Šiame straipsnyje rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie kompensuojamųjų vaistų įsigijimą, ligų sąrašus, kurioms taikoma kompensacija, ir kitus svarbius aspektus.
Kaip sužinoti, ar vaistas kompensuojamas?
Kompensuojamos ne visų vaistų, o tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B), įsigijimo išlaidos. Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės įrašomos į atskirą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C). Šiuos sąrašus žino gydytojai ir jais naudojasi išrašydami vaistus ar medicinos pagalbos priemones.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kompensuojama ne visa, bet vadinamoji bazinė vaisto kaina. Bazinė kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vaistai parduodami vaistinėje, dalis. Ši dalis ir gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 procentų. Beje, VLK interneto svetainėje galima sužinoti, kiek kainuos reikalingi kompensuojamieji ir nekompensuojami vaistai.
Vaistų kainų paieškos informacinėje sistemoje visais atvejais nurodomos didžiausios galimos vaistų kainos vaistinėje.
Ką reikia žinoti perkant kompensuojamus vaistus?
Daugelis pastebėjo, kad ir už 100 procentų kompensuojamuosius vaistus tuo pačiu bendriniu pavadinimu tenka primokėti. To priežastis - skirtumas tarp vaisto mažmeninės ir bazinės kainos dalies, kuri atitinka nustatytą kompensavimo dalį (100, 90, 80 ar 50 procentų).
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Primenu, kad vaistininkas turi informuoti pacientą apie vaistų kainas bei jiems nustatytas priemokas - svarbu žmogui paaiškinti, kad to paties vaisto kainos gali skirtis, o kaina priklauso nuo gamintojo nustatytos kainos. Kad būtų paprasčiau tai padaryti, kiekvienoje vaistininko darbo vietoje yra įrengti monitoriai.
Monitoriaus pirmoje eilutėje turi būti nurodomas pigiausias (už kurį primokėti pacientui reikėtų mažiausiai) kompensuojamasis vaistas ar pigiausia medicinos pagalbos priemonė, brangesnieji išvardijami žemiau - paciento priemokos dydžio didėjimo tvarka.
Pacientui svarbu žinoti, kad visose vaistinėse turi būti pigiausių to paties bendrinio pavadinimo grupės vaistų, esančių didmeninės prekybos rinkoje. Vaistinėms privalu turėti visų kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kuriame yra kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys vaistiniai preparatai, taip pat vaistai kvėpavimo sistemos ligoms gydyti, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti dažniausiai pacientams skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemoka būtų mažiausia.
Keičiantis Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, koreguojamas ir Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Kokiomis ligomis sergant vaistai kompensuojami 100 procentų?
Ligos, kurių ambulatorinis gydymas kompensuojamas 100 procentų:
- Tuberkuliozė
- Onkologinės ir onkohematologinės ligos
- Krešėjimo defektai
- Cukrinis diabetas
- Nėščiųjų cukrinis diabetas
- Poprocedūrinė hipoinsulinemija
- Hipoparatirozė
- Necukrinis diabetas
- Cistinė fibrozė
- Įgimtas jodo trūkumo sindromas, miksedeminis tipas
- Fenilketonurija
- Vilsono liga
- Adenohipofizės hiperfunkcija
- Šizofrenija
- Šizofreniniai sutrikimai
- Epilepsija
- Išsėtinė sklerozė
- Astma
- Lėtinis virusinis C hepatitas
- Dializuojamiesiems ir po inkstų persodinimo
- Po širdies ir kitų organų transplantacijos
Kada pacientas turi teisę gauti kompensuojamuosius vaistus?
Gydytojas gali išrašyti receptus kompensuojamiesiems vaistams:
- Apdraustiesiems, gydomiems ambulatoriškai ar dienos stacionare.
- Apdraustiesiems, hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), gali būti išrašomi ambulatoriškai gydyti skirti kompensuojamieji vaistai, kurie buvo skiriami ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki hospitalizacijos.
