Socialinis darbas tai veikla, padedanti asmeniui, aeimai sprsti savo socialines problemas pagal js galimybes ir jiems dalyvaujant, ne~eid~iant ~mogiakojo orumo ir didinant js atsakomyb, pagr/st asmens, aeimos ir visuomens bendradarbiavimu.
Socialinis darbas viena ia naujausis pa galbos ~mogui profesijs Lietuvoje. Socia linis darbas, kaip mokslas ir kaip praktika, formuojasi sveikaudami ir papildydami vienas kit. Socialinis darbuotojs profesi ns patirties studijos teikia galimyb pra turtinti socialinio darbo teorij, numatyti konsultacijos, kaip profesins pagalbos, metodo taikymo perspektyvas.
Peter L. Bergerio ir Thomaso Luckmano knyga - žinojimo sociologijos traktatas „Socialinės tikrovės konstravimas“ - laikoma viena iš svarbiausių XX a. sociologijos mokslo knygų. Autoriai, kalbėdami veikale apie fundamentaliuosius ...
Atskleisti bendradarbiavimo socialiniame darbe svarb. Ianagrinti socialinio darbuotojo veikl bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Iatirti ir /vertinti socialinis darbuotojs pasirengim bendradarbiauti su kitomis institucijomis.
Mokslins literatkros analizs metodas pasirinktas siekiant teoriniu aspektu ianagrinti bendradarbiavimo socialiniame darbe svarb ir socialinio darbuotojo veikl bendradarbiavimo modelyje. iomis institucijomis svarb. Kokybinis metodas (interviu) leido iatirti ir /vertinti socialinis darbuotojs pasirengim bendradarbiauti su kitomis institucijomis. Interviu med~iaga analizuota turinio analizs metodu.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Magistro baigiamj/ darb sudaro /vadas, trys skyriai, iavados, pasiklymai, naudotos literatkros sraaas, trumpos darbo santraukos lietuvis ir angls kalbomis.
Bendradarbiavimo Samprata ir Svarba Socialiniame Darbe
`iame skyriuje, remiantis Lietuvos ir u~sienio autoris /~valgomis, buvo nagrinta bendradarbiavimo samprata, iaryakinta bendradarbiavimo socialinio darbo praktikoje svarba.
Bendradarbiavimas tai darbas kartu, sujungus intelektines jgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo primimas. Kalbiniu po~ikriu svoka bendradarbiauti kildinama ia lotyniako ~od~io cooperari bendradarbiauti (daryti k bendromis jgomis). Visuotinje lietuvis enciklopedijoje (2003) bendradarbiavimas apibkdinamas kaip asmens arba socialinis grupis bendravimas siekiant padti realizuoti vienas kito poreikius.
is poveik/ kitiems individams ar js grupms bei js atsakomj reakcij. Bktent bendradarbiaudami ~mons ar js grups veikia vieni kitus, prisitaiko prie kito veiksms, situacijos, supranta ais veiksms prasm, pasiekia atitinkamo solidarumo bei sutarimo. Bendradarbiavimas gali bkti laikinas ir nuolatinis, privatus ir vieaas, formalus ir neformalus. Bendradarbiavimas yra integrali ~mogaus egzistencijos dalis. Jis neatsiejamas nuo ~mogaus aktyvumo, jo gebjimo mokytis pritaikant savo patirt/.
Be to, bendradarbiavimo sveika yra pripa~/stama idealia sveikos forma, kai susilieja bendravimas ir veikla.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
iant vienas kit. M. iau ir nebkts galj savarankiakai pasiekti. ioje vietoje, bet ne kartu. Socialiniuose moksluose bendradarbiavimas apibr~iamas kaip socialins sveikos (lotyniakas atitikmuo interakcija ) forma, naudojama siekiant: a) organizuoti bendr partneris veikl ir derinti bendrus veiksmus, vienyti individualias pastangas, t. y. iant vienas kit. Bendradarbiavimo sritys atitinkams veiks sistemos kkrimas ir partneris gers santykis sukkrimas yra reikamingos ir svarbios socialiniame darbe. Bendradarbiavimas yra priemon, kuria naudojantis galima abipusiai naudingai keistis informacija, /gkd~iais ir patirtimi. Tai galima daryti per neformalius kontaktus, kuriuos u~mezga atskiri ~mons arba grups, arba tai gali vykti per formalias struktkras, pavyzd~iui, naryst Lietuvos socialinis darbuotojs asociacijoje ir pan. iant idjomis, informacija, ~iniomis, nuomonmis, patirtimi ir resursais.
