Tema, kurią nagrinėjame šiame straipsnyje, peržengia vien reklamą: ji liečia pensinį amžių, švietimo spragas ir visuomenės požiūrį į senatvę bei atsakomybę už jaunąją kartą. Plačiau apie šiuos klausimus TV3 Žinių „Dienos komentare“ - pokalbis su vienos iš tokiai tvarkai prieštaraujančių organizacijų Švietimas Nr. 1 valdybos pirmininku Ryčiu Laurinavičiumi.
Dešimtos klasės egzaminai: už ką vyksta ginčas
Kalbame apie dešimtos klasės egzaminus. Kodėl, mūsų manymu, reikia vetuoti šį sprendimą? Todėl, kad mes, suaugusieji, turime prisiimti atsakomybę už vaikus, o ne palikti juos plaukti pasroviui. Dešimtoje klasėje kalbame apie labai bazinį reikalavimą - ar mokinys egzamine sugeba gauti bent ketvertą. Ne dešimtuką, ne šešetą, o ketvertą. Tai reiškia, ar jis turi bent bazinius lietuvių kalbos rašymo ir matematikos skaičiavimo įgūdžius.
Šiuo metu daroma taip, kad vaikas, net ir gavęs vienetą, gali keliauti toliau į 11 ir 12 klases. Tačiau jo žinių spragos jau būna milžiniškos. Vietoj to, kad švietimo sistema padėtų tas spragas užlopyti ir suteiktų vaikui realią pagalbą, mes sakome: „Tiek to“. Tada tie patys vaikai ateina į 12 klasę, neišlaiko brandos egzaminų, ministerija priversta pridėti papildomų balų, o galiausiai jie ateina į darbo rinką nepasiruošę gyvenimui. Ten jau niekas nuolaidų nebedaro ir kartelės nenuleidžia.
Argmentai už atrankos kartelės išsaugojimą
- Labai svarbu akcentuoti, kad šį kreipimąsi pasirašė 36 organizacijos. Tai reiškia, kad visa švietimo bendruomenė, dirbanti su švietimu, labai aiškiai ir vienbalsiai sutaria: ši kartelė yra būtina.
- Bet ministerija ir Seimas, panašu, balsavo labiau pagal partinę liniją ir galbūt ne visi iki galo suprato, už ką balsuoja. Jie iš esmės sako: „Paliekame viską taip, kaip yra, ir su vienetu galima keliauti į 11 klasę.“
- Mūsų žinia yra labai aiški: kuo anksčiau reikia identifikuoti vaikus, kurie patiria mokymosi sunkumų, ir jiems padėti.
Egzaminų kokybė ir stresas
Daug tėvų sako, kad vaikams ir taip per daug streso. Kam dar tie egzaminai? Tai labai teisingas argumentas. Tačiau jeigu ministerija nesugeba užtikrinti, kad egzaminai būtų adekvatūs ir kokybiški, tai nereiškia, kad reikia naikinti pačius egzaminus. Man nesuvokiama, kaip metai iš metų egzaminuose gali atsirasti klaidų - loginių, rašybos ar kitokių. Tai rodo, kad problema yra ne egzaminų egzistavime, o jų kokybėje. Egzaminai turi būti kokybiški, tada jie kels mažiau streso.
Ar žiūrima pro pirštus į mokinių spragas?
Vienas iš jūsų siūlymų - kad prasčiau besimokantys mokiniai būtų ugdomi pagal individualius planus. Tačiau ar tai realu? Šiuo metu jau taip yra. Pati ministerija sako, kad mokiniams, kurie egzaminą išlaiko prasčiau nei ketvertui, yra numatyta speciali pagalba 11-12 klasėse. Tačiau klausimas yra toks: kodėl mes tuos vaikus metame į dar sudėtingesnius vandenis?
Taip pat skaitykite: Išeitinės išmokos dirbantiems pensininkams: teisiniai aspektai
Paimkime vairavimo egzaminą. Jeigu žmogus neišlaiko teorijos, mes juk nesakome: „Nieko tokio, eik laikyti praktiką, gal nesudaužysi automobilio“. Mes pirmiausia reikalaujame išmokti teoriją. Priemonės yra numatytos ir jos jau egzistuoja. Vaikas turi galimybę perlaikyti egzaminą. Galbūt vaikui reikėjo šalto dušo. Jei reikia, jis gali likti dar vieniems metams toje pačioje klasėje ir užlopyti per dešimt metų susikaupusias realias žinių spragas, o ne eiti į 11-12 klasę, kurios yra žymiai sudėtingesnės. Taip pat jis gali pasirinkti profesinį ugdymą. Taigi alternatyvų yra. Niekas vaiko neišmeta į gatvę.
