Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.
Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.
Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tai yra viena pagrindinių paramų socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialinį būstą bei kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.
Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Šiai socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio. Ši paramos forma nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz., socialinės paslaugos. Šia tema nerasime atliktų išsamių tyrimų ir analizių.
Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būstą suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami. Todėl vargu ar bus vertinga skaityti, kiek asmenų įregistruota sąrašuose socialiniam būstui gauti, kokie yra skiriami valstybės asignavimai būstams įsigyti.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės.
2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Šios audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Socialinio Būsto Plėtra Ignalinos Savivaldybėje
Rūpinimasis socialinio būsto fondo plėtra - vienas iš strateginių Ignalinos rajono savivaldybės uždavinių. Per kelis pastaruosius metus jau yra įgyvendinti 6 socialinio būsto gerinimo projektai, Ignalinos mieste renovuota 19 socialinių butų. Tačiau tokio būsto būtinybė vis dar aktuali daugeliui žmonių.
Ignalinos rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Pastato, esančio gėlių g.13, Ignalinoje, dalies pritaikymas socialiniams būstui“ . Šis projektas įgyvendinamas ES fondų lėšomis pagal 2007-2013 m. Projekto tikslas - padidinti savivaldybės socialinio būsto, kuris būtų nuomojamas nepasiturintiems asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą, fondą. Įgyvendinus minėtą projektą, Ignalinoje renovuota ilgą laiką nenaudoto pastato, buvusios skalbyklos, dalis ir čia įrengti butai.
Puiki vieta šalia Gavaičio ežero, šiuolaikiškai įrengti butai tikrai pradžiugins socialinio būsto laukiančius žmones. Statybos darbai vyko dviem etapais, pirmiausia buvo įrengti 4 butai. UAB „Meleksas“ sėkmingai įvykdė rangos sutartį, kurios vertė 176 tūkst. Eur. Antrojo etapo darbus - dar 4 butų įrengimą - atliko UAB „Termotaupa“ iš Anykščių. Šiuo metu nedidelė dalis pastato dar liko neįrengta, tačiau planuojama ateityje darbus tęsti.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Daugiausia norinčiųjų išsinuomoti socialinį būstą yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse. Ši problema sėkmingai pradėta spręsti pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą - socialinio būsto plėtrai per visą paramos laikotarpį skirta beveik 40 mln. litų.
„Vidaus reikalų ministerija siekia, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama pasinaudotų kuo daugiau probleminių teritorijų savivaldybių, tačiau dėl esamos ekonominės situacijos, sumažėjusių savivaldybių finansinių galimybių, projektų įgyvendinimo tempai yra lėtesni, todėl egzistuoja rizika, kad projektai bus įgyvendinami ilgesni laiko tarpą ir lėšų įsisavinimas bus lėtesnis.
Taip pat didelė problema, kad gaunamos nekokybiškos paraiškos ir dauguma savivaldybių iki paraiškų pateikimo nesiimama jokių realių projektų įgyvendinimo darbų, t. y. techninių projektų rengimo, viešųjų pirkimų ir kitų, kurie užima daug laiko. Norėtųsi, kad savivaldybių administracijos aktyviau dalyvautų projektų rengime ir įgyvendinime“, - teigė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Vyriausybė probleminėmis yra pripažinusi 14 šalies teritorijų. Net 8 šių teritorijų savivaldybių administracijos jau naudojasi ES struktūrinių fondų parama, kad aprūpintų būstu mažas pajamas gaunančius asmenis ir šeimas, turinčias teisę į socialinį būstą. Darbai jau vyksta Joniškio, Akmenės, Lazdijų, Jurbarko, Skuodo, Mažeikių, Ignalinos ir Kelmės rajonų savivaldybėse.
Plėtojant socialinį būstą pirmauja Druskininkų savivaldybės administracija, jau įgyvendinusi projektą Viečiūnuose, kur negyvenamose patalpose buvo įrengti 6 nauji butai ir juose apgyvendinta 15 asmenų. Projekto vertė - daugiau nei 677 tūkstančiai litų. Dalį lėšų techniniams projektams ir rangos darbams taip pat jau įsisavinusios Kelmės, Akmenės, Mažeikių ir Jurbarko savivaldybės.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
„Kol kas savivaldybių administracijos neturi finansinių galimybių padidinti socialinio būsto fondą vien savo lėšomis, todėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama čia labai reikalinga. Preliminariais skaičiavimais, savivaldybės administracijoms baigus įgyvendinti negyvenamų patalpų pritaikymo socialinio būstui projektus, iki 2013 metų probleminėse teritorijose bus įrengta apie 300 socialinių būstų, kuriuose galės apsigyventi asmenys, turintys teisę gauti socialinį būstą“, - sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas“ administruoja Vidaus reikalų ministerija, kuriai projektinius pasiūlymus teikia savivaldybių administracijos, atsižvelgdamos į poreikius ir galimybes pagal paramos regionui limitus ir regionų bei savivaldybių strateginių plėtros planų priemones gauti finansavimą iš ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Priemonės tikslas - padidinti probleminių teritorijų savivaldybių socialinio būsto fondą, kuris būtų nuomojamas nepasiturintiems asmenims ar šeimoms, turinčioms teisę į socialinį būstą.
