Socialiniai įgūdžiai - tai didelis komplektas gebėjimų, kurie leidžia vaikui tinkamai sąveikauti su kitais žmonėmis, kuriant ir palaikant tarpusavio santykius. Šie įgūdžiai apima viską - nuo bendravimo ir empatijos iki konfliktų sprendimo ir bendradarbiavimo su kitais. Socialiniai įgūdžiai nėra vien apie tai, kaip mes kalbame ir bendraujame su kitais, bet ir apie tai, kaip suprantame, reaguojame į aplinkinių jausmus, kaip sprendžiame tarpusavio nesutarimus ir kaip prisidedame prie bendruomenės gerovės. Socialiniai įgūdžiai - tai gebėjimas sugyventi su kitais asmenimis ir grupėmis. Apie socialinių įgūdžių svarbą vaikui pasakoja psichologė Agnieška Kašinska.
Kodėl Vaikams Svarbu Lavinti Socialinius Įgūdžius?
Mes, žmonės, esame socialinės būtybės, turime bendravimo, buvimo tarp žmonių poreikį. Jei vaikas išmoksta jaustis komfortiškai tarp žmonių, tuomet jis auga ir vystosi kaip sveika asmenybė, nes jam pavyksta tenkinti socialinio bendravimo poreikį. Socialiniai įgūdžiai yra asmeninės ir profesinės sėkmės bei pasitenkinimo gyvenimu raktai, nes jie leidžia efektyviai bendrauti, bendradarbiauti ir sąveikauti su kitais žmonėmis. Šie įgūdžiai apima platų spektrą gebėjimų ir įgūdžių, kurie leidžia kurti ir palaikyti teigiamus tarpusavio santykius.
Kada ir Kaip Reikėtų Pradėti Mokyti Vaiką Įgūdžių, Kurie Padės Lengviau Susibendrauti Su Kitais?
Iki 3 metų vaikui pakanka mamos ir tėčio, todėl net patariama, jei yra galimybė, auklėti vaiką patiems tėvams, o ne leisti į darželį. Paaugus iki 3 metukų, vaikui prireikia daugiau dirgiklių, jam jau nebeužtenka artimiausios aplinkos. Jo smegenys ir psichinė sistema jau pasiruošusi priimti ir įsisavinti daugiau. Vaikai geriausiai mokosi natūralioje aplinkoje, t.y. bendraujant su kitais vaikais, šeimoje, darželyje. Buvimas tarp žmonių yra būdas išmokti.
Kaip Tėvai Gali Ugdyti Vaiko Empatiją Kitiems?
Psichologė Agnieška Kašinska išskiria 3 būdus, kaip tėvai gali ugdyti vaiko empatiją kitiems:
- Pirma, žaisti su vaiku vaidmens žaidimus, kuomet mažylis vaidina kažkokį veikėją, tuomet klausti, kaip tas veikėjas jaučiasi skirtingose situacijose.
- Antra, esant šeimos situacijoms, pvz. jis trenkė sesei, klausti kaip, jo manymu, ji dabar jaučiasi? Kaip tu jaustumeisi? Tikslas toks, kad vaikas įsivaizduotų, jog kitas žmogus gali jaustis kitaip, negu jis tuo momentu.
- Trečia, tai kalbėti apie jausmus skirtingose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, apsiperkant. Jei vaikas kažko prašo, galima paklausti, kaip jis jaučiasi, kai negauna, ko nori, ir kaip jo manymu, jaučiasi jaučiasi, kai yra prašoma ir pasako ne.
Kas Atsitinka, Kai Vaikui Trūksta Socialinių Įgūdžių? Kokie Socialinių Įgūdžių Stokos Ženklai?
Vaikas bijo žmonių susibūrimo, atsisako žaisti su kitais vaikais, bijo būti paliktas vienas. Jei tai ne jo artimiausi žmonės, jam nepavyksta žaisti su bendraamžiais, gali būti agresyvus arba atvirkščiai - labai baikštus, kiti vaikai nenori su juo žaisti. Jei vaikui trūksta socialinių įgūdžių, gali būti, jog aplinka pradės jo nepriimti, atstums. Tuomet vaikas ieškos kitų būdų, kur gali patenkinti socialinio bendravimo poreikius. Dažniausia priemonė - internetas. Ten nereikia daug socialinių įgūdžių, vaikas jaučiasi drąsesnis, o jei kažkas nepavyks, jis gali tiesiog ištrinti. Be abejo, tai gali peraugti į priklausomybę, vaikas išvis gali nenorėti išeiti iš savo kambario, nes visas gyvenimas yra už ekrano.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Taigi, labai svarbu skatinti socialinių įgūdžių plėtrą ir ugdymą bet kuriame vaiko amžiuje. Tai padės jam ne tik efektyviai bendrauti su kitais, prisitaikyti naujoje aplinkoje, bet ir spręsti iškilusius konfliktus.
Socialinių Įgūdžių Apibrėžimas ir Sudedamosios Dalys
Sociãliniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Tai socialinio bendravimo patirtis.
Plačiąją prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.
Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Tai reiškia asmens gebėjimą elgtis adekvačiai ir adaptyviai (prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos), sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.
Socialinių įgūdžių sudedamosios dalys:
- Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas).
- Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas).
- Verbaliniai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos įvairiomis temomis, mokymas ir mokymasis.
- Neverbaliniai: aktyvus klausymas, kūno kalba.
Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Esminiai ir situaciniai socialiniai įgūdžiai:
- Esminiai: stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas).
- Situaciniai: (pavyzdžiui, mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus).
Analizuojant vaikų socialinę kompetenciją dažniausiai pabrėžiami tokie socialiniai įgūdžiai: problemų sprendimas, empatija, streso įveikimas. Gerų santykių su bendraamžiais pagrindu formuojasi šie vaikų socialiniai įgūdžiai: mokėjimas reikšti jausmus, išgirsti, pagarba vienų kitiems, bendradarbiavimas.
Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus. Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.
Socialinių Emocinių Kompetencijų Svarba
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių.
Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji jaustųsi saugūs, vertinami ir įsitraukę į mokymosi procesą.
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius. Aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.
Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra susiję priežasties pasekmės ryšiais. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.
Socialinių įgūdžių ugdymas
Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.
Sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Moksliškai įrodyta, kad pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi ir elgesiui.
Geras mokytojas stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikęs, laimingas ir besišypsantis. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus. Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.
Nors Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje nėra. Siekiant išspręsti kilusius sunkumus, mokykla turi veikti kaip sutelkta bendruomenė.
Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas. Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo.
Siekiant profesijos, rengdamiesi jai mes stengiamės sukaupti kiek galima daugiau profesinių žinių ir įgyti reikiamų įgūdžių. Tačiau šiais laikais ne vien tik žinios yra svarbios. Vien profesinių įgūdžių kartais nepakanka norint sėkmingai atlikti savo darbą, nes darbdaviai šiandien reikalauja daugiau. Gebėjimai - tai žinių, įgūdžių, požiūrio ir elgesio visuma (dar vadinama kompetencija). Viso to žmogui reikia norint kad sektųsi gyvenime, darbe ir visuomenėje.
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt. Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji.
Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.
Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai: Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams.
Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos.
Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį. Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius g...