JAV išgyvena sudėtingą laikotarpį, kurį apibrėžia įvairūs socialiniai klausimai, pradedant migracijos politika ir baigiant socialinės žiniasklaidos įtaka visuomenei. Šie klausimai kelia aštrias diskusijas ir daro didelę įtaką šalies politikai, ekonomikai ir socialinei sanglaudai.
Migracijos Politika ir Jos Pasekmės
Migracijos klausimai išlieka vienu pagrindinių politinių kovų JAV. Neseniai JAV prezidento administracija nutraukė programą, pagal kurią Amerikoje gyvena maždaug 200 tūkst. Salvadoro piliečių. Be to, panaikinti panašūs leidimai šalyje gyventi ir dešimtims tūkstančių Nikaragvos bei Haičio piliečių, greitai gali būti svarstoma, ką daryti su dešimtimis tūkstančių imigrantų iš Hondūro.
Rugsėjį D. Trumpas atšaukė Baracko Obamos priimtą teisės aktą, nuo deportacijos saugojusį apie 700 tūkst. imigrantų, į Ameriką neteisėtai patekusių vaikystėje. Šie vadinamieji „svajotojai“ - daugiausia iš Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos šalių atvykę žmonės.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ieva Giedraitytė teigia, kad JAV išvarius imigrantus, pablogėtų ne tik Centrinės Amerikos valstybių, bet ir pačių JAV situacija - tai pakenktų ir šalies ekonomikai.
Pasak I. Giedraitytės, labai daug žmonių iš nežinojimo ar blogos patirties bijo emigrantų, kurie tiki, kad dėl imigrantų prarado darbą. O kai kurie politikai galvoja, kad iš to gali pasidaryti didžiulį kapitalą.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Centrinėje Amerikoje nebuvo žemės ir mokesčių reformų, tad valstybės jų surenka mažai ir negali gerinti socialinės situacijos. Kone kas antra šeima Salvadore gyvena žemiau skurdo ribos.
Pasak I. Giedraitytės, menkai tikėtina, kad pusė iš 200 tūkst. žmonių nusprendžia grįžti. Tie žmonės susidurtų su darbo stygiumi, o jeigu rastų darbą, išstumtų vietinius žmones, nes yra kvalifikuotesni, dvikalbiai ir t. t.
I. Giedraitytė pastebi, kad artėjant Kongreso rinkimams, tiek demokratai, tiek respublikonai nori išsaugoti savo rinkėjų balsus, tarp kurių yra daug imigrantų: „Vadinasi, jie stengsis stumti administraciją, kad būtų kažkas palengvinta.“
Šalys pagal JAV imigrantų skaičių (2018 m.)
Centrinės Amerikos Situacija
Be Salvadoro, skurdžios šalys yra ir Gvatemala, ir Hondūras. Šios šalys pasižymi didžiuliu nesaugumu. Šiose valstybėse 100 tūkst. gyventojų tenka didžiausias žmogžudysčių skaičius. Jose 100 tūkst. gyventojų tenka 50-90 žmogžudysčių, o pasaulio vidurkis - 5-6, Europoje dar mažiau.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Lotynų Amerikoje nuo kolonijų laikų išliko didelė nelygybė, žemės ir turto koncentracija elito rankose. Centrinėje Amerikoje kilo pilietinių karų. Salvadore toks karas truko 12 metų, iki 1992 m.
Salvadore veikia dvi didžiausios nusikalstamos grupuotės MS-13 ir 18-osios gatvės gauja, pirmiausia susikūrusios JAV, bet, amerikiečiams pradėjus deportuoti nusikaltėlius, persikėlusios į Centrinę Ameriką. Jos reketuoja verslininkus, plėšia, žudo, užsiima prostitucija, narkotikų prekyba ir kitais nusikaltimais. Pernai Salvadore nužudyta beveik 4 tūkst. žmonių.
I. Giedraitytė neslepia, kad tos gaujos - tam tikra galimybė darbo nerandantiems jauniems vyrams. Kai rasti darbą nelabai realu, gaujos tampa patrauklesnės. Pasak politologės, nusikalstamumas yra pasekmė, kurią regione sukėlė nestabili situacija.
Pilietybė ir Imigracija JAV Istorijoje
XIX a. antroje pusėje prasidėjusi gausi imigracija į JAV šalies istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį. Vakarinėje šalies dalyje buvo dar daug neapgyvendintų žemių, o greitai augančiai pramonei vis daugiau reikėjo darbo jėgos. Kurį laiką JAV vyriausybė imigracijos beveik neribojo.
