Ergoterapija: gydomi sutrikimai ir taikymo sritys

Ergoterapija (gr. Ergon - darbas, terapija - gydymas) - pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus.

Ergoterapija - gydymo metodas, ypač naudingas tiems, kurie dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų prarado įgūdžius ar patiria sunkumų kasdieniniame gyvenime. Ji gali padėti ne tik fiziniame, bet ir psichologiniame lygmenyje, suteikdama asmenims galimybę vėl jaustis nepriklausomiems ir aktyviems.

Žmogaus veiklos sritys ir ergoterapijos tikslai

Žmogaus veiklos realizavimas gali būti labai įvairus. kasdieninė veikla - tai veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas (maitinimasis, asmens higiena, apsirengimo įgūdžiai, apsitarnavimas tualete, maudymasis vonioje ir kt).

produktyvioji veikla/darbas. Tai sritis, kurios pagalba yra užtikrinamas tam tikras servisas (paslauga) ar poreikių patenkinimas. Šios veiklos rezultatas intelektualus produktas, tam tikra pagalba, informacijos skleidimas, apsauga. Produktyviąją veiklą/darbą galima apibūdinti kaip tikslingą, nukreiptą į asmeninį tobulėjimą, visuomeninių poreikių patenkinimą ir pragyvenimą. Šios veiklos sričiai taip pat yra priskiriamos studijos, profesinė praktika.

Laisvalaikis - tai dar viena žmogaus veiklos sritis, kuria siekiama pasilinksminimo, atsipalaidavimo, patirti spontaninį malonumą ar išreikšti save.

Taip pat skaitykite: Ergoterapijos studijos Lietuvoje

Ergoterapija yra gydymo metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, kurios yra svarbios jo sveikatai, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei.

Pagrindiniai ergoterapijos uždaviniai

• Ergoterapijoje naudojami pratimai, veiklos ir terapinės užduotys, tiesiogiai susijusios su asmens kasdienio gyvenimo veiklomis.
• Taip pat taikomi kognityviniai ir socialiniai įgūdžių lavinimo pratimai.
• Pagrindinis ergoterapijos tikslas, pasak M. Šimkutės, yra paciento mokymas atlikti veiklas, užduotis ir vaidmenis, siekiant užtikrinti produktyvų gyvenimą, savęs bei aplinkos kontrolę.
• Ergoterapija siekiama sugrąžinti pacientui gebėjimą daryti viską, ką jis sugebėjo dar prieš patirdamas traumą.

Ergoterapeuto vaidmuo reabilitacijoje

Ergoterapeutas, būdamas reabilitacijos komandos narys, dirbdamas su pacientu, pirmiausia siekia bendrų reabilitacijos tikslų bei vadovaujasi bendraisiais reabilitacijos principais.

Konsultuodamasis su kitais reabilitacijos specialistais jis įvertina paciento savarankiškumą visose veiklos srityse, išsiaiškina kokios pagalbos jam labiausiai reikia. Tuomet sudaro individualų veiklos planą, parenka ir pasiūlo pacientui tinkamiausią ir priimtinausią veiklos rūšį (ar keletą veiklos rūšių).

Ergoterapeutas betarpiškai bendraudamas su pacientu bei jo artimaisiais, kasdien po kelis kartus atlikdamas savo procedūras padeda jam pasijusti savarankiškesniam kasdienėje veikloje, susigrąžinti prieš ligą turėtus darbinius įgūdžius.

Ergoterapijos procedūros būna tiek individualios, tiek grupinės. Ergoterapijos procedūros vyksta specialiuose ergoterapijos kabinetuose.

Taip pat skaitykite: Ergoterapijos nauda

Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį.

Praktiniai kabinetai ir veiklos

Juose yra specialiai neįgaliesiems pritaikyti virtuvės baldai (besikeičiančio aukščio), kur pacientas išmoksta pasigaminti maistą ir pavalgyti. Kituose kabinetuose vyksta keramikos, staliaus darbai, lipdymas, karpymas, audimas, mezgimas, siuvimas.

Taip pat yra rašymo darbų įranga: kompiuteris ar spausdinimo mašinėlė, rašymo, piešimo, braižymo priemonės.

Kuo ergoterapija skiriasi nuo kineziterapijos?

Kineziterapija yra skirta fizinės funkcijos, judesių amplitudės, jėgos ir koordinacijos atkūrimui bei gerinimui. Kineziterapijoje naudojami fiziniai pratimai, masažai, manualinė terapija, elektroterapija, šilumos ir šalčio terapija, siekiant pagerinti raumenų jėgą, lankstumą, pusiausvyrą ir bendrą fizinę būklę.

