Diskusija „Kaip dizainas gali sukurti socialinį poveikį? Galimybės verslui ir visuomenei“ atskleidė, kaip dizainas įtakoja socialinį poveikį versle ir kultūros industrijose, bei kokios galimybės atsiveria Lietuvos ekologinėje ir ekonominėje aplinkoje. Lisva vadovė Viktorija Bražiūnaitė pabrėžė, jog socialinis verslas yra toks verslas, kuris teikia pirmenybę planetai, žmonėms ir mus supančiai aplinkai, o didžiąją dalį pelno reinvestuoja į misiją. Socialinės įmonės - tai ir pažeidžiamų grupių integracijos į darbo rinką įgyvendinimas, o dizainas turi žymiai įtakos jų žinutėms, patirčiai ir procesams.
Dizaino kopėčios: nuo estetikos iki proceso
„Dizaino kopėčių“ teorija atspindi kelią nuo vizualinės estetikos iki dizaino kaip proceso. Antra pakopa - kai įmonės supranta dizainą kaip estetiką ir gali pradėti kalbėti apie vizualinį identitetą bei prekės ženklo komunikaciją. Antraip, įmonė gali būti laikoma žemiau - nesuvokia, kokią realią vertę dizainas kuria. Aukštesnė pakopa - dizainas kaip procesas: tai ne tik fizinis objektas, bet ir paslaugos kokybė, pirmasis kontakto taškas, vartotojo sąveika ir lojalumo kūrimas. Socialiniame versle dizainas gali projktuoti procesą ir kurti santykį su vartotoju, pritaikant misiją, viziją ir komunikacijos žinutę.
Kultūros ministerijos požiūris ir socialinės iniciatyvos
Kultūros ministrės patarėjos Deimantės Zutelienės teigimu, projektas „Dizaino sparnai“ atspindi kultūros ir kultūros industrijų poveikį: ekonominį efektyvumą, pridėtinę vertę verslui ir mąstymo pokyčius, kai žiedinės ekonomikos principai įtraukiami į projektus. Lietuvos jaunimas vis daugiau renkasi kūrybines veiklas ir socialines problemas sprendžia per dizainą, įtraukiant senjorus į kultūros paslaugas. Tačiau reikia pripažinti, kad socialiniai verslai dažnai neturi pakankamai laiko ir resursų, kad visapusiškai apipavidalintų savo žinutę, todėl dizainas tampa kritiškai svarbiu komponentu.
Socialinis poveikis: matavimas ir praktika
Diskusijos dalyviai sutiko, jog socialinio poveikio matavimas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis. Ekonominiais terminais bandoma nustatyti darbo vietas, eksportą ir kt., tačiau metodologijų trūkumas kyla iš dualizmo tarp veiklos rezultatų (outputs), galutinių pokyčių (outcomes) ir poveikio (impact). Clark ir kt. grandinė teigia, kad poveikis atsiranda kaip įvykis, kurį įtakoja socialinės įmonės veikla, o kartu su darbuotojų, klientų nuomonėmis ir bendruomenės atsiliepimais. Daug užsienio praktikos rodo, jog poveikio vertinimas turėtų būti įtrauktas į strategiją ir ataskaitas, o socialinis verslas turi rodyti savo poveikį ne tik finansiniais, bet ir poveikio rodikliais.
Praeities praktikos rodo, kad neigiami poveikiai gali kilti dėl nenumatytų pasekmių. Pavyzdžiui, didėjant sklaidos mastui, gali kilti vietinio smulkiojo verslo nykimas. Todėl svarbu naudoti daugiadimensę poveikio perspektyvą: socialinę, aplinkosauginę, kultūrinę ir ekonominę dimensijas. Pasak Keizerio ir kt., galima naudoti darnaus vystymosi tikslus kaip atspirties tašką įvertinant poveikį, o kaštų ir naudos analizė ar socialinių investicijų pelningumo rodikliai gali būti naudingos, tačiau jas įdiegti reikia ekonominio išsilavinimo ir praktinio pasirengimo.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialinis poveikis Lietuvoje: kas įvyko ir ką dar reikia nuveikti
Lietuvos kontekste planuojama kurti daugiau mechanizmų, skirtų socialiniam poveikiui matuoti. SVV subjekto statuso teisės analizė rodo, kad Lietuvoje reikia platesnio socialinės ekonomikos apibrėžimo, o ne tik socialinio verslo įstatymo. Viešųjų paslaugų perdavimo praktika ir socialinis pirkimas gali duoti teigiamų rezultatų: gebėjimas geriau tenkinti visuomenės poreikius, didinti verslumo lygį ir kurti naujas darbo vietas. Tačiau reikia užtikrinti žinių atnaujinimą, mokymus ir įtraukti nevyriausybines organizacijas bei bendruomenes, kad būtų pasiekti realūs pokyčiai miestų ir regionų lygiuose.
Šiuo metu daug dėmesio skiriama jaunimo įsidarbinimo, kultūros ir kūrybinių industrijų potencialo auginimui. Lietuvos jaunimas dažnai renkasi kūrybinį kelią, teikiantys galimybes derinti darbą su šeimos įsipareigojimais. Tačiau trūksta išsamesnės poveikio matavimo praktikos ir metodologijų, kurios padėtų įvertinti socialinio verslo poveikį iš plataus perspektyvos, įskaitant kultūros, ekonomikos ir socialinius rodiklius.
Praktiniai aspektai: verslas, dizainas ir politika
Socialinio verslo sėkmei svarbu turėti aiškią misiją, žinutę ir viziją bei gebėjimą parduoti savo paslaugas ar prekes. Dizainas čia veikia kaip patirties kūrimo ir proceso projektavimo įrankis, kuris gali didinti lojalumą ir patrauklumą. Taip pat būtina matuoti poveikį ir teikti ataskaitas, kad išryškinti socialinį poveikį galėtų užsienio investuotojai ir politikos formuotojai. Lietuvos įstatyminė aplinka reikalauja tolesnių žingsnių, kad socialinės inovacijos būtų tinkamai įvertintos ir skatinamos, įskaitant infrastruktūros, mokymų ir verslo bendruomenių dialogą.
Makro, mezo ir mikro aplinkos analizė verslui
Makroaplinką sudaro politiniai, ekonominiai, socialiniai, technologiniai, aplinkos (ekologiniai) ir teisiniai veiksniai, o taip pat kultūriniai-socialiniai veiksniai. Socialiniai kultūriniai veiksniai apima vertybių pokyčius, tradicijas, tautų kultūros raidos lygį ir demografines charakteristikas. Sektoriaus aplinka apima pirkėjų ir tiekėjų derybines jėgas, pakaitalų grėsmę, įėjimo į rinką barjerus ir konkurentų grėsmę. Vidinė aplinka apima įmonės viziją, misiją, strategiją, išteklius, kompetencijas ir vertės kūrimo grandinę. Dažnai naudojami įrankiai - vertės grandinės analizė, išskirtinės kompetencijų auditas, bei verslo modelio drobė (Osterwalder ir Pigneur).
Išorinės aplinkos analizė padeda įvertinti plėtros galimybes ir rizikas, o vidinė analizė - sukonkretinti unikalius įmonės pranašumus bei tobulintinas vietas. Socialinis poveikis, nors ir retos, laikomas pagrindiniu socialinių verslų tikslu ir privalo būti įtrauktas į verslo portretą ir ataskaitas skaidant poveikio rodiklius, kurie gali būti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #kulturiniai #pokyciai #verslas