalaikės, trumpalaikės socialinės globos ar laikino atokvėpio paslaugas, turi turėti pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą nustatytą individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą.
Liolių socialinės globos padalinio 1 ir 2 korpusuose bei Užvenčio socialinės globos padalinyje teikiamos ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos, skirtos senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems neįgaliesiems, kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Trumpalaikė socialinė globa užtikrina kompleksinę, intensyvios specialistų priežiūros reikalaujančią pagalbą iki 6 mėnesių per metus, o ilgalaikė globa teikiama neterminuotai nesavarankiškiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Įstaigoje veikia kineziterapijos kabinetas - viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, padedanti atnaujinti ir palaikyti fizinę būklę. Įvertinus gyventojų sveikatą, sudaromi individualūs kineziterapijos planai, atliekamos grupinės ir individualios mankštos, pasivaikščiojimai su šiaurietiškomis lazdomis.
Meninė veikla skatina gyventojų kūrybiškumą - jie karpo, spalvina, kuria darbelius, kurie papuošia kambarius ir bendrąsias patalpas. Liolių globos namuose aktyviai dirbama medžio dirbtuvėse, kur vyrai gamina baldus ir kitus dirbinius iš uosio medienos, kurie papuošia įstaigos aplinką.
Infrastruktūra ir Sąlygos
Iš viso Liolių socialinės globos namuose nuo šiol galės gyventi 124 globotiniai. Rekonstruotame Socialinės globos namų centriniame pastate galės gyventi 50 globotinių. Visi gyvens dviviečiuose kambariuose, kurių kvadratūra siekia keliolika ar net dvidešimt kvadratinių metrų. Centriniame pastate yra ir administracinės patalpos. Čia dirba ir medikai. Yra valgykla, kurioje maitinami ir kitų korpusų gyventojai. Antrajame aukšte įrengtas holas, kurio sienas puošia kelmiškio dailininko Andriaus Seselsko freskos.
Dar 45 globotiniai gyvena kitame pastate, kuriame anksčiau buvo daugiabutis namas. Šis pastatas taip pat rekonstruotas. 29 vietos yra Užvenčio padalinyje. Sąlygos gyventojams ten yra geros, tačiau ne visiškai atitinka europinius reikalavimus. Mat, kai kuriuose kambariuose gyvena daugiau kaip po du globotinius. Liolių socialinės globos namų direktorius Erminijus Simonavičius sako, jog artimiausiu metu iš sutaupytų socialinės paramos lėšų norėtų užsakyti bent padalinio rekonstrukcijos projektą: „Iki 2030 metų visus socialinės globos namų gyventojus privalome apgyvendinti ne didesniuose kaip dviviečiuose kambariuose.
Kaip informavo Kelmės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė, prieš rekonstrukciją gyventi Liolių socialinės globos namuose buvo pareiškę norą 60 žmonių, kurie laukė eilėje. Šiuo metu jų kiek sumažėjo, nes kai kurie nusprendė dar kuriam laikui likti savo namuose ir gauti integralią pagalbą, kurią teikia dvi Liolių socialinės globos namų specialistų komandos.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
„Dabar, kai formuojame naują globotinių kontingentą, lengviau į socialinės globos namus patekti šeimoms. Anksčiau būdavo labai sunku rasti dvi laisvas vietas ir apskritai dvivietį kambarį, kuriame būtų užtikrinamas privatumas ir galėtų gyventi vyras su žmona, - pasakoja Socialinės globos namų direktorius E. Simonavičius.
Pastatas, kuriame dabar gyvena senjorai ir jaunesni savimi negalintys žmonės, sovietiniais laikais tarnavo kaip kolūkio vaikų darželis. 1992 metais, kai kolūkis ardėsi ir buvo privatizuojamas jo turtas, tuometinis kolūkio pirmininkas Stepas Dzimidas pasiūlė pastatą perimti rajono savivaldybei ir įkurti jame senelių namus. Būtų dviguba nauda. 1993 metų pradžioje čia jau apsigyveno pirmieji senjorai. S. Dzimidas tapo senelių namų direktoriumi. Daugelį metų jis sugebėjo išlaikyti ir senelių namams priklausančią žemę bei ūkį. Todėl Lioliuose buvo daug darbo vietų. Žmonės dirbo ne tik globos srityje, bet ir ūkyje. O seneliams buvo neribojamas maistas, nes daugelis produktų ateidavo iš savo ūkio. Vėliau, politikų valia, ūkio teko atsisakyti.
