Sėkmingos socializacijos metu įgyjama socialinė kompetencija sudaro galimybes individui efektyviai veikti socialinėje erdvėje, o socialinės kompetencijos trūkumas šį funkcionavimą apsunkina. Šalies švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose, pedagoginėje bei psichologinėje literatūroje kalbama apie būtinybę ugdyti moksleivių socialinius gebėjimus bei socialinę kompetenciją.
Tačiau stokojama tyrimų, kuriuose būtų išsamiai analizuojama, kokią įtaką moksleivių elgesiui turi socialinių gebėjimų lavinimas, kaip po socialinių pratybų kinta paauglių socialinė kompetencija. Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes.
Socialinės kompetencijos apibrėžimas ir santykis su socialiniais įgūdžiais
Socialinė kompetencija - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Tai gebėjimas elgtis adekvačiai ir adaptyviai, prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos. Socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus.
Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Socialinio bendravimo patirtis ir tam tikros aplinkos ypatybės lemia socialinius įgūdžius, kurie įgijami socializacijos metu.
Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius, kurie stiprina žmonių sveikatą ir gerovę, ir situacinius. Taip pat, kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialinės kompetencijos komponentai: kognityviniai, elgesio ir emociniai
Socialinis žinojimas
Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas).
Socialinė elgsena
Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas).
Emocijų valdymas
Emocijų valdymas (emocijų atpažinimas, užuojauta, rūpinimasis kitais žmonėmis).
Socialinės kompetencijos svarba ir ryšys su emociniu intelektu
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Mokykloje mokoma daugybės dalykų, kurių ne visuomet prireikia tolimesniame gyvenime. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.
Modelis: kompetencijų sritys per konkrečius gebėjimus
Socialinė kompetencija pasireiškia gebėjimais: Atpažinti ir įvardinti emocijas. Taikyti ir paaiškinti keletą nusiraminimo būdų. Naudoti tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis. Atpažinti ir įvardinti paauglystei būdingas emocijas. Atpažinti ir valdyti impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas. Apibūdinti save, savo bruožus. Apibrėžti, kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė.
- Motyvuoti save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar (ir) iššūkių įveikimo planą. Išsikelti mokymosi tikslą ir sukurti kelių veiksmų planą jo siekti. Atpažinti tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreiptis pagalbos joms įveikti. Išsikelti akademinio tobulėjimo tikslą, pasiekiamą per keletą mėnesių, paruošia planą ir jo siekia. Išsikelti gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime.
- Įvardinti kitų veidu ir kūno poza išreikštas emocijas. Paaiškinti, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos. Analizuoti, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones. Analizuoti savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus. Dėmesingai išklausyti ir gerbti kitokią nuomonę. Apibūdinti bendrus žmonių bruožus bei skirtumus. Atskirti nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas. Analizuoti unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą.
- Užmegzti ir palaikyti darnius santykius su skirtingais žmonėmis. Apibūdinti ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius. Paaiškinti, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių, nurodo būdus, kaip tai įveikti. Analizuoti stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį. Atstovauti žmonėms, kurie prašo ir kuriems reikia pagalbos.
- Paaiškinti, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti. Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę. Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi. Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius. Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje. Užmezga teigiamus santykius. Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą. Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo. Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei. Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais.
- Apibūdinti situaciją, kurioje kilo nesutarimas, atpažįsta ir įvardija nesutarimo priežastį. Paaiškinti, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus. Įvardinti kylančius konfliktus ir problemas tarp bendraamžių. Atpažinti nesusikalbėjimą ir gali paaiškinti, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi. Nurodyti konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus. Verbaliniu ir neverbaliniu būdu spręsti grupės konfliktus. Atpažinti neigiamą bendraamžių spaudimą, moka jam pasipriešinti. Atpažinti manipuliavimą ir daromą neigiamą įtaką.