Pasibaigus ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų paskyrimo laikui, pacientams, hospitalizuotiems stacionarinėse ASPĮ, stacionarinės ASPĮ gydytojas turi išrašyti (tęsti gydymą) tuos pačius vaistus, kurie buvo skiriami ambulatoriškai gydyti iki gydymo stacionare, kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai viena atitinkamo stiprumo pailginto veikimo farmacinės formos vaisto dozuotė, vadovaujantis vaistinio preparato charakteristikų santrauka, skiriama ilgesniam nei vienas mėnuo gydymo kursui ir jos negalima išardyti, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, - šiuo atveju kiekvieną kartą gali būti išrašoma viena mažiausia originali vaisto pakuotė.
Apie vaistų skyrimą turi būti pažymėta asmens medicinos dokumentuose. Jei gydymą reikia koreguoti, ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų išrašyti negalima - paskirtais vaistais turi aprūpinti stacionarinė ASPĮ. Medicinos pagalbos priemones (MPP) galima išrašyti tik ambulatoriškai ar dienos stacionare gydomiems apdraustiesiems.
Ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems arba apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, dirbantys sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose, gali išrašyti iš PSDF biudžeto kompensuojamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių. Receptų išrašymo tvarka tiek privačioje, tiek viešojoje gydymo įstaigoje yra tokia pat - visos įstaigos laikosi tų pačių reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Tačiau privačioje gydymo įstaigoje, nesudariusioje sutarties su teritorine ligonių kasa (TLK), dirbantys gydytojai išrašyti kompensuojamųjų vaistų negali. Kompensuojamieji vaistai, medicinos pagalbos priemonės pacientams išrašomi tik kompensuojamųjų vaistų pasuose. Jei apdraustasis neturi kompensuojamųjų vaistų paso, tačiau kompensuojamasis vaistas jam būtinas, o neskyrus vaisto gali kilti grėsmė jo gyvybei, arba jei apdraustasis kompensuojamuosius vaistus planuoja įsigyti kitoje ES valstybėje, išrašomas 3 formos (išimties atvejams) receptas.
Ką daryti, jei vaistinėje siūlo pirkti brangesnius kompensuojamuosius vaistus?
Paprašykite paaiškinti, kodėl vaistininkas siūlo konkretų vaistą. Sprendimą priimsite jūs, įvertinę farmacijos specialisto pateiktą informaciją. Dar kartą pabrėžtina, kad receptuose turi būti nurodomi bendriniai vaistų pavadinimai.
Taip pat yra nustatytos kelios išimtys, kai kartu su bendriniu vaisto pavadinimu gali būti rašomas ir vaisto prekinis pavadinimas. Tai taikoma biologiniams vaistams, pavyzdžiui, žmogaus insulinas, filgrastimas, epoetinas, somatropinas (jie nurodomi bendriniais pavadinimais, šalia skliaustuose įrašant prekinius pavadinimus), taip pat vaistams, dėl kurių skyrimo prekiniu pavadinimu pagal jų terapines indikacijas konkrečiam pacientui gydytojų konsultacinė komisija priėmė motyvuotą sprendimą.
Pagal dabar galiojančią tvarką, vaistinėse įrengtuose monitoriuose galima pamatyti perkamų vaistų (ne tik kompensuojamųjų) pagal tam tikrą bendrinį pavadinimą sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad monitoriaus pirmoje eilutėje nurodomas pigiausias vaistas, už kurį primokėti reikėtų mažiausiai, o apačioje - brangesnieji. Prie kiekvieno vaisto nurodoma vaisto kaina vaistinėje, kompensuojama kainos dalis (jei tai kompensuojamasis vaistas) ir paciento priemoka.
Be to, galioja ir patvirtintas vaistinėse būtinų turėti pigiausių kompensuojamųjų vaistų sąrašas: tai antibiotikai, kraujospūdžio mažinimui, skausmo malšinimui, širdies veiklos gerinimui skirti ir kiti dažniausiai skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemokos mažiausios.