Nuo pilietinio karo iki XXa. pr. į JAV atvyko 13,5 mln. imigrantų. Tuo metu Europoje dėl medicinos pažangos ir pagerėjusių higienos sąlygų sparčiai augo žmonių skaičius. Kaimuose, sumažėjus ūkių plotams, šeimos nebeįstengė išsimaitinti. Miestuose dėl įgūdžių ir išsilavinimo stokos ne visi galėjo įsidarbinti fabrikuose ir gamyklose.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Europiečiams JAV atrodė neribotų galimybių šalis, kurioje viešpatavo politinė laisvė ir galimybė praturtėti (“The American Dream”). Imigrantai JAV tikėjosi susikurti geresnį gerbūvį negu turėjo savo tėvynėje. Žmogus, daug ką gyvenime pasiekęs savo jėgomis (“self made man”), tapo neatskiriamu JAV įvaizdžiu.
Imigracija į JAV vyko keliais etapais. Pirmuoju etapu, kuris prasidėjo XIX a. pr. ir tęsėsi iki 1880 m., 85% imigrantų atvyko iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Skandinavijos. Dauguma atvykusių buvo protestantai, kalbėjo angliškai, mokėjo skaityti ir rašyti. Jie lengviau ir greičiau įsitraukė į JAV visuomeninį gyvenimą.
Antruoju etapu (nuo 1880 m. iki XX a. pr.) imigrantų plūstelėjo dar daugiau. Kiekvienais metais į JAV vidutiniškai atvykdavo apie 500 tūkst. imigrantų. Daugelis jų atvyko iš Pietų ir Rytų Europos. Antrojo etapo imigrantai, kurių daugumą sudarė žydai ir italai, buvo įvairių religijų, papročių, kalbų. Jie kūrėsi miestuose sudarydami atskirų etninių grupių kvartalus.
Imigrantų indėlis į JAV ekonominį ir kultūrinį gyvenimą buvo milžiniškas. Jie statė miestus, tiesė geležinkelius ir kelius, dirbo kasyklose ir plieno liejyklose. Retai apgyvendintuose JAV vakaruose imigrantai kūrė naujus ūkius. Kiekviena imigrantų etninė grupė turėjo savo kultūrą, papročius, tradicijas.
JAV imigracijos istorijos chronologija
Socialinė Žiniasklaida ir Diplomatija
Socialinė žiniasklaida tapo svarbiu įrankiu ne tik visuomenės nuomonei formuoti, bet ir diplomatijai. JAV konsulate Kazachstane dirbantis diplomatas Tristramas Perry teigia, kad diplomatija atspindi žmonių veiksmus. Kai daugiau žmonių pradeda naudotis socialiniais tinklais, žinoma, ir daugiau diplomatų pradeda daryti tą patį.
T. Perry sako, kad per pastaruosius 50 metų atsirado ir toks dalykas, kaip viešasis diplomatas, kurio darbas yra komunikuoti valstybės politiką visuomenėms. Logiška, kad komunikacijos ir informacijos rinkimo priemonės yra vis labiau skaitmeninės, todėl viešiesiems diplomatams ir diplomatams apskritai yra labai svarbu jas išnaudoti. Jos yra patogesnės ir efektyvesnės, todėl natūralu, kad diplomatai naudojasi socialine žiniasklaida. Pats tikiu, kad ši tendencija ateityje tik plėsis.
T. Perry pabrėžia, kad socialinė žiniasklaida sulaužo laiko ir atstumo barjerus. Kai vyksta krizė ir jis turi ką pasakyti - ką jis turėtų išlipti iš lėktuvo? Ne, tačiau jis gali pasinaudoti socialine žiniasklaida.
T. Perry teigia, kad socialinė žiniasklaida nepaverčia krizės ilgesne ir kitaip jos nepakeičia, tačiau būdama greitesnė už tradicinę žiniasklaidą ji gali informaciją paskleisti greičiau. Blogoji to pusė yra ta, kad ją sunkiau patikrinti. Visgi žmonės patys tampa nuovokesni žiniasklaidos vartotojai ir sugeba atskirti melą nuo tiesos - bent jau aš tuo tikiu.
T. Perry pataria pareigūnams iš pradžių daugiau klausyti arba bent jau nekalbėti daugiau už kitus. Taip pat atsakyti į žmonių užduodamus klausimus.