Jeigu kineziterapija - apie žmogaus kūną, jo funkcijų atstatymą, mobilumo didinimą, tai ergoterapija - apie kognityvinių funkcijų, socialinių, vykdomųjų įgūdžių gerinimą, taip pat - kasdienių bei mokymosi įgūdžių lavinimą.

Taip pat skaitykite: Ergoterapijos paslaugos

Kam ir kada reikalinga ergoterapija

Ergoterapija gali būti reikalinga įvairiose situacijose, kai dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų yra sumažėjęs žmogaus gebėjimas atlikti kasdienes veiklas.

• Po insulto. Insultas dažnai sukelia motorikos ir kognityvinių funkcijų sutrikimus, kurie apsunkina kasdienes veiklas.
• Po traumų.
• Esant neurologiniams sutrikimams.
• Po ortopedinių operacijų.
• Sergant lėtinėmis ligomis.
• Psichikos sveikatos problemos.
• Vaikų raidos sutrikimai.

Ergoterapija taikoma įvairioms žmonių grupėms, įskaitant tuos, kurie turi fizinių, kognityvinių ar emocinių sutrikimų.

Dažniausi skundai ir atvejai praktikoje

Į „Gijos Klinikas“ dėl ergoterapijos procedūrų dažniausiai kreipiasi alkūnkaulio, dilbio kaulų ir riešo kaulų traumas patyrę pacientai.

„Tai tipinės traumos, kai krisdamas žmogus ištiesia ranką ir tokiu būdu ją susilaužo. Su tokiais pacientais yra dirbama tiek individualiai, tiek grupėse. Tam, kad galėtumėme atstatyti judesių amplitudę, pirmiausia yra atliekami tempimo pratimai, pamažu didinant krūvius. Pasiekus norimų rezultatų, prieinama prie konkretesnių veiklų smulkiajai motorikai gerinti. Jei pacientas, pavyzdžiui, rašytojas ar muzikantas, tai vienas iš užsiėmimų gali būti grojimas kokiu nors instrumentu ar rašymas klaviatūra“, - vardina ergoterapeutė.

„Žmonės dažnai galvoja, jei gydytojas paskyrė ergoterapiją, tai jos ir užteks, tačiau norint visiškai atstatyti judėjimo organų funkcijas, lankstymo amplitudę, privalu dirbti ne tik reabilitacijos klinikoje, bet ir namuose. Todėl visada savo pacientams stengiamės parodyti ir juos išmokyti paprasčiausių pratimų, kuriuos jie gali atlikti namų sąlygomis“, - tikina pašnekovė.

Ergoterapijos nauda

Ergoterapija suteikia daug privalumų, padedančių pagerinti asmenų gyvenimo kokybę ir savarankiškumą.

• Fizinės funkcijos atkūrimas. Ergoterapija padeda atkurti ir stiprinti motorinius įgūdžius, reikalingus kasdienėms veikloms atlikti.
• Savarankiškumo didinimas.
• Psichologinė gerovė.
• Socialinių įgūdžių stiprinimas.
• Darbingumo atkūrimas.

„Ergoterapeuto atliktas gyvenamosios aplinkos įvertinimas ir pritaikymas yra pats efektyviausias poveikis, siekiant išvengti griuvimų ypač vyresniame amžiuje. Įrodyta, kad šios metodikos taikymas asmenims, kenčiantiems lėtinį skausmą, įtraukimas į prasmingą veiklą, gerina gyvenimo kokybę, sumažina skausmus bei medikamentų poreikį.

Taikomi pratimai ir metodai

• Smulkiosios motorikos pratimai. Šie pratimai skirti rankų ir pirštų judesių lavinimui.
• Stambiosios motorikos pratimai. Šie pratimai padeda lavinti didžiųjų raumenų grupių judesius ir koordinaciją.
• Kognityviniai pratimai. Šie pratimai skirti atminties, dėmesio, problemų sprendimo ir kitų kognityvinių įgūdžių lavinimui.
• Kasdienės veiklos treniruotės. Ergoterapijos specialistai padeda asmenims praktikuotis atliekant kasdienes užduotis, tokias kaip apsirengimas, maisto gaminimas, asmens higiena ar namų ruošos darbai.
• Sensomotoriniai pratimai. Šie pratimai skirti pagerinti jutimo ir judesių integraciją.
• Socialinių įgūdžių lavinimas. Ergoterapija gali apimti pratimus ir veiklas, skirtas bendravimo ir socialinių įgūdžių tobulinimui.
• Relaksacijos ir streso valdymo pratimai.