IŠLINDO YLA IŠ MAIŠO! Kas ir kiek gavo iš LRT? | Rimas Jankūnas
Švietimas ir darbo rinka: kas nutinka netinkamai pasiruošusiems jaunuoliams
Tada tie patys vaikai ateina į 12 klasę, neišlaiko brandos egzaminų, ministerija priversta pridėti papildomų balų, o galiausiai jie ateina į darbo rinką nepasiruošę gyvenimui. Ten jau niekas nuolaidų nebedaro ir kartelės nenuleidžia. Kai 2022 metais buvo priimtas šis įstatymas, valstybė skyrė 10 mln. eurų profesinio ugdymo stiprinimui. Tai reiškia, kad vaikams, kuriems akademinis kelias yra sunkesnis, turėtų būti sudarytos sąlygos pasirinkti profesinį ugdymą ir tapti puikiais specialistais.
Pensinis amžius ir gyvenimas po darbo
Tema apie pensiją neretai eina koja kojon su diskusijomis apie gyvenimo kokybę ir visuomenės požiūrį į vyresnį amžių. Tuzinas straipsnių primena: „Gyvenimas neišeina į pensiją“ - skelbia viena reklama. Pasauliui dar vieneriais metais senstelėjus, laidoje kalbama būtent apie senatvę. Laidos viešnia sociologė Sarmitė Mikulionienė sako, kad šis natūralus žmogaus gyvenimo etapas mūsų visuomenėje per dažnai piešiamas niūriai. Kaip tokį požiūrį keisti?
Pagrindiniai pensijų sistemos aspektai
- J. Išeiti į pensiją galima tik sulaukus pensinio amžiaus. Tačiau išeiti į pensiją galima ir anksčiau, ir vėliau, nei numato įstatymas. Tiesa, išankstinė pensija (su kai kuriomis išimtimis) mažina gaunamų pinigų sumą, tuo metu atidėta pensija pinigų sumą didina.
- Jau daugelį metų pensinis amžius kasmet ilginamas, kad vyrams ir moterims būtų vienodas - 65 metai. Būtinasis stažas taip pat ilginamas; 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams būtinasis stažas bus 34 metai.
- Išankstinė pensija gali būti skiriama, jeigu iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai; išankstinės pensijos suma mažinama pagal specifinę formulę.
- Atidėta pensija didinama: pasibaigus atidėjimo laikotarpiui senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus (iki 5 metų, iki 40 proc.).
- Pensijų indeksavimas ir naujinimas: 2025 m. pensijų indeksavimo koeficientas buvo 1,1063 (10,63 proc.), individualios pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014.
Pensijų naujinimas ir dirbantys pensininkai
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje toliau dirba daugiau kaip 80 tūkst. iš visų 628 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Kitaip tariant, beveik 13 proc. šalies pensininkų toliau dirba. Jų pensija kiekvienais metais ne tik indeksuojama, kaip nedirbančių pensininkų, tačiau taip pat naujinama dėl per metus sumokėtų papildomų įmokų.
Pensijos naujinimas - kasmet atliekamas naujo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus. Naujas senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas ir pradėtas mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos skaitymo skatinimo iniciatyvos
| Rodiklis | 2024 / 2025 (pavyzdys) |
|---|---|
| Indeksavimo koeficientas | 1,1063 (10,63 %) |
| Vidutinė senatvės pensija (po indeksavimo) | Iš 598 € prognozuojama iki 673 € |
| Vidutinė pensija su būtinuoju stažu | Iš 641 € planuojama iki 721 € |
| Dirbančių pensininkų dalis | ~13 % (80 tūkst. iš 628 tūkst.) |
Senatvės psichologiniai aspektai ir aktyvus gyvenimas
Viena žinomiausių demensijos apraiškų - Alzhaimerio liga, kurios pasireiškimo atvejų vis daugėja. Pradžioje ši liga pasireiškia trumpalaikiais atminties sutrikimais, pvz., žmogus pamiršta, kur padėti raktai, ką vakar veikė, kur pastatė mašiną, ką neseniai kalbėjo. Po šios išsiblaškymo fazės atminties sutrikimai gali pasireikšti rimčiau. Žmogus gali nebepažinti artimųjų, nebesigaudyti aplinkoje.