TLK-10-AM: Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija
Ligų klasifikaciją galima būtų apibūdinti kategorijų sistema, kurioje ligos yra suskirstytos pagal nustatytus kriterijus. Yra įvairių principų, kuriais remiantis sudaromos klasifikacijos, bet pasirinktasis principas priklausys nuo taikomo sukauptų duomenų statistinio apdorojimo metodo.
Dešimtasis pataisytas ir papildytas Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos leidimas yra paskutinė 1893 m. įteisintos Bertiljono (Bertillon) klasifikacijos ar Tarptautinio mirties priežasčių sąrašo versija.
Atnaujintoje klasifikacijoje būklės buvo sugrupuotos taip, kaip atrodė tinkamiausia bendriems epidemiologiniams tikslams ir sveikatos priežiūrai įvertinti.
Dešimtoji TLK peržiūra pradėta 1983 m. rugsėjį, kai Ženevoje buvo sukviestas susitikimas dėl TLK-10 rengimo. Programos veiklai buvo vadovaujama per su PSO bendradarbiaujančių Ligų klasifikavimo centrų vadovų susitikimus.
Siekiant patenkinti nustatytus naudotojų poreikius, susiformavo klasifikacijų „grupės“ samprata, kurios pagrindas buvo tradicinė, įprastos formos ir struktūros TLK. Taigi, pati TLK turėtų patenkinti bendriesiems tikslams skirtos diagnostinės informacijos poreikį, o įvairios kitos klasifikacijos, grindžiamos skirtingu tos pačios informacijos vertinimo pobūdžiu arba skirtinga informacija (ypač medicininėmis ir chirurginėmis procedūromis bei negalia), turėtų būti naudojamos kartu su ja.
Todėl, kaip bus atskleista per dešimtosios peržiūros tyrimą, buvo išsaugota tradicinė TLK struktūra, bet ankstesniąją skaitmenimis žymimą schemą pakeitė raidinio ir skaitmeninio kodavimo schema. Tai suteikia platesnes kodavimo galimybes ir palieka erdvės tolesniems keitimams, nesuardant numeravimo sistemos, kaip atsitikdavo per ankstesnes peržiūras.
Siekiant, kad turima erdvė būtų išnaudota tinkamiausiai, tam tikri imuninės sistemos sutrikimai buvo priskirti kraujo ir kraujodaros organų ligoms (3 skyrius). Buvo sudaryti nauji akies ir jos priedinių organų bei ausų ir speninės ataugos ligų skyriai.
Išliko ir buvo išplėsta devintajame peržiūrėtame ir papildytame leidime įvesta „kryželio ir žvaigždutės“ sistema tam tikras diagnozes klasifikuojant dvejopai, o žvaigždute žymima ašis nurodo vienarūšes trimis ženklais žymimas kategorijas.
TLK-10 tomai
- I tomas. Sisteminis sąrašas. Šiame tome pateikiama Tarptautinės konferencijos dėl dešimtosios peržiūros ataskaita, klasifikacija pagal triženklius ir keturženklius kodus, navikų morfologijos klasifikacija, specialus sisteminis mirštamumo ir sergamumo priežasčių sąrašas, apibrėžimai ir nomenklatūros taisyklės.
- II tomas. Naudojimo vadovas. Jame kartu pateikiamos pastabos dėl sertifikavimo ir klasifikavimo, kurios ankstesnėje versijoje buvo pateikiamos I-ajame tome bei nemažai naujos bazinės medžiagos ir nurodymų apie naudojimąsi I-uoju tomu, lentelėmis bei planavimu naudojant TLK, kurių trūko ankstesnėse versijose. Jame taip pat pateikiama istorinė medžiaga, kuri ankstesniuose leidimuose buvo išdėstyta I-ojo tomo Įvade.
