Sociãliniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Tai socialinio bendravimo patirtis. Plačiąją prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui. Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Tai reiškia asmens gebėjimą elgtis adekvačiai ir adaptyviai (prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos), sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.
Socialinių įgūdžių sudedamosios dalys
Socialinius įgūdžius sudaro: Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas). Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas). Verbaliniai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos įvairiomis temomis, mokymas ir mokymasis. Neverbaliniai: aktyvus klausymas, kūno kalba. Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Esminiai ir situaciniai socialiniai įgūdžiai
Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius ir situacinius: Esminiai: stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas). Situaciniai: (pavyzdžiui, mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus).
Socialinė kompetencija vaikams: įgūdžiai, santykiai ir pasekmės
Analizuojant vaikų socialinę kompetenciją dažnai pabrėžiami tokie socialiniai įgūdžiai: problemų sprendimas, empatija, streso įveikimas. Gerų santykių su bendraamžiais pagrindu formuojasi šie vaikų socialiniai įgūdžiai: mokėjimas reikšti jausmus, išgirsti, pagarba vienų kitiems, bendradarbiavimas. Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus. Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.
Socialinių emocinių kompetencijų svarba
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Emocinis intelektas apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Pedagogų požiūriu emocinis intelektas dažnai yra esminis rodiklis, kuris lemia mokymosi sėkmę. Kaip teigia Kai kurie tyrimai, mokytojai turi skatinti vaikus pažinti savo jausmus, taip pat ugdyti gebėjimą tyrinėti socialinius santykius. Mokyklos aplinka, kurioje patyčios nepriimtinos, skatina mokytis ir bręsti. Emocinis intelektas yra patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.
Socialinio ir emocinio ugdymo praktika
Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbio), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais. Humoras šeimoje skatina vaiko gebėjimą tvarkytis su stresu ir emocijomis. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti, kurti juokingus pasakojimus, dainas, kvailioti.
Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) tyrė paauglių emocinį intelektą ir pabrėžė, kad paauglystės sunkumai iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, socialinės kompetencijos, įvairovės aplinkoje. Autorių duomenys rodo, kad EQ, adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir vidiniai gebėjimai teigiamai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Sėkmė mokykloje priklauso daugiau nuo emocinių ir socialinių įgūdžių nei vien tik nuo žinių.
- Nauji gebėjimai mokykloje kuriami per nuoseklų socialinio ir emocinio ugdymo procesą.
- Profesorų bruožai ir nuolatinė refleksija formuoja mokytojo socialines emocines kompetencijas.
- Integruojant ugdymą į visų dalykų turinį, skatinama praktinis įgūdžių pritaikymas realiame gyvenime.
Lam C. (2014) išskyrė gero mokytojo bruožus, kurie lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas: meilė mokyti, teigiama energija, gebėjimas megzti ryšius su mokiniais, nuolatinis tobulėjimas ir lankstumas. Taip pat pabrėžiama, kad didžiausia nauda kyla integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius į visą ugdymo procesą, o ne į atskiras programas. Lietuvoje būtina sisteminė pagalba pedagogams ir tėvams ugdant socialinę ir emocinę kompetenciją.
Developing Emotional Intelligence
Socialiniai faktai verslo ir visuomenės kontekste
Socialiniai įvykiai - tai įvykiai, vykstantys visuomenėje ir turintys tiesioginės įtakos jos nariams. Pavyzdžiai: produktų brangimas, klimato kaita, smurtas, nedarbas ir kt. Socialinis faktas - tai dalykas, kylantis iš žmonių sąveikos ir priimtas visuomenėje. Socialiniai įvykiai mus veikia įvairiais būdais, įtakoja mūsų mąstymą, elgesį ir santykius. Kartais socialinių įvykių įtaka gali būti teigiama, pavyzdžiui, skatinanti sportuoti ar sveikai maitintis. Todėl socialiniai faktai yra svarbūs, nes leidžia suprasti kontekstą, kuriame gyvename, ir santykius su kitais. Norėdami geriau suprasti socialinius faktus, turime studijuoti ir analizuoti visuomenę, kurioje gyvename.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialinių įvykių įtaka mūsų gyvenimui
Vienatvė yra aktuali socialinis faktorius, ypač senyvoje savo dalyje. Žmonės gali jaustis vieniši net ir būdami tarp kitų ar gyvenantys šeimoje. Vienatvė gali sukelti depresiją ir įtakoti fizinę bei psichinę gerovę. Todėl svarbu skatinti senyvo amžiaus žmones dalyvauti bendruomenės gyvenime ir kurti tarpusavio draugystę. Pasak mokslininkų, šeima ir draugai atlieka svarbias funkcijas ir yra lygiai svarbūs. Specialios pagalbos linijos, kaip Sidabrinė linija, teikia draugystės ir pagalbos paslaugas vienišiems senjorams.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #faktai #vikipedija