Pasak psichiatro, geriausios prevencinės priemonės - intelektualinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas. Pvz., jei žmogus geria, rūko, jis žymiai greičiau pasens ir psichiškai. Fizinis aktyvumas, kuris nebūtinai reiškia sportą, bet gali būti ir vaikščiojimas, tvarkymasis namie, soduose, taip pat svarbus psichinės sveikatos išsaugojimui. Judantys žmonės paprastai būna psichologiškai stipresni nei tie, kurie visą dieną sėdi namie.
Kitas faktorius - mityba. Jei valgoma daug rafinuoto, perdirbto maisto, cukraus, psichikos sutrikimai gali būti dažnesni. Tokia mityba prisideda ir prie kraujotakos ligų, kurios susijusios su psichikos paprastėjimu.
Praktiniai patarimai senatvei pasiruošti
- Planuokite savo laiką ir veiklas iš anksto.
- Puoselėkite pomėgius ir atraskite naujų.
- Bendraukite su artimaisiais ir draugais.
- Būkite fiziškai aktyvūs.
- Sveikai maitinkitės ir reguliariai tikrinkitės sveikatą.
Trečiojo amžiaus universitetai kaip pavyzdys aktyvios senatvės
Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) šiemet rudenį pradės jau 20-uosius mokslo metus. TAU tikslas yra vykdyti nepertraukiamą senjorų neformalųjį švietimą, aktyvinti bendravimą, sudaryti galimybes saviraiškai. 19-uosius studijų metus pernai spalį pradėjo daugiau kaip 660 studentų. Per veiklos metus tūkstančiai senjorų lankė užsiėmimus, tobulėjo, plėtė akiratį ir bendravo.
Ponios Nijolės pavyzdys iliustruoja, kad svajonės niekada neišeina į pensiją: ji lanko TAU, dalyvauja choro veikloje, svarsto apie knygos išleidimą ir teatro vaidmenį. Bendraudama su kitais senjorai ne tik gauna, bet ir atiduoda - ir tai yra svarbi vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės dalis.
Taip pat skaitykite: Socialinės reklamos praktika
Demografiniai iššūkiai ir Lietuvos vieta pasaulyje
Pasaulio Banko analizėje „Apverstoji piramidė. Pensijų sistemai Europoje ir Centrinėje Azijoje kylantys demografiniai iššūkiai“ Lietuva minima prie tokių šalių kaip Latvija, Albanija, Rusija, Kazachstanas bei Kirgizijos respublika. Jose vyrų gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją kiek didesnė nei 15 metų. Vakarų Europos šalyse tokie rodikliai buvo apie 1970 m.
Šiuo metu pensinis amžius skirtingose Europos Sąjungos šalyse skiriasi, tačiau Lietuvoje jis keliamas ir sinchronizuojamas tarp lyčių, kad siektų 65 metus. Tai yra dalis platesnio sprendimo, kaip susidoroti su demografiniais iššūkiais ir užtikrinti pensijų sistemos tvarumą.
IŠLINDO YLA IŠ MAIŠO! Kas ir kiek gavo iš LRT? | Rimas Jankūnas
Ryšys tarp švietimo, darbo rinkos ir senatvės saugumo
Galiausiai reikia pastebėti, kad švietimo kokybė ir darbo rinkos reikalavimai turi tiesioginį poveikį tolimesnei žmogaus finansinei situacijai ir gyvenimo kokybei senatvėje. Jei jaunimas išeina į darbo rinką su spragomis, tai sumažina jų galimybes gauti stabilias pajamas ir kaupti pensijai reikalingas lėšas. Todėl investicijos į kokybišką švietimą, ankstyvą pagalbą mokiniams ir profesinį rengimą yra ir ilgalaikė investicija į visuomenės gerovę bei saugesnę senatvę.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.