Karantino laikotarpis ypatingai išryškino socialinių paslaugų poreikį: ir senjorams, ir šeimoms su vaikais, ir vienišiems asmenims. Socialinis darbas įgalina asmenis, šeimas, bendruomenes ir visuomenę įveikti kylančias socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje.
Bendradarbiavimo svarba socialiniame darbe
Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, sujungus intelektines jėgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo priėmimas. Bendradarbiavimas yra integrali žmogaus egzistencijos dalis. Jis neatsiejamas nuo žmogaus aktyvumo, jo gebėjimo mokytis pritaikant savo patirtį.
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo, yra didelė tikimybė priimti skubotą sprendimą. Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iškyla tam tikrų paslaugų pasikartojimo arba visai jų nebuvimo problema.
Bendradarbiavimo socialinis reikšmingumas dažnai vertinamas nepakankamai. Pati viena organizacija, be socialinių partnerių ir intensyvaus dalykinio bendradarbiavimo su jais, nėra pajėgi įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Nebendradarbiaujanti arba nepajėgi bendradarbiauti organizacija yra uždara institucija, ji neįgyvendina vieno iš svarbiausių socialinės pagalbos tikslų - pilnos kliento integracijos į visuomenę.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: esminiai principai ir formos
Organizuodami bendrą veiklą, vienydami pastangas socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai gali sukurti bendradarbiavimo veiksmų sistemą, kuri lemia sėkmingą socialinių problemų sprendimą. Bendradarbiavimas gali būti laikinas ir nuolatinis, privatus ir viešas, formalus ir neformalus.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
- Bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiškumo principu, abipusiu pasitikėjimu ir bendrų tikslų siekimu.
- Partnerystė leidžia bendruomenėms įnešti savo indėlį sprendžiant sudėtingas socialines, ekonomines ir politines problemas.
- Prioritetas tenka komandinei veiklai, o ne hierarchijai - koordinavimas tampa svarbesnis už grįstą viršininkų valdymą.
Pagrindiniai partnerystės principai: pagarba, lygiateisiškumas, geranoriškumas, laisvos bendros derybos, savanoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas, objektyvios informacijos suteikimas ir tarpusavio atsakomybė.
Socialinio darbuotojo funkcijos ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis
Bendradarbiavimo procedūra taikoma, kai bendradarbiavimo objektas nulemia bendros veiklos specifiką, apibrėžia darbuotojų arba institucijų suderintą darbą pagal vieną veiklos planą. Socialinio darbuotojo veikla tampa sudėtingesnė, nes jis dirba kaip profesionalas ir komandos narys: organizuoja paslaugas, koordinuoja intervencijas, tarpininkauja, konsultuoja ir atstovauja kliento interesams.
Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip socialinių paslaugų organizavimas. Būtent individualios priežiūros darbuotojas (socialinio darbuotojo padėjėjas ir lankomosios priežiūros darbuotojas) yra specialistas, esantis arčiausiai socialinių paslaugų gavėjo: senyvo amžiaus, neįgalaus, vaiko ar šeimos, kuriems reikalinga pagalba.
Tarpinstitucinis darbas apima bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros įstaigomis, ugdymo įstaigomis, inspekcija, nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis ir kitomis valstybės institucijomis. Šios institucijos veikia siekdamos bendro tikslo, laikydamosi sprendimo taisyklių ir bendrų reikalavimų.
Kompetencijos, mokymai ir supervizija
Socialinių paslaugų srities darbuotojų specifinių kompetencijų trūkumas lemia netolygią teikiamų socialinių paslaugų kokybę, paslaugų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“. Vienas iš būdų spręsti išvardintas problemas - stiprinti socialinių darbuotojų profesines kompetencijas dalyvaujant mokymuose ir supervizijoje. Kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokant jo vidutinį darbo užmokestį.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Aukštos kvalifikacijos turėjimas - viena iš socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sudedamųjų dalių. „Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas lemia paslaugų kokybę gyventojams. Tie darbuotojai, kurie yra arčiausiai žmogaus, ypatingai kai mes kalbame apie socialinių darbuotojų padėjėjus, turi išmanyti kaip geriausiai padėti žmogui.“
Socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Iš šių valandų 60 proc. turi būti surinkta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje. Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas - iš 16 val., apie 10 val. turi būti tobulinamasi pagal patvirtintas programas ir dalyvauti supervizijoje.
Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega, kad būtų išlaikyta objektyvumo proporcija. Įsivertinimai turėtų būti atlikti kartą per metus. Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl socialinių paslaugų įstaigos privalo savo biudžete numatyti lėšų darbuotojų profesiniam tobulėjimui.
Mokymų programų įvairovė ir tematikos
Rinkinio pateikti mokymai apima itin platų temų spektrą: nuotoliniai mokymai, kokybės vertinimas, vaiko nuomonės išklausymas tėvų ginčuose, kompetencijų tobulinimo dirbtuvės, atvejo vadyba, psichosocialinis konsultavimas krizinėse situacijose, šeimos konsultavimo metodai, palydėjimas po laisvės atėmimo, individualios priežiūros darbuotojo pagalbos būdai demencija sergantiems asmenims, asertyvumas dirbant su vyresnio amžiaus asmenimis, emocinės sveikatos stiprinimas ir daugelis kitų.
