Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo programos

Pastaruosius metus besitęsianti pandemija ir šių dienų aktualijos gali išprovokuoti vaikų ir paauglių sunkiai kontroliuojamą nerimą, pablogėjusią emocinę sveikatą, išauginti psichologinį pažeidžiamumą, padidinti konfliktinių situacijų šeimoje ar mokykloje, net lemti psichikos ar elgesio sunkumų atsiradimą. Todėl svarbu skirti dėmesio vaikų psichikos sveikatos stiprinimui.

Virtualus pasaulis ir jo poveikis

Virtualus pasaulis daro realų poveikį vaikams. Džiaugsmai ir rūpesčiai, su kuriais vaikai susiduria būdami prie ekranų, paveikia juos taip pat stipriai, kaip ir realiame gyvenime. Ekranas gali būti naudingu įrankiu tyrinėti, mokytis, kurti, bendrauti, bet, kaip ir gatvėje, vaikai čia gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis. Žalingas turinys, patyčios, sekstingas, viliojimas - tik dalis pavojų, su kuriais vaikai susiduria internete.

Kaip apsaugoti vaiką internete?

Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus.

Amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose

Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.

Susitarimai dėl laiko prie ekranų

Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Netinkamas seksualinis turinys ir prievarta internete

Vaikus gali neigiamai paveikti pornografinis turinys, seksualinis viliojimas, sekstingas (nuogo kūno video, nuotraukos, seksualinio turinio žinutės). Svarbu, kad vaikai ir paaugliai gautų amžių atitinkančią informaciją apie grėsmes internete ir pagalbos galimybes susidūrus su jomis. Jei vaikas papasakoja apie patirtą seksualinę prievartą, reaguokite rimtai, išklausykite ir palaikykite jį, kreipkitės pagalbos.

Elgesio sunkumai ir kaip į juos reaguoti

Svarbu atpažinti vaiko elgesio sunkumus ir tinkamai į juos reaguoti.

Agresyvus vaiko elgesys

Pasistenkite išlikti ramūs ir ramiai pasakykite, kad matote, jog vaikas negerai jaučiasi, jam kyla pyktis. Pabrėžkite, kad normalu taip jaustis, tačiau svarbu pyktį reikšti tinkamais būdais - reikia pasistengti, kad netinkamais žodžiais ar veiksmais nesužeistum kito. Padėkite vaikui nusiraminti ir paklauskite, koks jo nuomone, šioje situacijoje galėtų būti geriausias sprendimas.

Brolių ir sesių konfliktai

Vienas svarbiausių dalykų - pasistenkite nelyginti vaikų tarpusavyje. Tai menkina jų savivertę, žadina konkurenciją, didina priešiškumą, o santykyje su tėvais vaikai pradeda jaustis nesaugūs ir bando įvairias įsiteikimo strategijas. Brolių ir sesių santykių darnai padeda, kai tėvai pastebi jų individualius poreikius ir gebėjimus, vienodai vertina už pasiekimus ir laimėjimus.

Galimi valgymo sutrikimai

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Nerimaujantys vaikai

Stiprų nerimą vaikai gali išgyventi dėl artimųjų ir savo sveikatos, atsiskaitymų mokykloje, santykių su draugais, bijodami apsikvailinti, patirti gėdą ar patyčias, dėl ateities nežinomybės ir daugelio kitų dalykų. Stiprus nerimas sutrikdo miegą, valgymą, trukdo susikaupti ar džiaugtis įprastai maloniais dalykais. Nerimaujantys vaikai gali būti išsiblaškę, atsiriboję, dirglūs, verksmingi, elgtis piktai. Pasikalbėkite su vaiku apie jį neraminančias situacijas ir mintis, apsvarstykite, „kas bus, jeigu…“. Išmokykite nusiraminimo technikų: kvėpuoti, perkelti dėmesį į kitus dalykus, medituoti. Padėkite vaikams išlaikyti kasdienę rutiną ir fizinį aktyvumą, daugiau laiko leiskite kartu, patikinkite, kad esate šalia.