`is procesas padeda u~megzti gerus darbinius ryaius ir palankius santykius tarp ~monis, grupis ir organizacijs. Bendradarbiavimo ir kontakts palaikymo vert ir pranaaumai didja labiau, kuo aktyviau aioje veikloje dalyvaujama. J. Cashmore (1997) teigimu, institucijs bendradarbiavimas ir koordinacija slygoja darbuotojs pasikeitim patirtimi ir informacija, pasidalijim atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radim. Netiesioginis bendradarbiavimo efektas yra darbuotojs tarpusavio palaikymas.
Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo, yra didel tikimyb priimti skubot sprendim. Da~niausiai nebendradarbiaujant nra ~inoma, k veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iakyla tam tikrs paslaugs pasikartojimo arba visai js nebuvimo problema. J. Cashmore (1997) akcentuoja, kad tarpinstitucinis koordinuotas darbas iavieaina tokias problemas: profesionalis /gkd~is stok, /statyms spragas, organizacinius trkkumus, profesin iatverm bei iateklis stok. Anot D. W. Johnson, K. A. Smith ir kt. 1. Teigiama tarpusavio priklausomyb. 2. Skatinanti sveika. 3. Individuali atsakomyb. 4. Socialiniai gebjimai. 5. Grupiniai procesai. Periodiakai analizuojami bei reflektuojami bendradarbiaujant vyk procesai, numatoma tolesn galimyb juos tobulinti.
Kelis partneris lygiavertis bendradarbiavimas gali bkti suprantamas ir kaip partneryst. Partnerysts svoka /galina bendruomenes /neati savo / socialinis demokratinis struktkrs pltojim, joje pripa~/stamas viss visuomens sektoris tarpusavio priklausomumas, kai kalbama apie sudtingus socialinis, ekonominis ir politinis problems sprendim. Partneryst sukuria patys bendradarbiaujantys subjektai, todl ji priklauso nuo partneris bendros veiklos /prasminimo. Kiekviena partneryst yra unikali, nes partneriai turi /vairi veiklos patirt/, skiriasi js poreikiai ir vertybins orientacijos, taip pat nevienodos yra ir veiklos slygos.
Kaip teigia A. G. Raiaien (2008), partneryst tai intensyvios organizacijs sveikos forma, skirta problemoms sprsti. Partneryst kuriama dalyvavimo pagrindu ir remiasi atvira komunikacija tarp viss naris. Partneriai ne tik dalijasi informacija, bet ir remia vieni kitus bendroje, planuojamoje veikloje. Partnerysts veiklos rezultatai yra analizuojami ir vertinami, o priimant sprendimus dalyvauja dauguma naris. Pagrindiniai partnerysts principai: pagarba, lygiateisiakumas ir geranoriakumas teistiems savitarpio interesams; laisvos bendros derybos; savanoriakumas ir realus /sipareigojims vykdymas; objektyvios informacijos suteikimas, beaaliakumas; tarpusavio kontrol ir atsakomyb; bendradarbiavimo metods ir forms kompleksiakumo taikymas. Bkti bendradarbiu (partneriu) bendriausia prasme reiakia drauge dalyvauti (/traukimas), priklausyti (pasirinkimas), prisijungti (/sipareigojimas), perteikti (bendravimas).
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Anot R. i ekonomin ir socialin situacij. Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimas yra darbas kartu, pagalba ir poveikis vienas kitam, poreikis realizavimas, bendras tiksls siekimas bei problemos sprendimas. Bendradarbiavimo procedkra taikoma per neformalius kontaktus, kuriuos u~mezga atskiri ~mons arba grups, arba per formalias struktkras.