Ergoterapijos procedūros, anot M. Šimkutės, gali būti labai įvairios, todėl daug kas priklauso nuo pačio paciento poreikio, kokius įgūdžius jis nori susigrąžinti. Tai gali būti įvairūs jutimo, judėjimo pratimai, piešimo užsiėmimai. Ergoterapeutai pacientams stengiasi suteikti visas įmanomas priemones tobulėti ir lavinti įgūdžius“, - pasakoja specialistė.

Ergoterapija psichikos sveikatos srityje

Man įdomiausia buvo tai, kad ergoterapeutas gali dirbti su žmonėmis, kurie susiduria su psichikos sveikatos sunkumais.

Kadangi specializuojuosi psichikos sveikatos lauke, galiu pakomentuoti remdamasi tik savo patirtimi. Žmonės kreipiasi su įvairiais psichikos sveikatos sunkumais: depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas, asmenybės sutrikimai ir kt.

Dirbdamas individualiai, jis atlieka atvejo vadybininko vaidmenį. Čia kartu su klientu ar pacientu išsigryninami trumpalaikiai ir ilgalaikiai jo tikslai, nusimatomos kliūtys, kurios gali trukdyti pasiekti juos, tada - priemonės, su kuriomis bus judama link išsikeltų tikslų, mažinant kliūtis, sudaromas užsiėmimų visai savaitei tvarkaraštis (trukmė - dažniausiai nuo mėnesio iki pusmečio).

Lygiagrečiai vyksta įgūdžių - kasdienių, bendravimo, kognityvinių ir kt. - lavinimo grupės. Pavyzdžiui, bendravimo įgūdžių lavinimo grupėje išsirenkame neutralią temą, kuri nėra susijusi su asmeniniais sunkumais, psichikos ligomis ar pan., ir kalbamės ta tema, kiekvienas dirbdamas su savimi.

Tarkime, vieno kliento ar paciento tikslas gali būti gebėti išklausyti pašnekovą nepertraukiant, kito - išsakyti savo nuomonę, jeigu žmogus yra labiau užsisklendęs, tylesnis, ir t. t. Taigi į grupę kiekvienas ateina su skirtingais tikslais, o mano kaip ergoterapeutės darbas yra subalansuoti tuos tikslus - kad tylesnis daugiau kalbėtų, o kuris daugiau kalba - duotų daugiau erdvės tylesniam, ir t. t. O grupės gali būti skirtingos - nuo 5-ių iki 15-os žmonių.

Vis tik bendrą sveikimą, sugrįžimą į gyvenimą užtikrina kompleksinis gydymas: nuoseklus medikamentų, jei tokių reikia, vartojimas, ergoterapija, psichoterapija. Su gydytoju psichiatru ir kitais specialistais dirbame kartu kaip komanda.

Ergoterapija vaikams: raidos sutrikimai ir ugdymas

Vaikų raidos sutrikimai. Vaikams, turintiems raidos sutrikimų, tokių kaip autizmas ar dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (angl.

Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo.

Reabilitacijos metodas, kuriuo padedama traumas patyrusiems ar su judėjimo problemomis susiduriantiems žmonėms, raidos sutrikimų turintiems vaikams.

Mergina pasakoja, kad tenka dirbti su labai skirtingais žmonėmis: raidos sutrikimų turinčiais vaikais, galvos, stuburo pažeidimus patyrusiais asmenimis ir senoliais.

Ergoterapijos procesas nuo atvykimo iki savarankiškumo

Ergoterapeuto darbas prasideda tada, kai į ligoninę atvažiuoja traumą ar ligą, pavyzdžiui, insultą, patyręs pacientas, nevaldantis rankų, kojų, sutrikus pažinimo funkcijoms.

„Jei turime neurologinį ligonį, iš naujo mokome jį apsirengti, pavalgyti. Neretai būna sutrikusios ir pažintinės funkcijos. Mokome tiek kasdieninių užsiėmimų, tiek darbinių įgūdžių.

Reabilitacijos procesas prasideda nuo smulkmenų.

„Kaip ergoterapeutė matau, kad žmogus gali apsitarnauti pats, jeigu bus pritaikyti tinkami įrankiai.

