Pasiūlymas „Eik pažaisk į lauką“ yra tikra gero linkinčių tėvų klasika. Bet kartais kompiuteriniai žaidimai yra tas tikrasis išsigelbėjimas, kurio paaugliams berniukams reikia. Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų.
Žaidimų vieta šiandieninėje visuomenėje
Kompiuteriniai žaidimai jau seniai išsikovojo vietą mūsų laisvalaikio praleidimo būdų sąraše. Nors kai kurie vis dar laiko juos vien tik pramoga, tyrimai ir praktika rodo, kad žaidimai gali turėti ir gilesnę įtaką - ypač kūrybiškumui. Kompiuteriniai ar vaizdo žaidimai jau senokai tapo vienu iš populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų.
Pagal 2010-2011 metų JAV statistikos duomenis, vidutinis tokio žaidėjo amžius - 34 metai. Didžiausią žaidėjų dalį sudaro 18-49 metų asmenys. Kitaip, nei manyta iki šiol, kompiuteriniai žaidimai turi ir teigiamą poveikį. Jei manote, kad lietuviai gerokai atsilieka nuo kitų Europos valstybių ar nuo JAV - labai klystate. Daugiau nei pusė 18-25 metų jaunuolių Lietuvoje savo laisvalaikį paįvairina kompiuteriniais žaidimais.
Kompiuterinių žaidimų įvairovė ir poveikio kryptys
Žaidimų pasaulis yra itin įvairus - nuo paprastų mobiliųjų aplikacijų iki sudėtingų virtualios realybės (VR) simuliatorių. Ši įvairovė skatina žaidėjus adaptuotis prie įvairių aplinkų, mokytis naujų įgūdžių ir taikyti juos skirtingose situacijose. Virtualios realybės kambarys yra svarbus kūrybiškumo aspektas, leidžiantis žmogui efektyviai dirbti su naujomis idėjomis ir konceptais.
Kompiuteriniai žaidimai yra daugiau nei tiesiog pramoga. Jie gali būti vertingas įrankis skatinant kūrybiškumą įvairiais lygiais: nuo problemų sprendimo ir strateginio planavimo iki kūrybinės raiškos ir socialinių įgūdžių ugdymo. Žaidimų pasaulis siūlo strateginius žaidimus, kūrybinius žaidimus, edukacinius žaidimus, komandinius internetinius žaidimus ir veiksmo žaidimus - kiekvienas žanras skirtingai lavina įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Kūrybiškumo ir pažinimo skatinimas
Vienas iš pagrindinių aspektų, per kurį kompiuteriniai žaidimai skatina kūrybiškumą, yra mokymasis per žaidimą. Žaidimai dažnai reikalauja sprendžiant įvairias problemas kūrybiškai mąstyti, ieškoti netradicinių sprendimų. Tai gali būti įvairūs strateginiai žaidimai, kurie verčia planuoti kelis žingsnius į priekį, ar kūrybiniai žaidimai, kuriuose galima kurti savo pasaulius ar personažus.
Žaidėjai priversti kruopščiai sekti instrukcijas, išskirti ir apdoroti jiems reikalingą informaciją iš žaidimo teksto. Matematiniai įgūdžiai svarbūs norint laimėti žaidimus, kurių eiga priklauso ir nuo išteklių valdymo. Vaizdo žaidimai netgi gerina atmintį, koncentraciją, skatina kūrybiškumą, gali padėti išmokti užsienio kalbų.
Socialiniai įgūdžiai ir bendradarbiavimas
Nors dažnai kompiuteriniai žaidimai asocijuojasi su vieniša veikla, daugelis žaidimų siūlo gilų socialinį aspektą. Bendradarbiavimas ar varžymasis su kitais žaidėjais reikalauja komunikacijos, komandos darbo ir kūrybiškumo spręsti užduotis. Daugelis žaidimų suteikia galimybę žaidėjams išreikšti save per kūrybą. Tai gali būti personažų kūrimas, namų statymas, scenarijų kūrimas ar net savų žaidimo lygių dizainas.