Vienišų, negalios kankinamų senelių poreikis gyventi globos namuose augo. Susidarė eilės. Todėl senelių namams buvo parduotas kaimo daugiabutis, kuriame buvo įsikūrusi ambulatorija. Panaikinus ambulatoriją, jos patalpas perėmė globos namai. Nupirkti ir tuštėjantys butai. Dabar globos namams priklausančiame aštuobutyje apgyvendinti 45 globotiniai.
Finansiniai Aspektai
Rekonstrukcijos darbai, baldai ir įranga kainavo 1 milijoną 49 tūkstančius eurų.
Gyventojų Atsiliepimai ir Iššūkiai
Šių eilučių autorei paskambino, o vėliau ir laišką su šešių žmonių parašais atsiuntė Liolių socialinės globos namų gyventojai. Tačiau ir po karantino laisvės menkai padaugėjo. Esą ribojamas lankymo laikas. „Langą galima prasidaryti vos per plyšelį“, o kambariuose per karščius būdavę tvanku. Vaikščioti galima tik po namų teritoriją. Neleidžia į miestelį. Esame kaip kalėjime. Pažeidžiamos mūsų teisės.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Redakcija paklausė, ką apie gyventojų nepasitenkinimą mano Liolių socialinės globos namų direktorius Erminijus Simonavičius. Jis tvirtino, jog ir karantino laikotarpiu buvo sunku laikytis visų nurodymų. Gyventojai norėdavo eiti į parduotuvę. Norėdavo susitikti su draugais ir giminaičiais, išvažiuoti iš globos namų ir vėl sugrįžti. Baigiantis karantinui, matyt, buvo pasiekta žmogiškoji riba. Todėl daugelis panoro iš karto panirti į pirmykštį gyvenimą. Deja, globos įstaigoms taisyklės - griežtesnės negu miestelio gyventojams ir kai kurioms kitoms įstaigoms. O globotiniai to nesuvokia.
Rašo raštus globos namų direktoriui. Šis turįs į juos atsakinėti, parašyti komentarus ir pridėti Sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei tvarkos aprašus. Tenka pasitelkti psichologus, kad nusiramintų. Direktorius sako dėl to nepykstąs. Gyventojams tiesiog taip atrodo. Jie kovoja už savo laisvę, užmiršdami, kad pasirašė sutartį, pasižadėjo laikytis globos namų taisyklių.
Todėl direktorius baiminasi antros koronaviruso bangos. E. Simonavičius patikino, jog šiuo metu socialinės globos namų gyventojai gali vaikščioti po namų teritoriją. Kambariuose langų iš tiesų negalima atlapoti iki galo. Juos galima tik atversti. To reikalauja jau ne karantino, o saugos taisyklės. Globos namų gyventojai ne visi vienodos sveikatos. Kai kurie pro visiškai atdarą langą gali iškristi.
Globotinius galima lankyti. Tik lankytojai privalo registruotis iš anksto. Vienu metu į patalpas įleidžiama tik po vieną lankytoją. Lankytojo buvimo laikas kambaryje - ribojamas. Galima bendrauti 15 minučių. Tuo tarpu ilgiau gali bendrauti lauke, globos namų teritorijoje esančiose pavėsinėse. „Kai kurie gyventojai nori išvažiuoti savaitgaliui. Tačiau negalime išleisti. Juk neaišku, su kuo bendraus, ar sugrįš neužsikrėtę. Nebent artimieji juos pasiimtų 90 dienų ar ilgesniam laikotarpiui. Deja, niekas tokiam ilgam laikui nepasiima“, - „Šiaulių kraštui“ sakė E.Pasak direktoriaus, suvaržymams labiausiai priešinasi jauni ir palyginti dar stiprūs žmonės.
Kadangi Liolių socialinės globos namai nėra vien senelių namai, čia atvežami ir kiti problemų turintys, vieniši žmonės. Globos namuose jie atsigauna. Direktorius neslepia, jog kai kurie turi ne visai sveikų poreikių, netgi asocialaus gyvenimo įpročių, blogai elgiasi su tame pačiame kambaryje gyvenančiais globotiniais. Todėl jiems reikia vaikščioti į parduotuvę, ne paslaptis, jog nori svaigalų.
„Nepatenkintiems siūlome važiuoti į savo namus ir ten gyventi, tačiau jie nenori. O gal ir nesugebėtų gyventi vieni? Ruošiasi į kitus globos namus. Ar įsivaizduojate penkių ir vienos žvaigždutės senelių globos namus?
