Socialiniai Gebėjimai: Apibrėžimas, Svarba ir Ugdymas

Šiuolaikinėje darbo rinkoje vis dažniau pastebima tendencija, kuri iš esmės keičia sampratą apie tai, kas yra idealus darbuotojas. Jei prieš dešimtmetį techninės žinios ir specifiniai profesiniai gebėjimai buvo neginčijamas prioritetas, šiandien svarstyklės vis labiau krypsta į kitą pusę. Darbdaviai, personalo atrankos specialistai ir karjeros konsultantai vienbalsiai tvirtina: be stiprių socialinių įgūdžių net ir paties aukščiausio lygio ekspertas gali susidurti su rimtais karjeros barjerais. Gebėjimas užmegzti ryšį, suprasti kolegas, efektyviai komunikuoti ir valdyti konfliktines situacijas tapo nebe privalumu, o būtinybe. Šiame straipsnyje gilinamės į ekspertų įžvalgas apie tai, kodėl būtent "minkštieji" įgūdžiai (angl. soft skills) yra tokie svarbūs.

Norint suprasti socialinių įgūdžių svarbą, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kas tai yra. Dažnai klaidingai manoma, kad socialiniai įgūdžiai apsiriboja tik mandagumu ar gebėjimu palaikyti pokalbį prie kavos aparato. Verslo psichologai pabrėžia, kad darbo vietoje vyksta nuolatinė evoliucija. Automatizacijai ir dirbtiniam intelektui perimant rutinines, technines ir duomenų apdorojimo užduotis, žmogiškasis faktorius tampa tuo elementu, kurio neįmanoma pakeisti algoritmais.

Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Tai socialinio bendravimo patirtis.

Plačiąją prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.

Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Tai reiškia asmens gebėjimą elgtis adekvačiai ir adaptyviai (prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos), sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Karjeros konsultantai dažnai naudoja posakį: „Dėl techninių įgūdžių jus pasamdo, o dėl socialinių įgūdžių stokos - atleidžia”. Tai nėra tik skambi frazė. Tyrimai rodo, kad sėkmingiausi lyderiai ir vadybininkai pasižymi ne aukščiausiu IQ, o aukščiausiu emociniu intelektu. Techninės žinios (angl. hard skills) yra būtinos užduotims atlikti, tačiau jos yra statinės.

Įsivaizduokite programuotoją, kuris sukuria genialų kodą, tačiau nesugeba paaiškinti jo veikimo principų kolegoms arba reaguoja agresyviai į bet kokią kritiką. Toks darbuotojas tampa „toksišku” komandos elementu, stabdančiu bendrą progresą.

Socialinių Įgūdžių Sudedamosios Dalys

Socialinius įgūdžius sudaro:

• Socialinis žinojimas: sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas.
• Socialinė elgsena: teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas.

Socialiniai įgūdžiai pagal reiškimo būdą gali būti:

• Verbaliniai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos įvairiomis temomis, mokymas ir mokymasis.
• Neverbaliniai: aktyvus klausymas, kūno kalba.

Intrapersonaliniai ir Interpersonaliniai Socialiniai Įgūdžiai

Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Esminiai ir Situaciniai Socialiniai Įgūdžiai

Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius ir situacinius:

• Esminiai: stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas).
• Situaciniai: (pavyzdžiui, mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus).

Vienas iš labiausiai ekspertų akcentuojamų socialinių įgūdžių yra empatija. Versle empatija nereiškia tik užuojautos; tai yra strateginis gebėjimas matyti situaciją iš kliento, kolegos ar vadovo perspektyvos.

Empatija padeda:

• Efektyviau derėtis: Suprantant kitos pusės motyvus ir baimes, derybose galima rasti „laimėti-laimėti” (angl. win-win) sprendimus.
• Kurti lojalumą: Klientai ir darbuotojai jaučiasi labiau vertinami, kai jų poreikiai suprantami ir į juos atsižvelgiama.
• Spręsti konfliktus: Empatija padeda rasti kompromisus ir išvengti eskalacijos.