- III tomas. Abėcėlinė rodyklė. Jame pateikiama rodyklė su įvadu bei išsamios naudojimosi ja taisyklės.
Klasifikacija buvo patvirtinta 1989 m. Tarptautinėje konferencijoje dėl Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtojo peržiūrėto ir papildyto leidimo, jai pritarė 1989 m.
Oficialūs paskelbtų TLK-10 tomų atnaujinimai - pakeitimų sąrašas - kiekvienais metais skelbiami PSO tinklapio klasifikacijų skiltyje (www.who.int/classifications). Šiems atnaujinimams kiekvienais metais pritariama per su PSO bendradarbiaujančių Tarptautinių klasifikacijų grupių centrų vadovų susitikimą. Sąrašuose nurodomi rekomendacijų šaltiniai ir įgyvendinimo datos. Pritarimo data yra nurodoma visiems pakeitimams, išskyrus korektūros klaidų atitaisymą.
TLK-10-AM yra PSO ligų klasifikacijos leidinio TLK-10 Australijos modifikacija, skirta naudoti Australijos klinikinėje praktikoje. Siekiant užtikrinti, kad klasifikacija būtų suderinta tarptautiniu lygmeniu, palaikomi glaudūs ryšiai su PSO.
TLK-10-AM sudaro:
- TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas.
- TLK-10-AM abėcėlinė ligų rodyklė.
ACHI yra Australijos intervencijų klasifikacija, grindžiama Kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu (MBS) ir skirta naudoti Australijos klinikinėje praktikoje.
ACHI sudaro:
- ACHI sisteminis intervencijų sąrašas.
- ACHI abėcėlinė intervencijų rodyklė.
Australijos kodavimo standartai yra ACCD parengti nacionaliniai standartai klinikiniams duomenims koduoti naudojant TLK-10-AM ir ACHI.
TLK-10-AM formatas yra beveik toks pat, kaip PSO TLK-10, išskyrus rašybos principus. TLK-10-AM taikyti rašybos principai atitinka „Macquarie žodyną“ (Macquarie Dictionary), kurį rekomenduoja Sandraugos Vyriausybės stilistikos vadovas (angl. - Style Manual).
TLK-10-AM, palyginti su TLK-9-CM ir PSO TLK-10, buvo atlikta reikšmingų pakeitimų koduojant ligas.
Rengiant TLK-10-AM leidimus buvo papildyta PSO TLK-10 ligų rodyklė, įterpiant papildomus ligų kodus. Tačiau klinikiniai koduotojai, norėdami suteikti teisingą kodą, vis tiek privalo naudotis sisteminiu sąrašu ir peržiūrėti pastabas dėl įtraukimo, neįtraukimo ar kitus nurodymus.
Geriausias būdas susipažinti su klasifikacijos struktūra yra peržiūrėti sisteminį sąrašą. TLK-10-AM Abėcėlinė rodyklė ir Sisteminis sąrašas yra skirti naudoti kartu. Paieška sisteminiame sąraše iš pradžių nesusipažinus su rodykle nėra rekomenduojama.
Sisteminiame TLK-10-AM sąraše taikomi specialūs principai, kuriuos turi suprasti klinikiniai koduotojai ir statistikai, interpretuojantys statistinius duomenis, gautus remiantis TLK-10-AM kodais.
Etiologiją (sukeliančią priežastį) nurodantys kodai žymimi kryželio (†) simboliu, o požymių (ligos pasireiškimo) kodai - žvaigždutės (*) simboliu. Kai būklė, klasifikuojama naudojantis „kryželio ir žvaigždutės“ sistema, nurodoma kaip pagrindinė diagnozė, reikia vadovautis ACS 0001 Pagrindinė diagnozė.
Kai reikia nurodyti morfologijos kodą, jis rašomas po naviko (C00-D48) kodo (taip pat žr. ACS 0233 Morfologija).
