Bijoti pasenti nereikia - tai normali mūsų gyvenimo dalis, tačiau kartais pasenstama per anksti. Taip neatsitiks, jei gebėsite atpažinti ankstyvus senėjimo požymius ir jiems užkirsti kelią. Niekas negali visiškai sustabdyti senėjimo - tai užkoduota mūsų DNR ir yra normali mūsų gyvenimo dalis. Tad nors jaunystės eliksyro nėra, ją išlaikyti kiek įmanoma ilgiau tikrai galima - būkite aktyvūs, venkite streso ir žiūrėkite, ką dedate į burną.
Žmogus pradeda senti tą momentą, kai tik gimsta. Senėjimo procesams įtaką daro ir aplinkos veiksniai, ir nuosavo organizmo savybės. Molekuliniame lygmenyje yra svarbu, kaip pats organizmas šalina atliekas. Taip pat - kiek neigiamos įtakos daro aplinka. Visi šie išoriniai ir vidiniai pažeidimai po truputį mus gadina. Kaip iki to ateinama, lemia labai daug veiksnių. Svarbu genetika ir aplinkos poveikis.
Senėjimas labiausiai susijęs su telomerais - DNR segmentais, esančiais chromosomų pabaigoje, kurie atsakingi už jūsų biologinį amžių.
Ankstyvi senėjimo požymiai
Žvelgiant į šiuos 10 senėjimo požymių galima pastebėti, kad dalis jų susiję su žmogaus gyvenimo būdu. A. Unikauskas teigia, jog 2015 m. Tad nors jaunystės eliksyro nėra, ją išlaikyti kiek įmanoma ilgiau tikrai galima - būkite aktyvūs, venkite streso ir žiūrėkite, ką dedate į burną, pažymi A.
- Sąnarių skausmas. Net menkiausias sąnarių skausmas yra vienas iš dažniausių senėjimo požymių. Artrozė diagnozuojama vis dažniau. Jūsų kremzlės pradeda trūkinėti, susidėvėti - vyksta sąnarių degeneracija. Jei bus ir uždegimas, atsiras papildomų požymių.
- Nuovargis ir mieguistumas. Jeigu pastebite, kad nuolat jaučiatės išsunktas, pervargęs ir negalite naktimis gerai išsimiegoti, tai gali būti senėjimo ženklas. Lėtinis nuovargis ir mieguistumas dienos metu yra labiausiai paplitęs senėjimo požymis, ypač dažnas sulaukus 40 metų. Tiesa, šiuos simptomus gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, apnėja. Tai sutrikimas, kuris miegant sukelia kvėpavimo problemų.
- Lėtinis uždegimas. Lėtinio uždegimo tikimybė taip pat didėja su amžiumi, tam įtakos turi insulino kiekis kraujyje, imuninė sistema (jos sudirginimo laipsnis), bakterijos, grybeliai ir pan. Žarnyne yra apie 80 proc. imuninės sistemos, tad kiekviena problema, susijusi su žarnyno mikrobioma, veikia visą kūną: sukelia jautrumą maistui, virškinimo ir skydliaukės funkcijos sutrikimus, mineralų trūkumą, nuotaikų svyravimą, nuovargį, odos uždegimus.
- Svorio padidėjimas. Tai dar viena simptomų grupė, kuri gali įspėti apie ankstyvą senėjimą. Tam tikras svorio padidėjimas gali būti laikomas normalia senėjimo dalimi. Tam tikras svorio padidėjimas (1 kg kas dvejus metus) gali būti laikomas normalia senėjimo dalimi. Problema ta, kad dalis žmonių svorio priauga kur kas daugiau.
- Venų varikozė. Venų varikozė statistiškai atsiranda 50 proc. vyresnių kaip 50 metų žmonių.
- Išvaizdos pokyčiai. Akivaizdžiausias senėjimo požymis - išvaizdos pokyčiai. Labiausia jūsų odą veikia saulė, tad nuo neigiamo jos poveikio odą reikia kiek įmanoma labiau apsaugoti. Kolagenas ir elastinas odoje paprastai veikia dešimtmečiu ilgiau tiems, kurie saugo odą nuo tiesioginių saulės spindulių. Šios dvi medžiagos palaiko odos elastingumą ir gerą jos išvaizdą.
- Demencija. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, nors tam įtakos turi ir kitos ligos ar būklės: sutrikusi kraujotaka, atsparumas insulinui, depresija, kai kurie vaistai ir t. Priešingai, nei anksčiau manyta, demencija nebūtinai yra normalus senėjimo požymis. Ji labai glaudžiai susijusi su mityba, uždegimais, aktyviu gyvenimo būdu, net žarnyno sveikata.