Dauguma žmonių mano, kad yra geri komunikatoriai, nes daug kalba. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia komunikacijos dalis yra aktyvus klausymasis. Tai įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti. Efektyvi komunikacija taip pat apima gebėjimą priimti ir teikti grįžtamąjį ryšį (angl. feedback). Sėkmingoje karjeroje kritika suvokiama ne kaip asmeninis įžeidimas, o kaip galimybė tobulėti.

Darbo aplinka be konfliktų yra utopija. Skirtingos nuomonės, interesai ir darbo stiliai neišvengiamai sukelia trintį. Čia atsiskleidžia dar viena socialinių įgūdžių svarba - gebėjimas valdyti konfliktus.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Krizinėse situacijose, pavyzdžiui, vėluojant projektams ar praradus svarbų klientą, techniniai sprendimai dažnai būna aiškūs, tačiau emocinė įtampa trukdo juos įgyvendinti. Darbuotojas, turintis stiprius socialinius įgūdžius, tokioje situacijoje veikia kaip stabilizatorius.

Be to, šiuolaikinis pasaulis reikalauja didelio adaptabilumo. Įmonės struktūros keičiasi, technologijos atsinaujina kas pusmetį. Sėkminga karjera retai kada yra vienišo vilko kelias. Gebėjimas megzti ir palaikyti profesinius ryšius (angl. networking) yra tiesioginė socialinių įgūdžių išraiška. Tai nėra tik vizitinių kortelių dalinimas konferencijose.

Ekspertai pastebi, kad žmonės su plačiu socialiniu tinklu greičiau randa naujas darbo galimybes, lengviau pritraukia investicijas savo idėjoms ir turi prieigą prie vertingos informacijos, kuri nėra viešai prieinama.

Socialinių Emocinių Kompetencijų Svarba

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių.

Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji jaustųsi saugūs, vertinami ir įsitraukę į mokymosi procesą.

Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.

Pasak Čedavičienės D. (2008) mokytojai, dažniausiai nerimaujantys dėl mokinių matematinio ar kalbinio neraštingumo, pradeda suprasti, kad egzistuoja kitas, dar didesnį rūpestį keliantis trūkumas: emocinis neraštingumas. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius.

Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.

Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra susiję priežasties pasekmės ryšiais. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.

Socialinių Įgūdžių Ugdymas

Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo.

Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.

Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.

Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio.

Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.

Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.

Moksliškai įrodyta, kad pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi ir elgesiui.

Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.:

• Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
• Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
• Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
• Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
• Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
• Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
• Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu).
• Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
• Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
• Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
• Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.

Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.

Kaip pastebi Kunickienė R., Neale S. (2015), nors Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje nėra (veikiau stebima mažėjimo, blogėjimo tendencija). Siekiant išspręsti kilusius sunkumus, mokykla turi veikti kaip sutelkta bendruomenė.

Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas. Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo.

Siekiant profesijos, rengdamiesi jai mes stengiamės sukaupti kiek galima daugiau profesinių žinių ir įgyti reikiamų įgūdžių. Tačiau šiais laikais ne vien tik žinios yra svarbios. Vien profesinių įgūdžių kartais nepakanka norint sėkmingai atlikti savo darbą, nes darbdaviai šiandien reikalauja daugiau.

Gebėjimai - tai žinių, įgūdžių, požiūrio ir elgesio visuma (dar vadinama kompetencija). Viso to žmogui reikia norint kad sektųsi gyvenime, darbe ir visuomenėje.

Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.

Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji. Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.

Socialinis emocinis ugdymas	Poveikis
Nuoseklumas	Socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas
Integravimas	Maksimalus rezultatas ugdymo procese
Bendruomeniškumas	Pilietinės savimonės stiprinimas

Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.

Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:

Kiekvienoje pamokoje:

• Turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams.
• Mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
• Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos.

Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.

Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį. Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkretų gebėjimą valdyti save ir kitus.

Apibendrinant galima teigti, jog socialiniai gebėjimai yra esminiai tiek asmeniniam augimui, tiek profesinei sėkmei. Šių gebėjimų ugdymas turėtų prasidėti ankstyvame amžiuje, integruojant juos į švietimo sistemą ir kasdienį gyvenimą, taip užtikrinant harmoningą ir sėkmingą individo raidą.

tags: #socialiniai #gebejimai #zodynas