Pereinamojo laikotarpio šalyse, tokiose kaip Lietuva, psichosocialinių veiksnių reikšmė yra žymiai didesnė, negu gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Prie visuotinai pripažintų psichosocialinių veiksnių, susijusių su darbo aplinkos sąlygomis, susijusių su darbo reikalavimais, susijusių su darbo organizavimu, susijusių su darbo turiniu, susijusių su darbuotojų tarpusavio santykiais ir/ar santykiais su darbdaviu, čia prisijungia papildomi veiksniai:Profesinio pasirengimo (kvalifikacijos) stoka, menkas materialinis darbo vietų aprūpinimas, taupant pinigus dirbančiųjų sveikatos sąskaita.
Ilgalaikį stresą sukeliančios konfliktinės situacijos darbe pablogina savijautą, sukelia miego sutrikimus, baimę ir depresiją. Stresas padidina tikimybę atsirasti psichikos sutrikimams arba padidina jaučiamą širdgėlą. Streso hormonams veikiant smegenis, sutrinka atmintis. Įspėjamieji požymiai - nerimo jausmas, netikrumas, irzlumas, pyktis, baimė, panika, nesugebėjimas susikoncentruoti ir mąstymo blokados.
Stresas yra dažnesnis vyrų tarpe - 80%, kiek retesnis moterims - 64%. Pastoviu kasdien pasireiškiančiu stresu skundžiasi 17% dirbančiųjų asmenų, kurių didžioji dalis - vyrai. Tokie pojūčiai padidina nelaimingų atsitikimų, gedimų, avarijų skaičių, prastovų laiką dėl ligos arba darbuotojo nebuvimo, darbuotojų kaitą, produktyvumo ir kokybės praradimą. Darbdaviai turi būti budrūs savo darbuotojų streso požymiams. Įmonių planuose ne tik turėtų būti įtrauktas psichosocialinių veiksnių vertinimas, tam kad išsiaiškinti psichosocialinį foną įmonėje, bet ir numatomi pagalbos šaltiniai darbuotojams, ypač jaučiantiems stresą.
Psichosocialinių veiksnių tyrimas vykdomas anketavimo būdu, kai darbuotojams pateikiamos anketos. Tyrimai gali būti atliekami pagal anketas. Tyrimų duomenys susisteminami ir parengiamos prevencinės streso mažinimo priemonės. Tam gali būti naudojami tiek vidiniai, tiek išoriniai pagalbos šaltiniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. (atitinkančiu LR kontekstą).
Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.) bei transporto priemonių vairavimas darbo metu yra įvardijami kaip specifiniai veiksniai, kuriuos reikia įtraukti į profesinės rizikos vertinimą. Darbo poza (sėdima), krovinių tvarkymas rankomis, akustinis triukšmas, stereotipiniai darbo judesiai, vibracijos ir oro temperatūra yra dažni veiksniai, kuriuos Lietuvos teisės aktai įvardina kaip svarbius darbo aplinkos rizikos veiksnius. Šie punktai pateikti su atitinkamais įstatyminiais nurodymais ir privalomo vertinimo kontekstu.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinį darbą Lietuvoje dirbančių specialistų statinėse tyrimų išvados rodo, kad stresas yra nuolatinis jų kasdienybės palydovas. Stresas darbe kyla ne tik dėl galėtų finansinių neramumų, bet ir dėl klientų grėsmės užsikrėsti nuo parazitų ar ligų, klientų agresijos bei socialinio darbo reikšmės nuvertinimo. Darbo vietos saugumas ir aplinka turi būti įvertinti ir įtraukti į darbuotojų sveikatos apsaugos priemonių planus, taip pat turi būti numatyti pagalbos šaltiniai.“
Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo praktika Lietuvoje dažnai teikia pirmenybę anketavimui, o išanalizavus duomenis - kuriamos prevencinės priemonės streso mažinimui. Tyrimai gali būti atliekami tiek lokaliai, tiek regioniniu lygiu, apimant įvairias socialinių paslaugų institucijas. Remiantis tyrimų duomenimis, svarbu įtraukti tiek vidinius, tiek išorinius pagalbos šaltinius, įvertinti darbuotojų patirtį, lyginant su jų darbo aplinka ir darbo krūviu.
Profesinės rizikos vertinimą Lietuvoje reglamentuoja: Socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymai, Sveikatos apsaugos ministerijos instrukcijos, bei įstaigos taikomi nacionaliniai standartai, kurie užtikrina psichosocialinių veiksnių įtraukimą į įmonės rizikos vertinimą. Tyrimo metu svarbiausia atskleisti, kokie veiksniai sukelia stresą darbe, kokios yra jų įtakos darbuotojų savijautai ir organizacijos veiklai, bei kokios prevencinės priemonės padeda mažinti riziką.
Siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, rekomenduojama laikytis šių žingsnių: 1) apibrėžti veiksnius, 2) atlikti anketinį tyrimą, 3) susisteminti duomenis, 4) kurti prevencines priemones, 5) užtikrinti prieigą prie pagalbos šaltinių, 6) periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti vertinimą. Rezultatai gali būti naudojami tiek įmonės, tiek sektoriaus lygmenyje, siekiant gerinti darbo sąlygas ir sumažinti rizikas.“
Vertinimo lentelės pavyzdys
- Darbo apkrovos ir reikalavimų vertinimas: ar užduotys atitinka darbuotojo galimybes, ar yra per dideli termino ar kartotinų veiksmų reikalavimai.
- Darbo organizavimas: ar darbo laikas ir grafikai skatina streso mažinimą, ar yra pertraukos, ar užtikrinamas darbo laikinojo perskirstymo lankstumas.
- Tarpašalių santykiai: ar komandoje vyrauja konstruktyvus bendradarbiavimas, ar yra konfliktinių situacijų, ar užtikrinamas vadovo ir darbuotojo dialogas.
- Darbo turinys: ar darbuotojai supranta savo vaidmenį, ar yra aiškių tikslų, ar darbuotojai turi galimybių mokytis ir tobulėti.
- Darbo sąlygos ir sauga: ar saugos priemonės yra prieinamos, ar įmonė užtikrina tinkamas darbo vietas, ar aptariamos rizikos iš klientų.
- Profesinis pasirengimas: ar darbuotojai turi reikiamą kvalifikaciją ir galimybes ją atnaujinti.
- Materialinis aprūpinimas: ar darbo vietos yra pakankamai aprūpintos įranga, priemonėmis ir darbo vieta atitinka saugos reikalavimus.
- Pagalbos šaltiniai: ar turi būti teikiama psichosocialinė parama, kokios yra pagalbos galimybės (vidinės/išorinės).
Kalbant apie Lietuvai pritaikytus metodinius nurodymus, reikia pažymėti, kad jie ir toliau formuojami atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir vietos realijas. Psichosocialiniai veiksniai yra kompleksiška sritis, kurioje svarbu integruoti teisės aktų reikalavimus, įmonės kultūrą ir darbuotojų poreikius. Tyrimų duomenys parodo, jog tinkamai įvertinti rizikos veiksniai ir efektyvios prevencinės priemonės prisideda prie darbo saugumo, sumažina stresą ir didina darbuotojų pasitenkinimą bei produktyvumą.
Greitos rekomendacijos įmonėms
- Įtraukti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą į įmonės rizikos vertinimo procesą ir periodiškai atnaujinti duomenis.
- Rengti ankstesnių tyrimų rezultatų ataskaitas ir pateikti jas vadovybei bei darbuotojams vokalizuotai ir aiškiai.
- Užtikrinti prieigą prie pagalbos šaltinių tiek vidinių, tiek išorinių: konsultacijos, supervizija, psichologinės paslaugos, darbuotojų pagalbos linijos.
- Organizuoti mokymus vadovams ir darbuotojams, kaip atpažinti streso ženklus ir kaip taikyti prevencines priemones.
Šaltiniai ir priemonės yra parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir susijusiais standartais, taip pat tarptautinėmis rekomendacijomis bei tyrimų rezultatais. Šio straipsnio tikslas - pateikti praktinį požiūrį į psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą ir jų įtraukimą į įmonių veiklos tobulinimą, leidžiant įmonėms efektyviau valdyti darbo aplinkos rizikas per pereinamojo laikotarpio patirtį Lietuvoje ir panašiose šalyse.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Santraukos žymėjimai: lentelė, diagrama ir dabartiniai standartai
| Veiksnis | Vertinimo kriterijai | Paskirtis |
|---|---|---|
| Darbo reikalavimai | krūvis, ritmo tempas, kartojimas | Sumažinti per didelį krūvį ir nuovargį |
| Darbo organizavimas | tvarkaraščiai, pertraukos, lankstumas | Mažinti streso riziką, užtikrinti atsigavimą |
| Darbo santykiai | komunikacija, konfliktų lygis | Pagerinti oro sąlygas darbe |
| Darbo turinys | aiškumas, tikslai, galimybės mokytis | Stiprinti darbuotojo įsitraukimą |
| Profesinis pasirengimas | kvalifikacija, mokymai | Didinti kompetenciją ir saugą |
Informuojantis meta-aprašymas:
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #rizikso #veiksniu #reiskimosi #lenteliu