„Žinoma, tarp mūsų buvo studentų, kurie išsigando ir perstojo, taigi, gerai, kad šaltą praktikos dušą gavome pačioje mokslų pradžioje“, - prisimena R.

Praktiniai pavyzdžiai ir prevencija

Nors traumų skaičius stipriai išauga šaltuoju metų sezonu, M. Šimkutės teigimu, traumų rizika išlieka visus metus, o dažniausiai pasitaikantys pacientai - vyresnio amžiaus žmonės.

„Senatvėje retėja kaulų tankis, atsiranda pusiausvyros sutrikimai, todėl senjorai kur kas dažniau patiria tokio tipo traumas“, - aiškina pašnekovė.

„Vieni iš paprasčiausių patarimų yra tinkamai pasirinkti avalynę, atsargiai eiti slidžiomis kelio dangomis. Tačiau egzistuoja ir tokia prevencija, kaip specialūs saugaus kritimo kursai. Tai vieta, kurioje žmonės (ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms), yra mokomi, kaip krentant saugiau nusileisti ant žemės. Krisdami ir norėdami sušvelninti smūgį remiamės rankomis, tačiau taip atsiranda didesnė rizika jas susilaužyti. Tokiuose kursuose, siekiant sumažinti kritimų riziką ir pavojų patirti sužalojimus, yra lavinama senyvo amžiaus žmonių pusiausvyra, mobilumas“, - pasakoja M. Šimkutė.

Ergoterapeutų veiklos sritys ir sistemos iššūkiai

Lietuvos ergoterapeutai dirba gydymo įstaigose: nuo vaikų raidos centrų iki psichiatrijos ligoninių, kur padeda išvengti traumų ir pritaiko aplinką, kad patogiai jaustųsi ir pacientai, ir darbuotojai.

Ergoterapeutai įsitikinę: Lietuvoje jų galimybės dar neišnaudojamos.

„Kitose šalyse galime dirbti specifinėse socialinėse įstaigose, savivaldybėse. Kol kas ministerija dar neleidžia ligoninėms siųsti specialistų į pacientų namus, tokia veikla galima tik privačiai. Užsienyje siuntimo į namus praktika egzistuoja jau seniai“, - pasakoja R.Bučinskaitė.

Ergoterapeutų draugijos pirmininkas, LSMU docentas Sigitas Mingaila teigia, kad diskusijos su ministerija kol kas niekur neveda: „Nors sutariame, kad reikalingas platesnis ergoterapijos taikymas, ministerija argumentuoja, kad viską stabdo finansinių galimybių trūkumas“.

„- Ergoterapeutai gali dirbti visose gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti šias paslaugas. Šiuo metu vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų apklausa dėl ergoterapeutų poreikio. Taip pat specialistai dirba dėl ambulatorinės slaugos paslaugų organizavimo per atskiras slaugos tarnybas. Tai liečia ir ergoterapeutų paslaugas namų aplinkoje: ateityje numatoma plėsti suteikiamų ambulatorinės slaugos paslaugų spektrą.

Profesijos pasirinkimas ir specialistų rengimas

Nors šios specialybės Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) mokoma jau beveik 20 metų, ergoterapeutai teigia, kad informacijos nepakanka.

Kadangi tenka dirbti su kolegomis, tarp kurių yra ir dėstančių ergoterapijos studijų programoje, tai iš jų žinau, jog tai nėra populiarus profesijos pasirinkimas. Tiksliau, šios profesijos populiarumas mažėja.

Pirminis noras buvo studijuoti kažką, kas būtų susiję su medicina. Iš tiesų, gal nuskambės juokingai, bet ergoterapijos programą į pageidavimų sąrašą įrašiau dar gerai nežinodama, kas tai per specialybė.

Ergoterapijos studentai su darbine tikrove susiduria labai anksti. „Praktikos išbandymą patyrėme studijų pradžioje. Turėjome progą pamatyti, kaip specialistai dirba ir bendrauja su pacientais. Niekada nebijojau kontakto su įvairiais žmonėmis, tad greitai įsitikinau, kad studijas pasirinkau teisingai.

Jeigu reiktų apibrėžti labai plačiai, tai ergoterapija yra apie žmogaus autonomijos, mažesnio priklausymo nuo išorinės aplinkos, kitų, gebėjimo pasirūpinti savimi didinimą. Tai - įvairus įgūdžių lavinimo spektras.

tags: #ergoterapija #gydomi #sutrikimai