Vis prisimenu Liolių senelių globos namų Užvenčio padalinyje gyvenusią Bronelę. Šiandien ji jau iškeliavusi Amžinybėn. Buvo šviesi moteris. Mėgdavo parašyti straipsnelių į vietos laikraščius. Gal prieš porą metų ją kalbinau. Lova pasienyje. Ant jos krūvelė Bronelės mėgstamiausių knygų. Ir keletas jos pačios prirašytų sąsiuvinių. Kambaryje - kelios tokios lovos kaip Bronelės. Vienoje - beviltiška ligonė.
Socialinė globa
Nuėjome pasikalbėti į poilsio kambarį. Nepraėjus nė kelioms minutėms, duris pradėjo varstyti keli agresyvūs globos namų gyventojai. Klausinėjo, ar ilgai čia būsime. Galiausiai pradėjo piktintis - nori žiūrėti televizorių. Trankė durimis. Vienas tų vyrų buvo grįžęs iš kalėjimo. Bronelė tuomet liūdnai lingavo galvą. „Jie čia gyvena mano sąskaita.“ Senatvėje vieniša našle tapusi moteris daugiau kaip keturiasdešimt metų dirbo. Mokėjo mokesčius. Gavo per tūkstantį litų pensijos, daugiau kaip aštuonis šimtus atiduodavo už globą senelių namuose. O jai būtų priklausę penkių žvaigždučių senelių namai. Gal todėl daugelis vienišų senukų iki paskutinio atodūsio svajoja būti savo namuose. Kad ir ne tokios gražios sienos kaip globos namuose, ne toks gardus tas maistas, kurį patys iš paskutinių jėgų pasiruošia, bet yra ramybė, savi daiktai, sava aplinka.
Kartais globos namuose atsiduria net ne seneliai, o dar gana jauni tik neturintys kur dėtis vyrai. Kas grįžęs iš kalėjimo. Kas dėl girtavimo netekęs šeimos. Kas iš viso jos nesukūręs, nes vengė atsakomybės. Visiškai nieko nedavę visuomenei, o senelių namams atseikėdami tik dalį savo socialinės pašalpos, jie gyvena valstybės ir padoriųjų globotinių sąskaita. Senelių globos namai, vyresniosios kartos tėvų vaikams ir anūkams išsklidus po pasaulį, tampa vis labiau aktualūs. O ir vietoje gyvenantys - gerokai susvetimėję.
Socialinės darbuotojos pasakoja, jog savaitgalį motiną aplankiusi dukra nieko jai nepadeda. Nei grindų prašluosto, nei išskalbia, nei indų suplauna. Net puodelius, iš kurių pati gėrė kavą, sudeda į kriauklę. Tuo tarpu daugelis senukų, nors ir gaudami priežiūros pašalpą, nenori pirkti paslaugų. Pinigus taupo vaikams ir anūkams. Antra vertus, teko pabuvoti pas kai kuriuos senelius, kuriuos prižiūri socialinių darbuotojų padėjėjos. Kurie patys pajėgesni ar labiau išsilavinę, kurių namai su patogumais, ten tvarkingiau, šilčiau - švaresni, linksmesni ir patys seneliai.
Suprantama, porai valandų atbėgusios socialinių darbuotojų padėjėjos spėja pakurti tik ugnį, atnešti malkų, vandens, užkaisti kokio šilto viralo. Kada ten beskalbs? Kas tuomet geriau? Gyventi dėl vaikų. Padėti jiems, kol širdis plaka, kol akys mato. Toks jau kiekvieno padoraus lietuvio mentalitetas, kurio niekas neišmuš iš galvos. Iš senelių namų gyventojų niekas neatima turto. Pakanka 80 procentų pensijos. Nei daug, nei mažai. Ir dar moka pensiją valstybei.
Liolių socialinės globos namų teikiamos paslaugos:
| Paslauga | Apibūdinimas |
|---|---|
| Ilgalaikė socialinė globa | Skirta suaugusiems asmenims su sunkia negalia ir senyvo amžiaus asmenims. |
| Trumpalaikė socialinė globa | Skirta suaugusiems asmenims su sunkia negalia ir senyvo amžiaus asmenims iki 6 mėnesių per metus. |
| Laikino atokvėpio paslauga | Pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis). Paslauga teikiama iki 720 val. per metus. |
| Dienos socialinė globa ir slauga asmens namuose | Integrali pagalba į namus. |