Tokių mokymų temos padeda stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, gerinti paslaugų kokybę, plėtoti gerąją patirtį ir dalijimąsi žiniomis tarp įvairių sektorių specialistų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Praktiniai bendradarbiavimo privalumai ir iššūkiai
Bendradarbiaujant yra telkiamos pastangos teikti paslaugas klientams: dalijamasi informacija, žiniomis ir gebėjimais. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas padeda efektyviau spręsti problemas, kartu siekti užsibrėžtų tikslų, didinti paslaugų kokybę. Netiesioginis bendradarbiavimo efektas - darbuotojų tarpusavio palaikymas.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumai: profesionalių įgūdžių ir žinių stoka, organizaciniai trūkumai, profesinė išsekimo rizika, išteklių stoka, motyvacijos trūkumas ir teisinių aktų nebuvimas arba jų nepakankamumas, kurie detalizuotų tarpį institucinį bendradarbiavimą.
Konkrečios problemos pavyzdžiai
Pavyzdžiui, organizuojamos paramos vaikui mechanizmas neveikia dėl neveikiančio tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo mechanizmo. Dažnai nebendradarbiaujant nėra aišku, kaip vienos institucijos sprendimai veikia kitus subjektus - tai lemia paslaugų spragas arba pasikartojimą.
Institucinės pertvarkos ir finansavimas
Vienas iš pagrindinių pokyčių - iš šiuo metu šalyje veikiančių bendruomeninių šeimos namų atrinkti įstaigą, kuri bus metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras. Numatoma, kad metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro kokybiškoms funkcijoms vykdyti kasmet prireiks apie 500 tūkst. eurų. Siūloma patikslinti reikalavimus individualios priežiūros darbuotojui (socialinio darbuotojo padėjėjui ir lankomosios priežiūros darbuotojui). Šiam pakeitimui įgyvendinti reikės apie 28 mln. eurų.
Tokios investicijos reikalingos tam, kad būtų užtikrintas vienodas socialinių paslaugų kokybės lygis visoje šalyje ir kad būtų sukurta infrastruktūra, leidžianti efektyviai bendradarbiauti tarp institucijų.
Visuomenės požiūris ir socialinio darbo vertinimas
Remiantis 2020 m. liepos mėn. atliktais „Spinter“ tyrimais, 69 proc. šalies gyventojų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei. Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (57 proc.), 42 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. - su specialistu.
Socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei respondentai dažnai įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais (48 proc.), 36 proc. apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje, o trečdalis (34 proc.) teigė, kad socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.
Darbuotojų įžvalgos: motyvacija, iššūkiai ir prasmė
Socialiniai darbuotojai dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie darbo specifiką, iššūkius ir pasiekimus. Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė teigia, kad socialinis darbas yra kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe. Ji pabrėžia, kad tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu yra vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe.
Socialinis darbuotojas Šarūnas Vainius Suchovas teigia, kad visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų, tačiau tuo pačiu nepagrįstai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus. Socialinė darbuotoja Alina Šukevič teigia, kad socialinis darbas - pokyčių profesija, reikalaujanti ne tik žinių, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo bei nuolatinio tobulėjimo.
Kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą - rekomendacijos
- Įtvirtinti teisines ir organizacines priemones, kurios detalizuotų tarpį institucinį bendradarbiavimą ir motyvuotų institucijas dirbti kartu.
- Užtikrinti reguliuojamą ir prieinamą mokymų bei supervizijos sistemą - privalomas dalyvavimas supervizijoje ir aiškiai apibrėžtos minimalios tobulinimosi valandos per metus.
- Skirti finansinius išteklius metodinių centrų veiklai ir individualios priežiūros darbuotojų kvalifikacijos gerinimui.
- Plėtoti partnerystę tarp savivaldybių, sveikatos, švietimo, teisės apsaugos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų.
- Skatinti komandines praktikas, periodiškai reflektuoti bendradarbiavimo procesus ir juos tobulinti.
- Užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą ir prevencines priemones nuo perdegimo: supervizija, emocinės sveikatos stiprinimo programos, streso įveikos mokymai.
Galimi bendradarbiavimo rezultatai
Tinkamai organizuotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas gali užtikrinti efektyvesnį paslaugų teikimą, sumažinti spragų tinklą, padidinti klientų integraciją į visuomenę, gerinti paslaugų kokybę bei sumažinti bendrus sistemos išteklių nuostolius. Partnerystė leidžia dalytis resursais, žiniomis ir kompetencijomis, o komandinis darbas - priimti geresnius ir labiau pagrįstus sprendimus.
| Problema | Bendradarbiavimo sprendimas | Tikėtinas rezultatas |
|---|---|---|
| Paslaugų spragos | Koordinacija tarp institucijų, informacijos dalijimasis | Mažesnis paslaugų nepasiekiamumas |
| Darbuotojų perdegimas | Supervizija, mokymai, emocinės sveikatos programos | Pagerinta darbuotojų psichologinė būsena |
| Netolygi paslaugų kokybė | Metodiniai centrai, standartizuotos mokymų programos | Vienodesnė paslaugų kokybė visoje šalyje |
Apibendrinant, tarpįinstitucinis bendradarbiavimas yra ne tik pageidautinas, bet ir būtinas siekiant užtikrinti kokybiškas, prieinamas ir efektyvias socialines paslaugas. Investicijos į kompetencijas, superviziją, metodinius centrus ir partnerystes yra investicijos į visuomenės gerovę.
tags: #socialiniai #darbuotojai #bendradarbiauja #su #kitu #profesiju