Konfliktų sprendimas

Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo. Visada naudinga pagalvoti, koks konkretaus konflikto su vaikais ar paaugliais sprendimo būdas būtų konstruktyvus, mokytų deramai atstovėti savo nuomonę arba protingai ieškoti kompromisų. Po konflikto visada svarbu pripažinti savo klaidas ir susitaikyti su vaiku ar paaugliu.

Vaiko elgesys, rodantis sunkumus

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.

Vaiko savijauta, dėl kurios reikėtų susirūpinti

Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Pasitikėjimo savimi stiprinimas

Dažniau pastebėkite ir atkreipkite vaiko dėmesį į dalykus, kurie jam sekasi ir priminkite konkrečius veiksmus, kurie padėjo sėkmingai susitvarkyti su iššūkiais praeityje. Padėkite rasti laiko tarp namų darbų užsiimti kūrybine veikla, pabrėžkite ne rezultatą, bet savybes ir pastangas, kurios padėjo kažką sukurti. Įtraukite vaiką ir paauglį į bendras šeimos veiklas.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

Nusiraminimo mokymas

Užvaldžius stipriems jausmams, vaikai dažniausiai elgiasi impulsyviai, neapgalvotai ir netinkamais būdais išreiškia emocijas. Pirmiausia išmokykite vaiką tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti per pilvą. Tuomet galima išbandyti lėtą skaičiavimą atgal nuo 10 iki 1. Dar vienas būdas - galvoti apie raminančius dalykus. Nusiraminti padeda ir kalbėjimas mintyse - priminimas sau sustoti, nusiraminti ir pagalvoti, ką daryti toliau.

Artimo ryšio kūrimas

Daugiau kalbėkitės ir domėkitės vaiko kasdieniais reikalais, pomėgiais ir rūpesčiais. Susitarkite dėl reguliaraus individualaus laiko, kurį leisite kartu su vaiku ir visą dėmesį skirsite tik jam. Kartu nuspręskite, kokias užduotis vaikas galėtų atlikti namuose. Tai padės lygiavertiškai pasidalinti atsakomybėmis ir jaustis jam šeimos dalimi. Padėkite vaikui ir paaugliui susikurti dienos rutiną, kuri suteiks pastovumo ir saugumo jausmą.

Pozityvi tėvystė

Suvokus, kokiais žmonėmis norima matyti savo užaugusius vaikus, įsisąmoninami ilgalaikius auklėjimo tikslus. Trumpalaikius iššūkius bei kasdienes situacijas galima paversti galimybėmis mokant vaikus, kaip valdyti stresą, pagarbiai bendrauti, spręsti nesutarimus be smurto, atsižvelgti į kitų žmonių jausmus, siekti savo tikslų nežeidžiant aplinkinių nei fiziškai, nei emociškai.

Psichikos sveikatos stiprinimo iniciatyvos

Įvairios organizacijos ir specialistai siūlo iniciatyvas, skirtas vaikų psichikos sveikatos stiprinimui.

„TeamUp“ programa

„TeamUp“ - tai organizacijų „Save the Children“, „War Child“ ir UNICEF sukurta judėjimu ir žaidimais grįsta psichosocialinės paramos programa, skirta vaikams nuo 6 metų. Judėjimas ir žaidimai suteikia galimybę atsikratyti susikaupusios įtampos, vaikai mokosi, kaip kūne atpažinti savo emocijas, kaip su jomis susitvarkyti, kaip įveikti konfliktines situacijas, mokosi bendradarbiauti ir palaikyti vienas kitą.

Pasaulinė psichikos sveikatos diena

Kaip ir kiekvienais metais, spalio mėnesį, psichologai minėdami pasaulinę psichikos sveikatos dieną ugdymo įstaigose organizuoja akcijas. Šių akcijų metu psichologai supažindina mokinius - kas yra gera emocinė sveikata, kaip galima ja rūpintis, kur kreiptis pagalbos, kai patenkame į įvairias sunkias situacijas.