Bendradarbiavimo socialinis reikamingumas da~nai vertinamas nepakankamai. L. Ma~ylis ir D. ius (2004) teig, kad dabartiniam tarp~inybiniam bendradarbiavimui trkksta motyvacijos ir teiss akts, kurie detalizuots tarp~inybin/ bendradarbiavim. V. Lietuvos Respublikos (toliau LR) socialinis paslaugs /statymo (2006) 4 str. nurodomi socialinis paslaugs valdymo, skyrimo ir teikimo principai, vienas ia kuris bendradarbiavimas. is ~monis socialinis grupis interesus ir teises, socialinis paslaugs /staigs, savivaldybs ir valstybs institucijs bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba. iais suteikti pagalb asmeniui ar aeimai.
N. P. kiens ir I. ios organizacijos veikia siekdamos bendrs tiksls, laikydamosi naujs sprendimo taisyklis ir bendrs reikalavims. B. `vedait, 2004 m. iausias tikslas klients (re-) integracija / visuomens gyvenim, t. y. js galis savarankiakai gyventi tam tikroje socialinje aplinkoje suaktyvinimas. Pati viena organizacija, be socialinis partneris ir intensyvaus dalykinio bendradarbiavimo su jais, nra pajgi /gyvendinti a/ tiksl. is, bet ir jos paslaugs kokybs kriterijus. Tuo tarpu nebendradarbiaujanti arba nepajgi bendradarbiauti organizacija yra u~dara institucija, ji ne/gyvendina vieno ia svarbiausis socialins pagalbos tiksls nevisiakai integruoja klientus / visuomen.
Pagal D. Bell (2003, p. 223), aiuolaikins postindustrins visuomens socialinis vienetas yra ne individas, o bendruomens organizacija . Jis atkreipia dmes/ / tai, kad aiandien svarbiausi yra bendradarbiavimo ir tarpusavio santykis prioritetai, o koordinavimas yra reikamingesnis u~hierarchija gr/st valdym. Prioritetas tenka ne individualiai, bet komandinei veiklai. Todl socialinio darbuotojo, kaip profesionalo ir komandos nario, veikla tampa dar sudtingesn. iomis institucijomis bei specialistais padeda efektyviau sprsti problemas, kartu siekti iasikelts tiksls, didinti teikiams socialinis paslaugs kokyb. Bendradarbiaujant yra telkiamos pastangos teikti paslaugas klientams. is informacija, ~inios, gebjimai.
Pastebima, kad bendradarbiavimu manoma esant ir pavirautinius, formalius, biurokratinio pobkd~io (pavaldumo) ryaius. Tokia samprata rodo nepakankamai suvokiant bendradarbiavim socialins pagalbos srityje. Dalykiniam institucijs bendradarbiavimui reikia smoningo apsisprendimo ir tam tikro /dirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikam ir naud organizacijoje; taip pat darbuotojs gebjimo dirbti komanda bendrai planuoti ir atlikti u~duotis; organizacijs bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiakumo principu, abipusiu pasitikjimu ir bendrs tiksls siekimu. Institucijs bendradarbiavimas ir koordinacija slygoja darbuotojs pasikeitim patirtimi ir informacija, pasidalijim atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radim.
Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo yra didel tikimyb priimti skubot sprendim. Da~niausiai nebendradarbiaujant nra ~inoma, k veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iakyla tam tikrs paslaugs pasikartojimo arba visai js nebuvimo problema. Pavyzd~iui, R. Civinskas (2006) pastebjo, kad organizuojamos paramos vaikui mechanizmas neveikia dl to, kad neveikia tvs ir mokyklos bendradarbiavimo mechanizmas.
iantis kontekstas, reikalauja ypatingo bendradarbiavimo, nuolat tikslinant bazin socialinio darbo samprat. iomis agentais ir pastarsjs ryays su klientais tai svarbus teigiamas socialinio darbo veiklos baras, susijs su tuo, kad bkts telkiamos pastangos koordinuoti ir derinti klientams teikiamas paslaugas. is asmens ar kits ekologinis veiksnis. ia atsispindi socialiniam darbui bkdinga ir plintanti filosofija, kartu socialinio darbo praktikos bruo~as pastangos taip sprsti problemas, kad jos didints kliento individuals ir kolektyvin/ integralum ir stiprints jo pajgum /veikti keblias situacijas, / kurias jis yra pateks.