- Klausos prastėjimas. Dar vienas labai dažnas senėjimo požymis - prastėjanti klausa. Klausos praradimas glaudžiai susijęs su oksidaciniu stresu, kuris sukelia klausos ląstelių mirtį ir sutrikdo klausą. Klausos praradimui būdingas genetinis komponentas, tačiau yra ir kitų rizikos veiksnių, dėl kurių klausa dingsta anksčiau nei įprastai.
Gyvensenos patarimai, kaip atitolinti senatvę
Norint išsaugoti jaunystę, svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą. Jeigu dirbate sėdimą darbą, būtinai darykite judėjimo pertraukas; dažniau važinėkite dviračiu. Tad nors jaunystės eliksyro nėra, ją išlaikyti kiek įmanoma ilgiau tikrai galima - būkite aktyvūs, venkite streso ir žiūrėkite, ką dedate į burną.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Mityba
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininko Kęstučio Beržinio, žmonių organizmas paklūsta įvairiems gamtos dėsniams, tarp kurių yra ir senėjimas, moksliškai vadinamas oksidacija, arba degimo procesu. Mes negebame prisitaikyti prie greitai besikeičiančių aplinkos, klimato, emocinių sąlygų, dėl to patiriame lėtinį stresą, o dažnai parklupdo ir vadinamasis oksidacinis stresas.
Tai yra būsena, kai organizme pagaminamos ir iš išorės gaunamos aktyviosios deguonies formos viršija antioksidantų kiekį. Šis „agresyvusis“ deguonis yra naudingas naikinant virusus, bakterijas, vėžines ląsteles, bet tik veikdamas trumpą laiką. Kai jis organizmą veikia ilgai, kūnas sensta, o mes šį senėjimą dar labiau spartiname ne tik nerasdami sielos ramybės, bet ir valgydami nevisavertį, mažai antioksidantų turintį maistą, gerdami blogesnius už vandenį gėrimus ir nejausdami saiko.
Vienu svarbiausių organizme esančių antioksidantų, lėtinančių senėjimą, K. Beržinis vadina glutationą - medžiagą, ląstelėse sintetinamą iš glutamato, cisteino ir glicino. Glutationas padeda kovoti su oksidaciniu stresu, tad turėtume nuolat papildyti jo atsargas, valgydami maistą, kuriame gausu vitamino C bei nepamiršdami tokio paprasto vitamino C šaltinio, kaip nesmulkintų erškėčių vaisių užpilas. Glutationo taip pat yra smidruose, avokaduose, špinatuose. O štai alkoholis yra glutationo priešas, todėl jo vaistininkas rekomenduoja vengti.
Glutationo apykaitai yra būtinas selenas. Natūralus seleno šaltinis yra brazilinių bertoletijų riešutai (bertolletia excelsa), kurių pakanka poros per dieną, kad gautume pakankamai seleno. Tiesa, riešutai patys negamina šio antioksidanto, o šaknimis įsiurbia jį iš grunto, todėl ir seleno kiekis bertoletijose, užaugintose skirtingose vietose, gali skirtis daugiau nei 30 kartų. Bene didžiausią jo kiekį sukaupia Brazilijos Amazonės valstijoje surinkti riešutai.
Organizmui ne mažiau svarbūs ir kiti mikroelementai: geležis, varis, cinkas, manganas. Jų galima gauti valgant tokius produktus kaip galvijų kepenys, širdys, inkstai ar plaučiai. Pasak vaistininko, plaučiuose gausu kofermento Q10, svarbaus antioksidanto, ypač tiems, kas vartoja vaistus nuo padidėjusio cholesterolio - statinus.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Senėjimo procesus lėtina ir įvairūs kiti maiste esantys aktyvūs komponentai: vitaminai C, E, karotenoidai, kaip antai beta karotenas morkose, moliūguose, likopenas pomidoruose, astaksantinas lašišose, liuteinas serenčiuose ir medetkose, įvairiausi polifenoliai ir kitos medžiagos, tokios kaip epigalokatechingalatas žaliojoje arbatoje, fenolio rūgščių darinys kurkuminas ciberžolėse, stilbenas resveratrolis vynuogių žievelėse, antocianinai mėlynėse, šilauogėse, spanguolėse, hidroksitirozolis alyvuogių aliejuje, gliukozinolatai brokoliuose ir kitose kopūstinėse daržovėse.