- Dalyvauti kuriant bendras taisykles. Dalyvauti kuriant taisykles ir susitarimus. Vadovautis socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu. Analizuoti, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams. Planuoti laiką, užduotis atlieka laiku. Analizuoti galimus iššūkius ir kliūtis užduočių atlikimui, planuoja, kaip juos įveikti. Įvertinti rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvų elgesį ar veiklas. Įvertinti ir pasirenka atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą. Užmezga atsakingus socialinius santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius. Užmezga atsakingus socialinius ir (ar) darbo santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius.
- Įvardija svarbius bendruomenės poreikius. Apibūdina šeimos narių vaidmenis. Analizuoja ir įvardija bendruomenės narių pagalbą pasitikėjimo savimi stiprinimui. Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei. Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje. Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato, planuoja visuomenės poreikius.
Socialinės kompetencijos ugdymas: šeima, mokykla, bendruomenė
Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų, rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo.
Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Mokytojo vaidmuo ir kompetencijos
Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus.
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.: Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla. Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime. Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus. Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
Socialinių kompetencijų sritys: sveikata, gyvensena ir atsakomybė
Apibūdina sveiko žmogaus požymius, sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei gyvybės saugojimo svarbą. Apibūdina asmeninės higienos ir aplinkos svarbą asmens sveikatai. Apibūdina savo kūno unikalumą, vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms apibūdinti. Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas. Apibūdina, kas yra sveikata ir sveika gyvensena, paaiškina, kodėl svarbu stiprinti ir tausoti sveikatą, kaip sveika gyvensena gali padėti siekti tikslų.
- Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio, miego režimą. Rūpinasi savo kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara. Analizuoja ir paaiškina aplinkos veiksnių (technologijų, oro taršos, nesaugių medžiagų ir kt.) poveikį sveikatai. Apibūdina ir priima vykstančius kūno pokyčius ir vertina juos natūraliai. Žino asmens higienos pokyčius, susijusius su fiziologiniu brendimu, gerina švaros laikymosi įgūdžius. Atpažįsta su brendimu susijusius režimo laikymosi poreikių pokyčius.
- Gerbia savo ir kitų kūno ribas, atpažįsta lytinį priekabiavimą, smurtą, geba jam atsispirti. Apibūdina asmens elgesio ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai. Atpažįsta dėl asmens elgesio ir aplinkos poveikio iškilusias sveikatos problemas. Stengiasi būti teigiamu sektinu pavyzdžiu jaunesniems. Į mokyklą ateina pailsėję ir pasiruošę mokytis. Sprendžia lytinio brendimo metu kylančias problemas ir, esant poreikiui, ieško reikiamos pagalbos, įvardija, į ką gali kreiptis.
- Analizuoja ankstyvų lytinių santykių pasekmes fizinei, psichinei, socialinei gerovei. Apibūdina asmens gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai, numato ir taiko sveikatos stiprinimo priemones. Atsakingai rūpinasi savo kūnu. Atpažįsta lytinio potraukio dinamiką, tiesiogines jo sąsajas su hormoninės sistemos veikla ir išorinių dirgiklių poveikiu. Paiso lyčių lygiavertiškumo. Sieja asmens fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą su profesine sveikata. Natūraliai vertina savo kūną, rūpinasi jo higiena. Kritiškai vertina asmens higienos daromą įtaką asmens sveikatai ir gerovei, aplinkai.
- Taisyklingai kvėpuoja. Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja sistemingai atlikti fizinių pratimų. Paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo. Argumentuoja, kodėl svarbi taisyklinga laikysena, jos paiso. Apibūdina fizinio pasirengimo ir taisyklingos laikysenos sąsajas. Rūpinasi sveikata: renkasi tokių pratimų, kad lavėtų taisyklinga laikysena ir kvėpavimas. Kelia trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo tikslus, apibūdina asmeninę pažangą esant konkurencijos aplinkybėms ar sąlygoms. Pasirenka laikysenos ir kvėpavimo korekcijos pratimų. Analizuoja pasiektus rezultatus, kritiškai vertina iškeltų tikslų ir proceso sąveiką, atskleidžia priežasčių ir pasekmių sąsajas, apibūdina asmeninę pažangą.