`i integrali socialinio darbo profesinio modelio orientacija atspindi bendr praktins veiklos pagrind, kuris yra esminis, u~tikrinant socialin/ ~monis funkcionavim, /veikiant gyvenimo problemas. Tai pagrindinis profesijos reikalas, kuriam yra skirta visa vertybis ir profesinis ~inis sistema.
Bendradarbiavimo ir komandinio darbo naud tyrinjo ir apraa nema~ai Lietuvos ir u~sienio autoris J. R. Hackman nuo 1967 m. iki dabar nagrinja komandinio darbo ypatumus. Bendruomeninius tinklus tyr S. Trevillion (1999). Tarpdisciplininio bendradarbiavimo naud tyr L. R. Bronstein (1999, 2002, 2003). Tarpasmeninius tinklus analizavo K. E. Campbell (1990). M. Dromantas tyrinjo komandinio darbo Lietuvos organizacijose diagnostin/ aspekt (2008), komandinio darbo vaidmen/ aiuolaikinje darbo organizacijoje (2007). O. Merfeldait nagrinjo socialins pedagogins pagalbos komand ugdymo institucijoje (2007). L. Miltenien (2005) daktaro disertacijoje nagrinjo bendradarbiavimo modelio konstravim tenkinant specialiuosius ugdymo poreikius. Apie komands formavim raa S. Rai~ien ir A. Endriulaitien (2008), komandos naris vaidmenis J. Vijeikis (2004), V. Barvydien, J. Kasiulis (2005). A. G. Raiaien nagrinjo tarporganizacin/ bendradarbiavim (2007, 2008). Socialinio tinklo intervencij kaip socialins paramos metod apraa L. Gvaldait (2004). B. `vedait (2004) nagrinjo skmingos socialins pedagogins veiklos veiksnius, socialinio darbo sistem Lietuvos visuomens kaitos aspektu. Taip pat tarporganizacin/ bendradarbiavim ir sektoris partneryst nagrinjo M. Casey (2008), T. Seddon, S. Billett, A. Clemans (2004), A. G. Raiaien (2006, 2008), N. Ma~eikien (2006), L. Ma~ylis, D. ius (2004). Lietuvos mokslininks publikacijose bendradarbiavimas da~niausia nagrinjamas kaip santykis palaikymo ir bendravimo bkdas, prieaingyb konkuravimui, biurokratiniams ir hierarchiniams pavaldumo santykiams.
Socialinis darbas viena ia naujausis pa galbos ~mogui profesijs Lietuvoje. Socia linis darbas, kaip mokslas ir kaip praktika, formuojasi sveikaudami ir papildydami vienas kit. Socialinis darbuotojs profesi ns patirties studijos teikia galimyb pra turtinti socialinio darbo teorij, numatyti konsultacijos, kaip profesins pagalbos, metodo taikymo perspektyvas. iantis kontekstas. Minta prieatara kuria /tamp ir reikalauja profesionals bendradarbiavimo, nuolat tikslinant bendrj socialinio darbo samprat, pltojant sudtingus profesinius santykius. ias atitinkamus kliento poreikius. Organizuodami bendr veikl, vienydami pastangas socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai gali sukurti bendradarbiavimo veiksms sistem, kuri lemts skming socialinis problems sprendim.
Socialiniai darbuotojai kaip superherojai | Anna Scheyett | TEDxColumbiaSC
Socialinio darbo ateities tendencijos
Socialinis darbas apibūdinamas kaip profesija, kuri skatina socialinius pokyčius ir socialinę sanglaudą. Norint užtikrinti sanglaudą (arba dar vadinamą socialinę inkliuziją), artėjantys globalūs ateities pokyčiai verčia socialinio darbo specialistus plėsti savo žinojimo ribas ir praktikas. Tikėtina, kad profesija nebetilps į tradicinį profesijos rūbą.
Šio straipsnio tikslas - aptarti socialinio darbo profesinio lauko pokyčius bei socialinio darbo žinojimo vaidmenį ateities visuomenėje ir pristatyti Lietuvos socialinių darbuotojų požiūrį į ateitį. Straipsnyje siekiame pristatyti kiekybinį socialinių darbuotojų nuomonės tyrimą, atliktą 2022 m. Tyrimu buvo siekiama atskleisti darbuotojų požiūrius į technologijų ir socialinių inovacijų įtaką bei ateities socialinio darbo kompetencijas.