Lėtinius uždegimus, kurie taip pat sendina organizmą, galima švelninti dažniau valgant riebias jūrines žuvis, silkes, turtingas polinesočiosiomis riebalų rūgštimis omega-3, arba vartojant žuvų taukus. K. Beržinio teigimu, jei pavyktų mityboje vyraujantį riebalų rūgščių omega-6 ir omega-3 santykį, kuris yra apie 20:1, pakeisti į sveikatai palankesnį santykį 2:1, mus rečiau kamuotų, ypač jauname amžiuje, degeneracinės ir uždegiminės ligos.
Taip pat vaistininkas rekomenduoja sumažinti maisto ruošoje naudojamo aliejaus, kuris organizme virsta uždegimą sukeliančiais prostaglandinais ar leukotrienais, kiekį, retinti besaikį saulėgrąžų, rapsų ar kukurūzų aliejų vartojimą, pirmenybę teikiant linų sėmenų, kanapių, graikinių riešutų aliejams. Mes, šiauriečiai, neturėtumėme pamiršti ir per amžius tradiciniais tapusių riebalų, tokių kaip sviestas ar sūdyti lašiniai. Pavyzdžiui, riebalų rūgštys iš 50 gramų sviesto ir nykščio dydžio sūdytų lašinių gabalėlio kasdien, manau, pasitarnaus nuolatiniam kūno atsinaujinimui.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad laiko tėkmei stabdyti būtinas ir saikas. Tai yra įrodyta ir įvairiais moksliniais tyrimais, vieną kurių jis pateikia kaip pavyzdį: mokslininkai, atlikdami eksperimentą su žiurkėmis, trečdaliu sumažino jos duodamo maisto energinę vertę, ir pastebėjo, kad gyvūnų gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei 30 proc.
Jei taip vadinamo nesveiko maisto valgysime nedaug ir retai, jis didelės žalos sveikatai ir organizmui nepadarys. Vaistininkas ramina, kad jei per artėjančias šventes sukramsnosite riebesnį apskrudusį mėsos gabalą, saldų pyragaitį, išgersite pridėtinio cukraus kupino gėrimo stiklinę - neverta dėl to graužtis, o verčiau koncentruotis į tai, kad skanus maistas teikia džiaugsmo ir teigiamų emocijų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Svarbiausia - nepamirškime saiko ir nekaltinkime savęs už tai, kad užvalgėme kažko nesveiko. Prisiminkime ir tai, kad gera nuotaika, fizinis darbas ar sportas ne tik padeda išsaugoti jaunystę, bet ir palaikyti antioksidacinę apsaugą. Na, ir dar 400 g spalvotų daržovių ir vaisių kasdien tam labai pasitarnautų.
Fizinis aktyvumas
Fizinis krūvis organizmui suteikia gyvybinės energijos. Specialistų teigimu, bėgimas mažina arterinį kraujo spaudimą, aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina raumenis, imuninę sistemą, mažina miokardo infarkto, osteoporozės, cukrinio diabeto riziką. Be to - bėgiojantys geriau miega ir lengviau tvarkosi su stresu.
Atkreipkite dėmesį, kad jeigu 2-3 kartus per savaitę sportuojate, o kitomis dienomis gulite ant sofos priešais televizorių - tai tas pats, kas ir nieko. Fizine veikla reikia užsiimti kasdien. Ir nesvarbu, ką pasirinksite (bėgimą, ėjimą, darbą darže ar žaidimą su vaikais), turite tai daryt nuolat.
Fizinę veiklą reikia rinktis pagal amžių, sveikatos būklę ir tai, kas jums teikia malonumą. Idealu, jeigu aktyvus gyvenimo būdas tampa įpročiu. Vaikams iki 17 m. aktyvia fizine veikla rekomenduojama užsiimti po valandą kasdien. Vyresniems - bent 2,5 val. per savaitę. Jeigu treniruojatės dideliu intensyvumu - bent 1,5 val. Laikantis šių rekomendacijų ir sportuojant kasdien - galima išvengti rimtų susirgimų ir ankstyvos mirties. Be abejo, fiziškai aktyvūs žmonės mėgaujasi ir geresne gyvenimo kokybe.
Senėjimo procesą stabdo fizinis aktyvumas, nes tai gerina ne tik kraujotaką, bet ir medžiagų apykaitą. Fizinis krūvis labai svarbus, ypač kardioapkrova, nes tai yra širdies ir kraujagyslių sistemos treniravimas. Sportuodamas žmogus turi suprakaituoti ir jausti, kad šiek tiek trūksta oro. Kita vertus, būtina vengti didelių krūvių ir traumų, taip pat reikia atsižvelgti į organizmo galimybes. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių tinka šiaurietiškas vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, kasdienis ėjimas pasivaikščioti.