- Paaiškina maisto svarbą sveikatai. Palygina, kokie produktai naudingi, o kokie nenaudingi sveikatai. Apibūdina sveikos mitybos taisykles, palygina ant maisto produktų pakuočių etikečių esančią informaciją. Paaiškina sveikos mitybos daromą įtaką sveikatai, kuo galima pakeisti sveikatai nepalankius produktus. Paaiškina, kaip laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose aplinkose. Argumentuotai paaiškina, kokie maisto produktai kenksmingi organizmui. Faktais pagrindžia sveikos mitybos naudą organizmui, analizuoja medžiagų apykaitą (pagal veiklos pobūdį, amžių, lytį). Paaiškina sveikatai kenksmingų maisto medžiagų poveikį organizmui.
Paauglystė ir rizikos veiksniai
Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio.
Politikos ir praktikos kryptys: kodėl reikalinga nuosekli programa
Šalies švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose, pedagoginėje bei psichologinėje literatūroje kalbama apie būtinybę ugdyti moksleivių socialinius gebėjimus bei socialinę kompetenciją. Tačiau stokojama tyrimų, kuriuose būtų išsamiai analizuojama, kokią įtaką moksleivių elgesiui turi socialinių gebėjimų lavinimas, kaip po socialinių pratybų kinta paauglių socialinė kompetencija.
Kompetencijų apžvalginė lentelė
| Komponentas | Esminiai gebėjimai |
|---|---|
| Emocijų pažinimas ir valdymas | Atpažinti ir įvardinti emocijas; Taikyti ir paaiškinti keletą nusiraminimo būdų; Naudoti tinkamą strategiją valdydamas emocijas; Atpažinti ir valdyti impulsus |
| Tarpasmeniniai santykiai | Užmegzti ir palaikyti darnius santykius; Dėmesingai išklausyti; Analizuoti stereotipus ir išankstinius nusistatymus; Naudoti derybų įgūdžius |
| Konfliktų sprendimas | Nurodyti konstruktyvius būdus; Verbaliniu ir neverbaliniu būdu spręsti konfliktus; Atpažinti bendraamžių spaudimą ir jam pasipriešinti |
| Atsakingas sprendimų priėmimas | Planuoti laiką; Įvertinti rizikingo elgesio pasekmes; Pasirinkti atsparumo strategijas; Vadovautis socialinėmis normomis |
| Bendruomeninis įsitraukimas | Įvardyti bendruomenės poreikius; Analizuoti ir įsivertinti dalyvavimą; Naudoti gebėjimus bendruomenės gerovei |
| Sveikata ir gyvensena | Rūpintis higiena, fiziniu aktyvumu, mityba; Gerbti kūno ribas; Analizuoti aplinkos poveikį sveikatai |
Praktiniai pavyzdžiai: nuo klasės iki bendruomenės
Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti. Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę. Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius. Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą. Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo.
Analizuoja, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams. Planuoja laiką, užduotis atlieka laiku. Įvertina rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvų elgesį ar veiklas. Įvertina ir pasirenka atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą.
Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei. Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje. Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato, planuoja visuomenės poreikius.
KAIP UGDYTI KOMPETENCIJAS? | Pasiruošimas diegti atnaujintas BP
🟢 KAIP UGDYTI KOMPETENCIJAS? | Pasiruošimas diegti atnaujintas BP
Atpažįsta nesusikalbėjimą ir gali paaiškinti, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi. Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus. Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus.
Dalyvauja kuriant bendras taisykles. Dalyvauja kuriant taisykles ir susitarimus. Vadovaujasi socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu.
Apibendrinant modelio logiką per gebėjimų sekas
- Išsikelti mokymosi tikslą ir sukurti kelių veiksmų planą jo siekti. Atpažinti tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreiptis pagalbos joms įveikti.
- Dėmesingai išklausyti ir gerbti kitokią nuomonę. Analizuoti savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus. Atskirti nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas.
- Siekti visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais. Paaiškinti, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus.
- Įvertinti rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvų elgesį ar veiklas. Įvertinti ir pasirenka atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą.
- Analizuoti unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą. Paaiškinti, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos.
Socialinė kompetencija reiškia asmens gebėjimą sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.
tags: #socialiniai #kompetencija #diagrama