Jau minėta socialinio darbo futuristė Laura Nissen teigia, kad viena iš ryškėjančių ateities socialinio darbo krypčių - pagalba nuo skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų nukentėjusiems klientams. Tad, patiems socialiniams darbuotojams būtina išmanyti technologijas, perprasti jų veikimą ir galimus pavojus. Skaitmenizacija, ypač nevaldoma socialinių tinklų ir skaitmeninės komunikacijos mada, paskatino kalbas apie skaitmeninį socialinį darbą.
Antra kryptis - dalyvavimas kuriant ir diegiant technologijas. Visuomenėje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, neišvengiamai reikės technologinių sprendimų ir juos turi kurti ne inžinieriai ar verslo vystytojai, o tarpsritinės komandos, kuriose socialinių darbuotojų vaidmuo ypač svarbus. Įtraukusis ugdymas, pagalba mokymosi sunkumų turintiems asmenims ir kiti iššūkiai gali būti palengvinti socialinių robotų, mokymosi platformų ir kitais sprendimais. Verslas ir inžinerija siūlo naujus įrenginius ar metodus, o socialinis darbas suteikia žinių apie žmones.
Aptardamas socialinio darbo ir socialinių inovacijų sąsajas M. Flynn pažymi, kad per pastaruosius dešimt metų įvairios pramonės šakos, kurios tradiciškai niekada nesidomėjo pažeidžiamais žmonėmis, pavyzdžiui, bankininkystė, IT ir komunikacijų sektorius, „agresyviai žengė į socialinių inovacijų sritį“. Tačiau socialinių inovacijų srityje dominuojantys verslumo metodai stokoja dėmesio tvarumui, tradiciniai į verslą orientuoti sektoriai siekia greitų rezultatų ir susigrąžinti investicijas. Socialinis darbas suteikia žinių apie socialinių problemų supratimą, turi išbandytus ir praktikų plačiai naudojamus konsultavimo, poreikių vertinimo, intervencijų metodus.
Lietuvos socialinių darbuotojų požiūris į ateitį
Straipsnyje pristatomas kiekybinis Lietuvos socialinių darbuotojų nuomonės tyrimas, kuriuo buvo siekiama atskleisti darbuotojų požiūrį į pokyčius, technologijų ir socialinių inovacijų įtaką bei ateities socialinio darbo kompetencijas. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad darbuotojai socialinio darbo lauke mato pokyčių, tačiau šie pokyčiai yra nežymūs. Tai, kad nematoma pokyčių ir neigiamai vertinamas socialinis darbas visuomenėje, galimai susiję ir su noru imtis kitos darbo srities. Darbuotojus pasilikti skatintų vadovų lyderystė ir profesionalumas bei darnesnis komandos darbas. Tyrimo neatskleista, kad darbas kuriame nors sektoriuje (savivaldybės, valstybiniame, nevyriausybiniame, socialinio verslo) stipriai lemtų skirtingus socialinių darbuotojų požiūrius.
Socialinių darbuotojų požiūrį ir vertinimą labiau lėmė jų demografiniai duomenys: gyvenamoji vieta, amžius, išsilavinimas, tačiau ir ši koreliacija buvo ganėtinai silpna. Daugelis respondentų nebuvo susipažinę su Darnios plėtros tikslais (SGD 2030) ar dalyvavo tik pavienėse tvarumo iniciatyvose, tačiau naujovių svarbumą socialinio darbo praktikoje įvardija 58 proc. respondentų, o 18-35 metų amžiaus kategorijoje šis vertinimas siekia 72 procentus. Socialiniai darbuotojai vertindami ateitį nemano, kad jų darbą pakeis technologinės inovacijos, robotai.
Apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad socialinis darbas yra dinamiška profesija, nuolat besikeičianti ir prisitaikanti prie visuomenės poreikių. Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, technologijų įvaldymas ir naujų metodų taikymas yra būtini sėkmingai socialinio darbo praktikai. Svarbu, kad socialiniai darbuotojai nuolat tobulintų savo kompetencijas ir būtų pasirengę ateities iššūkiams.
tags: #socialines #tikroves #konstravimas #socialinis #darbuotojas