Akcija „Pasižadėjimai sau“

Psichologai kvietė mokinius ir mokytojus pagalvoti apie savo emocinę sveikatą ir pabaigti mintį, parašyti: „Pasižadu……(įvardinant konkretų būdą, kaip stengsis puoselėti savo emocinę sveikatą). Tai buvo galimybė susipažinti bendruomenės narius su metodais, kurie turi teigiamos įtakos mūsų savijautai ir gerovei.

Kaip saugoti savo psichinę sveikatą?

• Saugokite savo psichinę sveikatą: išmokite atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad išsaugotumėte psichologinę pusiausvyrą.
• Kalbėkite apie savo jausmus - gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu.
• Būkite aktyvūs - ekspertai teigia, jog fizinio aktyvumo metu smegenys išskiria chemines medžiagas, kurios padeda žmogui jaustis gerai.
• Taisyklingai maitinkitės - yra stiprus ryšys tarp mūsų suvartojamo maisto ir mūsų savijautos.
• Gerkite saikingai - mes dažnai geriame alkoholį, norėdami pagerinti sau nuotaiką. Kai kurie geria, kad susidorotu su liūdesiu ar baime, tačiau gėrimas suteikia tik trumpalaikį efektą.
• Palaikykite ryšį - stiprus ryšys su šeimos nariais ir artimais draugais gali padėti susidoroti su stresu.
• Prašykite pagalbos - nei vienas iš mūsų nėra superherojus. Mes visi pavargstame arba jaučiamės prispausti atsakomybių naštos.
• Padarykite pertrauką - vietos ar dienotvarkės pakeitimas yra teigiamas jūsų psichinei sveikatai.
• Darykite tai, ką galite daryti geriausiai - ką mėgstate veikti?
• Priimkite save tokį, koks esate.
• Rūpinkitės kitais- rūpindamiesi kitų gerove jūs stiprinate tarpusavio ryšį.

Prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi - tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.

Specialistų pagalba

Sveikatos paslaugos raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms:

• Psichologinė, psichiatrinė pagalba vaikui ir šeimai:
  • Pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos bei asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos.
  • Nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas ugdymo įstaigų bendruomenėms teikia Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (organizuojamos individualios psichologo konsultacijos, psichologo konsultacijos grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugos).
• Medicininės reabilitacijos procedūros (kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo ir (ar) klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.):
  • Teikiamos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, sveikatos grąžinamasis gydymas, palaikomoji reabilitacija, sanatorinis gydymas.
  • Dėl medicininės reabilitacijos konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
• Kalbos korekcijos paslaugos:
  • Paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio medicininės reabilitacijos paslaugas. Paslaugas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos, vaikų ligų gydytojai, neurochirurgai, neurologai, otorinolaringologai, odontologai, veido ir žandikaulių chirurgai.
• Hipoterapija - tai gydomoji terapija su žirgais, kurios metu pasitelkiamas žirgo judėjimas tam, kad būtų pagerinta žmogaus fizinė, emocinė ar psichologinė būklė.
• Neurografika - tai kūrybinė, savianalizės ir emocinio išlaisvinimo technika, kuri jungia piešimą, psichologiją ir neuromokslą.
• Miško terapija - tai sąmoningas buvimas miške ar gamtoje, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichinę savijautą.
• Dramos terapija - tai terapinė praktika, kurioje naudojami vaidinimai, improvizacija, kūrybiniai procesai ir vaidmenų žaidimai, siekiant padėti žmonėms spręsti psichologines problemas, išgyventi emocinius sunkumus ir ugdyti savivertę bei pasitikėjimą savimi.
• Meno terapija - tai psichoterapijos forma, kuri naudoja meninius procesus (tokius kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir pan.) kaip priemonę saviraiškai, emocijų pažinimui ir psichologinei savijautai gerinti.
• Švietimo pagalba ugdymo įstaigoje:
  • Mokinių ugdymosi sunkumus vertina mokyklos vaiko gerovės komisija, specialiuosius ugdymosi poreikius vertina savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba.
  • Mokiniams ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba.
  • Esant poreikiui pedagogai mokiniams pritaiko ugdymo turinį, parenka mokymo strategijas, priemones, pritaiko mokyklos, klasės aplinką, naudoja techninės pagalbos priemones.
  • Mokiniams / vaikams rengiami individualaus ugdymo planai. Šių planų dalis yra pagalbos planas, kurį rengiant įtraukiami mokytojai bei bendradarbiaujama su švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.

