Vaikai yra mūsų ateitis ir didžiausias turtas. Lietuvoje vaikų globos sistema per pastaruosius dešimtmečius išgyveno esminius pokyčius - vykdoma deinstitucionalizacija, uždarinėjami dideli vaikų globos namai ir kuriami šeimai artimesni sprendimai. Ši pertvarka siekia užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką ir geresnes galimybes augti bei tobulėti.
Pertvarkos pradžia ir pagrindiniai tikslai
2015 metais Lietuvoje pradėta institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - iki 2020 metų atsisakyti vaikų globos namų. Šis procesas apima didelių globos įstaigų uždarymą ir vaikų perkėlimą į šeimyninius namus, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą.
Pertvarkos tikslai: sumažinti vaikų, gyvenančių globos institucijose, skaičių; užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką; suteikti vaikams daugiau individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti socialinius įgūdžius; padėti vaikams pasiruošti savarankiškam gyvenimui; integruoti vaikus į visuomenę.
Pertvarkos eiga ir pasiekimai
Nuo 2014 metų, kai buvo pradėta pertvarka, Lietuvoje uždaryta didžioji dalis vaikų globos namų. Vaikai perkelti į šeimyninius namus, kuriuose gyvena iki aštuonių vaikų, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Šeimyniniai namai įkuriami individualiuose namuose arba butuose, kuriuose vaikai gyvena šeimos modeliu artimoje aplinkoje.
Statistika rodo, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, o 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
Šiuolaikinės globos formos ir tinklai
Šeimyniniai namai yra viena iš pagrindinių alternatyvų dideliems vaikų globos namams. Kiekvienuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba po 6 darbuotojus, gyventi gali 6-8 vaikai. Prižiūrėdami mažiau globotinių nei masiniuose vaikų namuose darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti.
2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma leido gerinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla.
Šiuolaikiniai skaičiai: kur auga globojami vaikai?
2025 metų pabaigoje beveik 83 proc. visų globojamų vaikų šalyje augo šeimos aplinkoje - maždaug 3 procentiniais punktais daugiau nei tuo pačiu metu prieš dvejus metus. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per dvejus metus Lietuvoje šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis padidėjo nuo 80 proc. 2023 m. pabaigoje iki 83 proc. 2025 m. pabaigoje.
Lygiagrečiai, per dvejus metus vaikų, globojamų ne šeimos aplinkoje (šeiminiuose namuose), skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 2023 m. pabaigoje buvusių 1260 iki 2025 m. pabaigoje - 995. Lietuvoje šiuo metu yra 255 budintys ir 57 nuolatiniai globotojai, 56 šeimynos ir 3070 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai. Šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4633, o ne šeimos aplinkoje (šeiminiuose namuose) - 938 vaikai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Lentelė: Globojamų vaikų paskirstymas (apytiksliai duomenys)
| Vieta | Vaikų skaičius |
|---|---|
| Šeimos aplinka (globėjai, budintys, nuolatiniai globotojai, šeimynos) | 4633 |
| Šeiminiai / bendruomeniniai namai | 995 |
| Globos centrai / institucijos | 346 |
| Iš viso globojami vaikai Lietuvoje | apie 5 000+ |
Konkrečios istorijos ir vietos pokyčiai
Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.).
Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 16.
Smulkūs pasiekimai ir kasdienė realybė
Jau 20 metų vaikus globojanti Eglė Vaitkevičienė užaugino 15 vaikų, dar 5 šeimoje auga. Sako, kai vieni globojami vaikai užauga - į namus priima kitus. „Jiems ypač reikia namų. Netgi tie 18-mečiai, kurie laikomi jau tie suaugusiais žmonėmis, jiems irgi labai labai reikia to saugaus suaugusio šalia. Tikrai nesibaigia ta globa sulig 18 metų, aš manau, kad tai turėtų būti įsipareigojimas visam gyvenimui. Jeigu tu tapai vaiko namais, tai vaikas turi turėti namus.“
Globos specialistų teigimu, nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų. Nuo 2008 m., pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 m. Po ketverių metų, 2018 m. nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei.