Internetiniai kompiuteriniai žaidimai padeda užmegzti draugystę ir palaikyti santykinai aktyvius socialinius santykius. Internetiniai žaidimai atpalaiduoja, mažina stresą. Sėkmingas virtualių užduočių atlikimas sukelia dopamino, malonumo hormono išsiskyrimą. Be to, žaidimų metu žaidėjai dažnai turi daugiau kontrolės nei realiame gyvenime. Jie gali valdyti situacijas, išspręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai irgi suteikia pasitenkinimo jausmą.
Tyrimai apie naudingą poveikį skirtingoms amžiaus grupėms
Naujame tyrime mokslininkai 3 metus stebėjo 11341 vaikus, kurių amžius tyrimo pradžioje buvo 11 metų. Mokslininkai stebėjo paauglių fizinį aktyvumą, psichinę sveikatą ir veiklą elektroninėje erdvėje. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad kompiuteriniai žaidimais neturėjo įtakos fiziškai aktyvių berniukų psichinei sveikatai. Tai yra, jie nei pablogino, nei pagerino jų savijautą. Tačiau tie berniukai, kurie buvo mažiau fiziškai aktyvūs, iš kompiuterinių žaidimų turėjo naudos.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Tikėtina, kad tie berniukai, kurie nėra fiziškai aktyvūs, dažniau neturi artimų draugų. Kodėl? Na, šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai ne tik padeda atitrūkti nuo realybės ir pasimiršti - jie padeda ir pabendrauti su kitais žmonėmis. Internetiniai kompiuteriniai žaidimai padeda užmegzti draugystę ir palaikyti santykinai aktyvius socialinius santykius. O aukštas socialinis aktyvumas, žinoma, yra susijęs su geresne savijauta.
Įdomu ir tai, kad mergaites kompiuteriniai žaidimai paveikia neigiamai - žaidžiančios paauglės susiduria su dažnesniais depresijos simptomais. Greičiausiai tai yra susiję su kitokiomis mergaitiškos draugystės schemomis - joms svarbiau susitikti ir matyti vienai kitą.
Žaidimai ir vyresnio amžiaus asmenys
Aut. 2013 m. žurnale Nature buvo aprašytas mokslinis tyrimas apie kompiuterinį žaidimą (Neuroracer), skirtą Alzheimerio liga sergantiems žmonėms. Tyrime dalyvavo 60 - 85 metų pacientai. Eksperimentas vyko vieną mėnesį. Dalyviai žaisdavo žaidimą po 1 valandą per dieną triskart per savaitę. Žaidimo esmė yra tokia, kad „vairuojant“ automobilį vingiuotu keliu pastebėjus kelio ženklus reikia paspausti mygtuką. Pasibaigus mėnesiui buvo pastebėta, kad dalyviai, kurie atlikdavo abu veiksmus vienu kartu, sugebėjo geriau prisiminti vardus, datas, telefonų numerius.
Kituose tyrimuose dalyvavo 60 - 77 metų pacientai. Mokslininkai norėjo išsiaiškinti populiaraus žaidimo World of Warcraft (WoW) įtaką senstančiam protui. Senukai žaisdavo žaidimą kiekvieną vakarą po dvi valandas. Praėjus šiam laikui buvo iš naujo patikrinti dalyvių gebėjimai. Paaiškėjo, kad žaidimas didžiausią teigiamą įtaką turėjo tiems pacientams, kurių rezultatai prieš tyrimą buvo labai žemi. Ekspertų teigimu, tokie kompiuteriniai žaidimai kaip Neuroracer, WoW ir War Thunder gali pagerinti senjorų pažintinius procesus.