Daugiau informacijos žr.:

• savivaldybių administracijos švietimo padaliniai;
• regioniniai specialiojo ugdymo centrai;
• Nacionalinė švietimo agentūra (kontaktai: mob. +370658 18 504, el.

Psichikos sveikata - tai gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Gera psichikos sveikata padeda mums pajusti gyvenimo džiaugsmą, geriau pažinti žmones ir mus supančią aplinką, kontroliuoti savo jausmus ir elgesį, lengviau įveikti stresą ir kasdieninio gyvenimo pokyčius. Gera vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus moksle, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą.

Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Apie pusę psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai turi ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti elgesio sunkumų ar pasireikšti sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai.

Tėvams, ugdymo įstaigų specialistams įtarti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus ar atskirti juos nuo charakterio ypatybių, nėra lengva.

• Psichologas - tai specialistas, turintis psichologinį išsilavinimą, kuris dirba su žmonių psichika, emocijomis ir elgesiu. Psichologai vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Jie padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę ištirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų. Vaikų psichologas ne tik vertina, bet ir konsultuoja.
• Psichoterapeutas - tai specialistas, kuris gali būti psichologas arba psichiatras, tačiau turi papildomą mokymą psichoterapijos srityje. Psichoterapeutai dirba su pacientais teikdami pokalbių terapiją, padeda spręsti emocines problemas, stresą, santykių problemas ir kitus iššūkius, naudodamiesi įvairiomis terapijos metodikomis.
• Psichoterapija - tai gydymo metodas, kuriuo gali būti gydomi psichikos sveikatos sutrikimai ir kitos psichologinės problemos, gilinamasi į jų priežastis. Psichoterapija yra ilgas procesas (gali trukti keletą metų). Kokiais metodais psichoterapeutas dirba, lemia jo baigtos psichoterapijos krypties - psichodinaminės, kognityvinės, geštalto, individualiosios ar kt.
• Psichiatras - tai gydytojas, specializuojantis psichikos sveikatoje, kuris baigė medicinos studijas ir papildomai mokėsi psichiatrijos. Psichiatras gali diagnozuoti psichines ligas ir skirti vaistus. Jie gali teikti psichoterapiją, bet jų pagrindinė funkcija - diagnozuoti ir gydyti sunkius psichinius sutrikimus.
• Vaikų psichiatras - tai gydytojas psichiatras, kurio specializacija - vaikų psichiatrija. Gydytojo psichiatro kompetencija - diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir prireikus skirti reikalingą gydymą: vaistus, psichologo, logopedo, kineziterapeuto ar kt. specialistų konsultacijas.

Jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus - vaikų gydytojas (pediatras). Jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą. Jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą.

Paprasčiausia pagalba vaikams ir jų tėvams, patiriantiems sunkumus yra prieinama skiriant koordinuotai teikiamas paslaugas. Tėvų (dažnu atveju) pasirinktas kelias neigti ir slėpti vaiko ligą ar sutrikimą, yra TIESIOGINIS nusikaltimas vaiko ateičiai. Slepiama liga ar sutrikimas ilgainiui vis tiek tampa pastebimas, o sulaukus pilnametystės kai kurios ligos (pvz.

tags: #vaiku #psichikos #sveikatos #stiprinimui #sveikatos #remomo