Socialinė žiniasklaida ir politinė poliarizacija Amerikoje | 60 minučių
Socialinė Nesantaika ir Patriotizmas
Amerikiečiams rengiantis švęsti 242-ąjį šalies gimtadienį, vieni jų jaučia ypatingą patriotizmą, bet kitiems šiemetinę Nepriklausomybės dieną smarkiai slegia šalį jaudinantys socialiniai klausimai.
Ekskursijų gidė Cara McIntyre sako, kad amerikiečių sugebėjimas pagarbiai diskutuoti sunkiausiais aktualiais klausimais atrodo beviltiškai prarastas. „Ši pikta pastarojo dešimtmečio nesantaika. Manau, kad šalies įkūrėjai dėl to tikrai liūdėtų“, - sako ji. „Socialinė žiniasklaida pavertė mus visus besityčiojančiais žmonėmis. Žmonės čia sako dalykus, kurių niekada nepasakytų kitam į veidą“.
Pensininkas Philipas Wiley tiesiai reiškia savo nuomonę apie tai, kuo serga šalis: „Daug šitų dalykų yra susiję su dabartine administracija Vašingtone“.
Tačiau pensininkas Floydas Championas buvo nusiteikęs absoliučiai optimistiškai. Jo nuomone, Amerika išgyvena geriausius savo laikus.
Angela Limb pasakojo, kad dėl meksikietiškos kilmės viename prekybos centre prie jos buvo priėję nepažįstami žmonės, kurie pasakė jai grįžti į savo šalį. Ji džiaugiasi būdama amerikietė ir planuoja atitinkamai švęsti Liepos 4-ąją. „Aš švenčiu šią šventę, - sakė ji. - Noriu, kad mano vaikai didžiuotųsi savo šalimi ir vienodai elgtųsi su visais“.
Vietname kariavęs veteranas Thomas Moe mano, kad tokiu metu, kai atrodome labiau nei bet kada įsikibę vienas kitam į gerkles, mums reikia truputį atsitraukti. „Galėjome būti kaip Venesuela, Rusija ar Kinija, kur visi viešai sako ar galvoja tą patį. Mes niekada nenorėjome, kad taip būtų“.
Virtuvės šefas Bradas Messieras sako, jog šalies tribalizmas yra per didelis, kad jį būtų galima ignoruoti. „Tai šventė, kuri teoriškai suvienija mus kaip šalį, bet tikrovėje mes vis dar esame savo dviejose labai skirtingose stovyklose, - sakė B.Messieras. - Man tai iliustruoja akį rėžiančius mūsų nesutarimus. Tai, dėl ko susivienijame, labai paviršutiniška. Ar labai ėjimas žiūrėti fejerverkų iš tiesų suartina žmones?“
Baudelis Ivanas Osorio Herrera jaučia vien dėkingumą savo naujajai šaliai. Šis dviejų berniukų tėvas atvyko į Bronksą iš Meksikos dar vaikystėje, būdamas septynerių, o antradienį buvo tarp 200 imigrantų, davusių piliečio priesaiką Niujorko viešojoje bibliotekoje. Ir jis vertina šią progą. „Turiu vaikų. Turiu namus. Galima sakyti, mes įgyvendinome savo svajonę“.
Mary Saunders taip pat kalbėjo apie dėkingumą ir laukė šventės. „Kaip imigrantei ir natūralizacijos tvarka Amerikos piliete tapusiam žmogui man privilegija dalyvauti“, - sakė ši 53 metų mokslininkė. „Tai šventinė diena stabtelėti ir pasidžiaugti su šeima“.
Naujos Vizų Taisyklės ir Socialiniai Tinklai
JAV ambasada Varšuvoje pranešė, kad visi neimigraciniai vizų prašymai studijuoti JAV turėtų pakeisti savo socialinių tinklų paskyrų privatumo nustatymus į „viešą". Taip siekiama palengvinti patikrinimo procedūras.
Internautai svarstė, ar vizos bus išduodamos pagal tai, ką žmogus skelbia socialiniame tinkle? Kai kurie užjautė ambasados darbuotojus, kurie priversti skelbti tokias absurdiškas tvarkas.
Remiantis naujomis gairėmis, bus atliekama išsami ir nuodugni visų F, M ir J neimigrantinių kategorijų studentų bei mainų programų dalyvių patikra, įskaitant jų veiklą internete.
tags: #socialiniai #klausaimai #jav