Psichinė sveikata ir miegas
Būtina pagalvoti ir apie dvasinį peną, kuris smegenims dovanoja naujų įspūdžių. Tai - ekskursijos, koncertų ir parodų lankymas, skaitymas, gamtos reiškinių, kurie reikalauja intelektualinės įtampos, stebėjimas. Kad žmogus turėtų gerą sveikatą, jis turi būti motyvuotas, atviras naujai informacijai ir įspūdžiams.
Jis neturi būti pasyvus ir aiškinti, kad jam niekas neįdomu. Būtinas dvasinis alkis. Svarbu, kad žmogus laikytųsi senėjimą stabdančios programos ir nenorėtų pasenti. Tokia veikla skatina specialių cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, kurie perneša nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių, gamybą.
Geras miegas yra priešnuodis nuo senėjimo. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 7 valandas. Miego kokybę lemia ir tai, kurią valandą einama gultis. Tai lemia paros laikas, kada organizme aktyviausiai išsiskiria miego hormonas melatoninas. Daugeliui žmonių naktinėjimas neišeina į naudą, nors kai kurie puikiai jaučiasi. Geriausias laikas gultis į lovą - valanda iki vidurnakčio ir ne ilgiau kaip valanda prasidėjus naujai parai.
Senėjimo stabdymas siejamas ir su tam tikrų įpročių atsisakymu. Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad prasčiau užmiegama, jei akis veikia mėlynoji šviesa, kurią skleidžia kompiuterio, mobiliojo telefono ar planšetinio kompiuterio ekranas. Bent dvi valandas prieš miegą reikėtų išjunti ir televizorių, tą laiką geriau skirti pasivaikščiojimui, meditacijai ar šiltai voniai.
Prevencinės priemonės
Labiausiai reikia vengti infekcijų, nes ilgainiui jos pereina į lėtinį, vadinamąjį šaltą, uždegimą, kai kraujo tyrimai rodo, kad viskas yra gerai, tačiau lėtinis procesas po truputį alina kraujagyslių sieneles. Kartais tai baigiasi infarktu, insultu ir silpnaprotyste.
Profilaktiškai eiti pasitikrinti pas šeimos gydytoją nėra nusikaltimas. Tokio vizito neturėtų lydėti gėdos jausmas. Būtina atlikti laboratorinius tyrimus, įsitikinti, koks yra blogojo cholesterio kiekis kraujyje, žinoti kitus svarbius rodiklius, būtina neužmiršti peršviesti plaučių.
Toks visapusiškas tyrimas neretai parodo, kokius veiksnius būtina taisyti.
Japonų ilgaamžiškumo paslaptys
Kaip pavyzdį galima būtų paminėti Japonijos gyventojus, kurie yra ilgaamžiškumo rekordininkai. Specialistai paskaičiavo, kad Okinavos salos gyventojai net penkis kartus rečiau nei europiečiai kenčia nuo insulto, infarkto bei vėžio. Tai paaiškinama tuo, kad jie pasižymi savitu požiūriu į gyvenimą ir mitybos sistemą.
Pagrindiniai ilgaamžiškumo principai
- Daugiau judėkite, atsisakykite įpročio gulėti ant sofos, dažniau iškylaukite gamtoje.
- Stenkitės kasdien bent 20-30 min. praleisti gryname ore.
- Rytais 10-15 min. darykite mankštą, nes fizinis krūvis organizmui suteikia gyvybinės energijos.
- Venkite keptų patiekalų (juose apstu cholesterolio ir kancerogeninių medžiagų) ir raudonos mėsos.
- Valgykite vietinius vaisius, nes iš jų organizmas pasisavina net 80 proc.
- Duokite darbo galvos smegenims (spręskite kryžiažodžius, daugiau skaičiuokite), bendraukite, atraskite naujų įspūdžių šaltinius.
Išlaidos kovai su senėjimu
2015 m. amerikiečiai išleido daugiau kaip 140 milijardų dolerių tam, kad sumažintų atsirandančius senėjimo požymius - kosmetikai. Skaičiuojama, kad iki 2021 m. šis skaičius išaugs iki 220 milijardų. Moterų silpnybė pasiduoti reklamai ir leisti pinigus įvairiems kosmetiniams dalykėliams tikintis stebuklo nepanaikins normalaus senėjimo proceso, tačiau, jeigu mokėsite laiku atpažinti organizmo siunčiamus signalus, senėjimo procesą tikrai galėsite šiek tiek suvaldyti, taip sako A.
Su amžiumi susijusių problemų poveikis tampa vis akivaizdesnis, nes daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Statistika rodo, kad nuo 1950 iki 2013 m.