Nauda švietimui ir profesinei veiklai
Nors kai kurie vis dar laiko juos vien tik pramoga, tyrimai ir praktika rodo, kad žaidimai gali turėti ir gilesnę įtaką - ypač kūrybiškumui. Žaidžiant lavėja skaitymo ir net matematiniai įgūdžiai. Žaidimai neretai pasitarnauja ir moksle - vaikai, kurie leidžia savo laisvalaikį žaisdami moka greičiau priimti sprendimus, lavinami jų strateginio mąstymo įgūdžiai, reakcija.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Ročesterio universiteto (Niujorkas) bendruomenė iškėlė prielaidą, kad stresinės situacijos ir įvykiai veiksmo žaidimuose išmoko žmogų kovoti su nenumatytomis stresinėmis situacijomis ir realiame gyvenime. Pasiūlytas net specialus kompiuterinis projektas, padedantis ruošiant karius ar chirurgus. Specialistus, kurie teisingus sprendimus privalo priimti greitai. Tame pačiame universitete nustatyta, kad žmonės, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, gali priimti sprendimus 25 proc. greičiau.
Psichologinė nauda ir rizika
Pasak ekspertės, žaidimai gali lavinti vaikų kognityvinius gebėjimus, kūrybiškumą, loginį mąstymą, netgi didinti dėmesingumą, gerinti atmintį, socialinius įgūdžius. Turi ir psichologinę naudą. Pašnekovė internetiniuose žaidimuose įžvelgia ir psichologinę naudą. Anot jos, tyrimais įrodyta, kad internetiniai žaidimai atpalaiduoja, mažina stresą.
Be to, žaidimų metu žaidėjai dažnai turi daugiau kontrolės nei realiame gyvenime. Jie gali valdyti situacijas, išspręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai irgi suteikia pasitenkinimo jausmą. Dar daugiau, vaizdo žaidimai padeda kompleksuotiems, savimi nepasitikintiems žmonėms pelnyti daugiau pasitikėjimo. Įveikiant užduotis, įgyjant daugiau įgūdžių, kopiant į aukštesnius žaidimo lygmenis, kyla savivertė.
Rizika ir priklausomybė
Kompiuterinių žaidimų žala vis dažniau neramina tėvus, mokytojus ir pačius žaidėjus. Kompiuterinių žaidimų žala atsiranda ne dėl pačių žaidimų, o dėl to, kaip jie pasiglemžia laiką, dėmesį ir energiją. Įspėjamasis signalas užsidega tada, kai žaidimai reguliariai atima laiką iš miego, darbo, mokyklos ar bendravimo. Paauglys naktimis žaidžia ir kitą dieną snūduriuoja per pamokas. Ilgos valandos prie ekrano palieka pėdsaką ir kūne. Pavienis nuovargis dar nėra bėda, tačiau jis linkęs kauptis.
Per didelis žaidimų kiekis paliečia ir psichiką. Tyrimai sieja įkyrų žaidimą su pakitusia smegenų atlygio sistema, didesniu nerimu ir nuotaikos svyravimais, ypač tarp paauglių. Pasaulio sveikatos organizacija žaidimų priklausomybę į Tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK‑11) įtraukė 2019 metais, o pats klasifikatorius įsigaliojo 2022‑ųjų sausį.
Kontrolės praradimas. Pirmenybė žaidimams. Tęsimas nepaisant pasekmių. Reikšmingas gyvenimo sutrikimas. Paplitimas labai priklauso nuo vertinimo metodų. Griežčiausia tarptautinė metaanalizė nustatė maždaug 3 proc. Vyrai priklausomybę patiria maždaug 2-3 kartus dažniau nei moterys, o didžiausi rodikliai matomi tarp paauglių ir jaunų vyrų. Praktikoje tai atrodo taip: žmogus žaidžia vis ilgiau, kad pajustų tą patį malonumą.
Smurtinius žaidimus supa nesibaigiantis ginčas. Dėl prevencijos specialistai sutaria. Kai ekranas užima didžiąją laisvalaikio dalį, silpsta gebėjimas bendrauti ir mokytis. Krenta ir mokymosi rezultatai. Žaidimų bendruomenės suteikia priklausymo jausmą, bet virtualus ryšys retai prilygsta gyvam pokalbiui.