Po triženklių ir keturženklių kodų ar skirsnių pavadinimais dažniausiai yra išvardijamas tam tikras skaičius kitų diagnostinių terminų. „Įtraukimo sąlygos“ yra pateikiamos kaip diagnozių pavyzdžiai, kurie turėtų būti klasifikuojami pagal tą kodą ar skirsnį. Įtraukimo sąlygos gali turėti nuorodą į skirtingas būkles ar būti sinonimai. Jie nėra kodo ar skirsnio subklasifikacija.
Įtraukimo sąlygos yra išvardijamos pirmiausiai kaip kodo ar skirsnio turinio gairės. Daugelis išvardintų dalykų susiję su svarbiais ar dažnai pasitaikančiais terminais, priklausančiais kodui ar skirsniui. Kitos yra ribinės būklės ar vietos išvardintos, kad būtų galima atskirti vieną subkategoriją nuo kitos. Įtraukimo sąlygų sąrašai nėra išsamūs, todėl alternatyvūs diagnozių pavadinimai yra pateikiami Abėcėlinėje rodyklėje, kuria reikia remtis pirmiausiai, suteikiant kodą konkrečiai diagnozei.
Kartais įtraukimo sąlygas reikia skaityti jas siejant su pavadinimais. Įprastai taip nutinka, kai įtraukimo sąlygose pateikiami sričių ar vaistinių preparatų sąrašai, kai reikia suprasti atitinkamus ankstesnius pavadinimus (pvz., „piktybinis ... navikas“, „... sužalojimas“, „apsinuodijimas ...“).
Pasitaiko situacijų, kai norint išsamiai apibūdinti asmens būklę leidžiama naudoti du TLK-10-AM kodus, kitaip nei numatyta „kryželio ir žvaigždutės“ sistemoje. Daugelį tokių situacijų apibūdina terminai, pavyzdžiui, „Taip pat suteikite kodą ...“, „Naudokite papildomą kodą ...“ ir „Pastaba ...“ (taip pat žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės/Daugybinis kodavimas).
Bendrieji diagnostikos aprašymai, kurie įprastai taikomi Sisteminiame sąraše, pvz., taikomi skyriui, kategorijai ar kodui. Pastaba gali būti naudojama kaip paaiškinimas, tiksliau nurodantis kodo ar kodų naudojimą.
Žr. yra nurodymų pobūdžio sąlyga, naudojama pateikti nuorodą į kitą klasifikacijos skyrių. Nuoroda žr. reikia vadovautis, kad būtų pasirinktas tinkamas kodas.
Žr. Nurodymas Pirmiausia koduokite padeda kodus išdėstyti tinkama seka. Šis nurodymas pateikiamas po kodais, kurių niekada negalima nurodyti vienų.
Nurodymas Naudokite papildomą kodą ir Taip pat koduokite rodo, kad siekiant išsamiai apibūdinti būklę ar sužalojimą, reikia priskirti papildomą kodą (taip pat žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės/Daugybinis kodavimas).
Neįtraukimo pastabų galima rasti įvairiuose Sisteminio sąrašo lygmenyse, pvz., skyriaus, kategorijos ar kodo. Yra dviejų tipų TLK-10-AM neįtraukimo („išskyrus“) pastabos. Neįtraukimo pastabų reikšmes suformulavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o rengiant TLK-10-AM neįtraukimo pastabos liko nepakeistos, tokios, kaip api...
Dažniausiai užduodami klausimai
Klausimas: „Kaip kompensuojami vaistai cukrinio diabeto gydymui?“
Atsakymas: „Vaistai 1 ir 2 tipų cukriniam diabetui, nėščiųjų cukriniam diabetui, poprocedūrinei hipoinsulinemijai gydyti yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A) ir kompensuojami 100 procentų bazinės kainos. Vaistai kitam patikslintam ar nepatikslintam cukriniam diabetui gydyti kompensuojami 80 procentų bazinės kainos. Gydytojas išrašo vaistus, vykdo stebėseną vadovaudamasis Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašu, patvirtintu praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.“