Privatizavimas ir Socialinio Būsto Plėtra
Jau beveik pusmetis, kai iš savivaldybės butus besinuomojantys gyventojai, kurie nespėjo būsto privatizuoti už investicinius čekius, ir tie, kuriems vadinamieji „valdiški“ butai buvo suteikti 1997-2002 metais, gali juos nusipirkti. Tiesa, savivaldybės pagal šį įstatymą parduos tik tuos butus, kurie nuomojami ne socialinio būsto sąlygomis, bet gyventojai juos pirks rinkos kaina.
Portalo www.statybunaujienos.lt žurnalistams savivaldybių atstovai vienu balsu tvirtino norintys, kad nusprendusių įsigyti nuomojamus butus būtų kuo daugiau, nes už gautus pinigus galės nupirkti daugiau socialinių būstų. Jų laukiančių eilės Lietuvoje kol kas tik ilgėja.
Statistikos departamento duomenimis 2014 m. gruodžio 31 d. į savivaldybėse sudaromus šeimų, turinčių teisę ir pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus buvo įrašyta daugiau kaip 32 tūkst. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai skaičiuoja, kad naujasis įstatymas savivaldybių biudžetus papildytų iki 248 mln. eurų, ir panaudojus šiuos pinigus socialiniam būstui pirkti, naujesniais ir modernesniais butais būtų galima aprūpinti iki 12 tūkst.
Mažeikių rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Samoškaitė teigia, kad jų rajone norą privatizuoti būstą jau pareiškė kelios dešimtys gyventojų. Savivaldybė lėšas, gautas už privatizuotus būstus, ketina panaudoti naujiems socialiniams būstams įsigyti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis teigiamai vertina gyventojams suteiktą galimybę nusipirkti iš savivaldybės nuomojamus būstus. „Įstatymas numato, kad lėšos, gautos pardavus šiuos būstus jų gyventojams, bus naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Taigi savivaldybės gautų pinigų, už kuriuos galėtų įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis“, - sakė A. Stapulionis.
Skaičiuojama, kad remiantis naujuoju Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu gali būti privatizuota daugiau kaip 14 tūkst. 800 būstų, suteiktų vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu. Juos pardavus rinkos kaina savivaldybės gautų iki 248 mln. Eurų.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nenori pirkti? Nors portalo www.statybunaujienos.lt kalbintų savivaldybių atstovai teigė, kad gyventojai kol kas vangūs ir neskuba pirkti būsto, kurį nuomojasi iš savivaldybės, atrodo, šį kartą valdžia rado „vaistų“ ir tiems, kuriems rinkos kaina pasirodys per didelė, ir tiems, kurie paprasčiausiai nenorės jo įsigyti, ir tiems, kurie gerokai įsiskolino.
„Tais atvejais, kai nuomininkai nenori jų pirkti, jiems gyvenamosios patalpos nuomojamos rinkos nuomos kainomis. Perkant arba nuomojant rinkos nuomos kainomis savivaldybės būstus, mažės priverstinių iškeldinimų, o gautos lėšos taip pat bus naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai“, - pabrėžia A. Stapulionis.
Naujajame įstatyme taip pat numatyta, kad rinkos kaina jų nuomininkams savivaldybė gali parduoti būstus neatsižvelgiant į iki šiol taikytas būsto nuomos sąlygas, įskaitant ir nuomojamus būstus, kurių fizinis nusidėvėjimas yra per 60 proc.
Pretendentų į socialinius būstus skaičius auga, tačiau jiems įrengti pinigų beveik neskiriama. Šiuo metu valdiško stogo laukia daugiau kaip 26 tūkst. žmonių. Savivaldybės jiems neturi ko pasiūlyti - šiemet nepasiturinčiai gyvenančių asmenų būstams įrengti vietoj anksčiau planuotų 125 mln. litų valstybė skyrė tik 14 mln.
Šakių rajono savivaldybė - viena laimingųjų, šiemet iš Vyriausybės gavusių šiek tiek lėšų anksčiau pradėtoms statyboms užbaigti. Jos teigimu, prasidėjus sunkmečiui, norinčiųjų tapti valstybės nuomininkais ne itin padaugėjo, daugiausia prašymų sulaukta 2007-aisiais, kai buvo pradėtas statyti minėtasis namas. Per metus Šakių rajono savivaldybė skiria apie 10 butų.
"Prašėme pinigų, bet tai nedavė jokio rezultato", - teigė minėtos savivaldybės Juridinio skyriaus specialistė Laima Gudonienė. "Jiems ką nors galime pasiūlyti tik tada, kai atsilaisvina kuris nors socialinis butas. Prasta situacija ne tik mūsų savivaldybėje, kitoms taip pat nebuvo skirta lėšų. Apie naujų namų statybas apskritai nebekalbama. Jeigu taip bus ir toliau, daliai žmonių teks atsidurti gatvėje.
Bėdos dėl socialinio būsto neaplenkė ir sostinės. Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Jolanta Sičiūnienė teigė, kad pernai socialinio būsto eilėje buvo 5,2 tūkst., šiuo metu - 5,6 tūkst. žmonių.
Jo teigimu, socialinio būsto finansavimo programa yra sustojusi, į priekį nejudama nė per žingsnį.
tags: #socialiniai #butai #ignalinoje