Kaip mažinti riziką: prevencija ir praktiniai patarimai
Prevencija prasideda nuo aiškių taisyklių ir sąmoningo požiūrio. Pirmas žingsnis yra turinio parinkimas pagal PEGI ženklus. Rinkitės žaidimus su PEGI 3+ ar 7+ ženklu, be smurto, su kūrybiniais ar edukaciniais elementais. Bendras žaidimas atveria progą aptarti turinį ir saugų elgesį internete.
Tėvams turėtų užkliūti audringa vaiko reakcija, kai prašoma baigti žaisti. Jei tokie požymiai trunka kelis mėnesius, verta kreiptis į psichologą ar psichikos sveikatos specialistą. Ankstyvas atpažinimas yra geriausia apsauga nuo rimtų pasekmių. Specialistai pabrėžia, kad šis mechanizmas panašus į kitas elgesio priklausomybes.
| Amžiaus grupė | Rekomenduojamas laikas prie ekranų | Patarimai |
|---|---|---|
| 3-5 m. | ~30 min. | Edukacinis turinys, tėvų priežiūra |
| 6-11 m. | ~1,5 val. | Paskirstytas laikas, pertraukos, fizinis aktyvumas |
| 12-17 m. | iki 3 val. | Akcentuoti balansą, bendravimas su šeima, fizinis aktyvumas |
| Suaugusieji | ne daugiau kaip 2 val. | Sąžiningas savęs vertinimas, laiko sekimo programėlės |
Suaugusiesiems viskas prasideda nuo sąžiningo savęs įvertinimo. Nusistatykite konkrečias ribas, pavyzdžiui, žaisti tik po darbo ir ne ilgiau kaip dvi valandas. Suaugusiesiems padeda laiko sekimo programėlės ir nuoširdus klausimas sau, ar žaidimai neužgožia svarbesnių sričių. Vienas dažnai pamirštamas patarimas - iš anksto suplanuoti, kuo užimsite atlaisvintą laiką, nes tuščia niša greitai vėl užsipildo ekranais.
Tėvų įsitraukimas ir švietimas
Šeimos psichologė teigia, kad žaidimai dažniems tėvams vis dar atrodo beprasmė veikla, tuščia pramoga, tačiau toks požiūris yra klaidingas. Dažnai nuogąstavimai apie žaidimus kyla iš elementarios žinių, domėjimosi apie žaidimų atnešamas naudas stokos, todėl tėvams siūlyčiau ne smerkti, o prisijungti prie vaikų ir pažaisti kartu. Ypač su mažesniaisiais - tėvai turi būti kuo labiau įsitraukę į jų laisvalaikį.
Vaikams labai trūksta bendravimo su tėvais dėl jų užimtumo arba tiesiog nenoro „gaišti laiko“. Norėtume atkreipti tėvų dėmesį į tai, kad kompiuteris nėra pati geriausia vaikų „auklė“. Nors iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad vaikai užsiėmę, ramūs ir ne kažkur gatvėje, tačiau tai tyla prieš audrą.
Paskatinti tėvus daugiau laisvo laiko skirti bendravimui su vaikais (stalo, judrūs žaidimai, išvykos dviračiais ir pan.). Siekiant, kad vaikas kuo mažiau laiko praleistų prie kompiuterio, siūlome skatinti vaikus lankyti papildomo ugdymo būrelius. Laikas praleistas būreliuose suteiks vaikams teigiamų emocijų, praktinių gebėjimų, ugdysis bendravimo įgūdžiai, formuosis atsakomybės jausmas, užsibrėžto tikslo siekimas.
Praktiniai patarimai mokykloms ir socialiniams pedagogams
Mokykloje pedagogai ir socialiniai pedagogai susiduria su moksleivių mokymosi motyvacijos ir dėmesio stoka pamokose, agresyviais žaidimais pertraukų metu. Kadangi kompiuteriniai žaidimai daro įtaką vaikų neigiamo elgesio formavimuisi, socialiniai pedagogai mokykloje gali organizuoti įvairiapusišką tėvų švietimą apie kompiuterinių žaidimų poveikį vaikui.