Iššūkiai: paaugliai, stigma ir finansavimas
Vis dar išlieka kelios skaudžios problemos: rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies, sunku. Prieš daugiau nei dešimtmetį globojamų vaikų šalyje buvo dukart daugiau nei dabar - apie 10,5 tūkst. Kiek kartų tą vaiką galima paimti iš tos pačios šeimos - tai vienas skaudžiausių momentų, nes institucijos įvertina pokytį tėvų šeimoje, bet tėvų šeima nebūtinai pasikeičia arba labai greit atkrinta ir vaiko antrinis, tretinis paėmimas iš šeimos - labai skausmingas.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus yra svarbus veiksnys, lemiantis jų integraciją į visuomenę. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja. Tai gali apsunkinti vaikų socializaciją, mokymąsi ir įsidarbinimą.
Tinkamas finansavimas ir parama yra būtini sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai. Būtina užtikrinti, kad šeimyniniai namai, globėjai ir budintys globotojai gautų pakankamai lėšų ir išteklių, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais. Taip pat svarbu teikti jiems psichologinę ir socialinę paramą. Specialistų trūkumas - socialiniai darbuotojai, psichologai ir pedagogai - išlieka aktualus.
Prevencinės ir palaikomosios priemonės
Viena iš svarbiausių priemonių - stiprinti šeimas ir teikti joms pagalbą, kad vaikai galėtų augti savo šeimose. Būtina teikti kompleksines paslaugas šeimoms, išgyvenančioms krizę, ir užtikrinti, kad tėvai gautų reikiamą pagalbą ir paramą. Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų.
Mobiliosios tarnybos ir mobiliosios komandos dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30 dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas - suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti.
Visuomenės švietimas ir palaikymas
Būtina šviesti ir informuoti visuomenę apie vaikų globos namų pertvarką ir globos namuose augančius vaikus. Svarbu keisti visuomenės požiūrį į šiuos vaikus ir skatinti jų integraciją į visuomenę. Praėjusiais metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 59 proc. gyventojų niekada nėra svarstę apie galimybę įsivaikinti ar globoti vaikus. Tai reiškia, kad mums vis dar reikia padirbėti keičiant visuomenės nuostatas.
Vaikų globos savaitės renginiai, iniciatyvos „Vaikai yra vaikai“, parodos ir akcijos skatina atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius ir kviečia tapti globėjais ar savanoriais. Spaudos konferencijose bei viešuose renginiuose pabrėžiama, kad vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini.
Tarptautinis kontekstas ir vertinimai
Europos Komisijos atstovai pripažįsta Lietuvos pertvarkos pasiekimus: „Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų.“ Lietuvos rezultatai rodo, kad šalies pasirinkta vaikų globos kryptis leidžia nuosekliai artėti prie aukščiausių tarptautinių standartų.
Ateities uždaviniai
Tolimesnis tikslas - ne tik išlaikyti jau pasiektus rezultatus, bet ir paskatinti daugiau žmonių apsvarstyti galimybę tapti globėjais. Būtina toliau stiprinti globos centrus, budinčių ir nuolatinių globotojų tinklą bei pagalbą globėjams. Didžiausi pokyčiai dar laukia visuomenės požiūryje - reikia mažinti stigma, didinti informuotumą ir skatinti atvirumą globai bei įvaikinimui.
„Kiekviena didelė kelionė prasideda nuo mažų žingsnių. Pradėję vaikų globos pertvarką 2014 metais, visą dešimtmetį daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiai augti savo tėvų šeimose - savivaldybėse šeimoms pradėjome teikti kompleksines paslaugas, sustiprinome jų socialinę priežiūrą“, - akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.