- Paskatinti tėvus daugiau laisvo laiko skirti bendravimui su vaikais (stalo, judrūs žaidimai, išvykos dviračiais ir pan.).
- Skatinti vaikus lankyti papildomo ugdymo būrelius; Panevėžio mieste, tiek mokyklose neformalaus ugdymo spektras pakankamai platus.
- Skatinti tėvus pažaisti kartu su vaikais ir aptarti internetinio bendravimo taisykles.
Socialiniai tinklai, pandemija ir auganti problema
Kiekvienas mūsų vis daugiau laiko pralečiame internete - skaitome naujienas, naršome socialiniuose tinkluose, o kartais dalinamės net labai asmeniškais išgyvenimais ar kasdienybės detalėmis. Per karantiną, dažno vaiko tėvai pastebi, kad atžalą vis sunkiau įkalbėti atsitraukti nuo vieno ar kito išmanaus įrenginio ekrano, o net 76 proc. apklaustųjų internete leidžiamas laikas pandemijos metu tik ilgėjo palyginus su laiko trukme prieš pandemiją.
Psichologė prof. dr. Laima Bulotaitė teigia, kad greičiausiai priklausomybė nuo socialinių tinklų taip pat kada nors bus pripažinta liga. Anot jos, psichikos sveikatos specialistai jau dabar pastebi, kad kai kurie žmonės taip įninka į gyvenimą socialiniuose tinkluose, jog pradeda bijoti būti realybėje. Kai žmonės atitrūksta nuo realaus gyvenimo, jie gyvena tik socialinėje erdvėje, tai, aišku, kad kyla labai daug problemų - jie nenori nei į paskaitas, nei į susitikimus su draugais.
Kada kreiptis pagalbos
Pirmiausia kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichologą. Pirmasis ženklas yra kontrolės praradimas: žmogus negali liautis, apleidžia pareigas ir be žaidimų jaučia stiprų dirglumą. Tėvams turėtų užkliūti audringa vaiko reakcija, kai prašoma baigti žaisti. Jei tokie požymiai trunka kelis mėnesius, verta kreiptis į psichologą ar psichikos sveikatos specialistą.
Pranešimas apie naujus pokyčius sveikatos priežiūroje rodo, kad naujai atsirandančios ar vis plačiau pripažįstamos priklausomybės ligos ir su jomis susiję psichikos bei elgesio sutrikimai, tokie kaip priklausomybė nuo lošimų, socialinių tinklų ar kompiuterinių žaidimų, bus įtraukti į teikiamų gydymo paslaugų indikacijas. Tai reiškia, kad žmonės, susirgę šiomis priklausomybėmis, sulauks kompleksinės pagalbos.
Apibendrinant - saikas ir sąmoningumas
Kompiuterinių žaidimų žala nėra neišvengiama. Ji kyla tik tada, kai žaidimas praranda saiką ir ima dominuoti kasdienybėje. Ne, žaidimai neskatina žiaurumo. Ne, žala priklauso nuo turinio, žaidimo pobūdžio ir žaidėjo pažeidžiamumo. Pagrindinis ženklas yra kontrolės praradimas: žmogus negali liautis, apleidžia pareigas ir be žaidimų jaučia stiprų dirglumą.
Būkite mylintys, dėmesingi tėvai, pažinkite savo vaiką. Parinkite jam tinkamiausią žaidimą pagal amžių, būdo bruožus, interesus. Nuolat priminkite ir skatinkite vaiką užsiimti ir kita veikla - knygomis, sportu, menu, žaidimais lauke su kitais vaikais. Prieš įsigydami žaidimą, perskaitykite jo aprašymą, atkreipkite dėmesį į amžiaus grupę, kuriai jis rekomenduojamas, patys išbandykite.
tags: #socialiniai #kompiuteriniai #zaidimai