Socialinė rizika - tai problema, su kuria susiduria daugelis pasaulio šalių, ne išimtis ir Lietuva. Socialinės rizikos šeimų padėtis reikalauja ypatingo dėmesio ir pagalbos. Socialinis darbuotojas yra specialistas, kuris dirba su socialinės rizikos šeimomis, siekdamas pagerinti jų gyvenimo sąlygas, gerinti šeimos narių gerovę ir padėti jiems įveikti iškilusius sunkumus.
Socialinės rizikos šeima: apibrėžimas ir esminiai bruožai
Apibendrinant, galima teigti, kad socialinės rizikos šeima yra šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, bei kurioje dėl įvairių socialinių, psichologinių, ekonominių ar fiziologinių problemų yra sutrikęs tinkamas šeimos funkcionavimas. Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi.
Socialinės rizikos šeimos išsiskiria tam tikrais bruožais, kurie rodo jų pažeidžiamumą ir poreikį papildomai paramai ir pagalbai iš socialinių paslaugų teikėjų. Socialinės rizikos šeimos dažnai pasižymi negebėjimu susikurti tinkamų gyvenimo sąlygų, tokiose šeimose vaiko poreikiai yra tenkinami tik iš dalies, arba visiškai netenkinami. Šiose šeimose nepasireiškia aiškiai suformuluotas šeimos gyvenimo modelis.
Būdinga, kad šiose šeimose yra didelis nedarbo lygis, ekonominiai sunkumai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir vaikų priežiūros stoka. Šiose socialinės rizikos šeimose bendravimas yra sutrikęs, o tėvų ir vaikų ryšiai yra labai silpni arba visai nutrūkę. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, be to, bendravimo trūkumas apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus.
Socialinės rizikos šeima taip pat pasižymi įtrauktimi į socialinės rizikos grupę dėl vieno ar kelių veiksnių: tėvų nedarbo, priklausomybių, ligų, nepilnos šeimos, šeimos narių psichosocialinių problemų, netinkamo gaunamos valstybinės paramos naudojimo ir pan. Apibendrinant, socialinės rizikos šeimai yra būdingi tokie sunkumai kaip skurdas, smurtas, priklausomybės, prasta gyvenamoji aplinka, emocijų ir elgesio sutrikimai vaikams, socialinė izoliacija.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis yra sudėtingas ir reikalaujantis daug pastangų. Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Socialinio darbuotojo klientai yra tos šeimos, kurioms nepavyksta savarankiškai susidoroti su iškylančiais sunkumais.
Mokslinėje literatūroje išskiriama, kad socialiniai darbuotojai yra pagrindiniai pagalbos teikėjai sunkumus patiriančioms šeimoms. Bendradarbiaudami su kitais specialistais jie padeda šeimoms spręsti iškylančias problemas, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją. Intervencija suprantama kaip tikslingas socialinio darbuotojo elgesys, kai siekiama teigiamų pokyčių šeimos gyvenime. Svarbu, kad intervencija leistų užtikrinti efektyvų šeimos funkcionavimą.
Teikdami pagalbą šeimai specialistai turėtų prisiminti, kad bet kokie pokyčiai šeimoje sukelia krizę, net jei tie pokyčiai teigiami, šeimai tenka iš naujo prisitaikyti ir atrasti tinkamą funkcionavimo ir bendravimo taktiką. Teikdami pagalbą šeimoms socialiniai darbuotojai orientuojasi ne tik į problemų sprendimą, bet ir į pačios šeimos stiprinimą bei lavinimą. Svarbu yra atkurti šeimos vidinį potencialą, gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų ir vykdyti svarbias funkcijas: pasirūpinti savo ir vaikų gerove, palaikyti socialinius santykius su artimiausia aplinka.
Profesionali pagalba šeimoms, kurioms reikia pagalbos ir kurios negali susitvarkyti pačios, nenaudojant oficialių priemonių, yra svarbi. Prevencinis darbas su šeimomis, kurios patiria sunkumų, dažnai buvo minimas seminaruose. Prevencija arba informacija ir priemonės, kurios padeda šeimoms nebūti įtrauktoms į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pavyzdžiui vaikų užimtumo paslaugos po pamokų; informacija apie socialines pašalpas; seminarai šeimoms apie vaikų auginimą, priežiūrą, kaip planuoti finansus; socialinių įgūdžių gerinimas; paslaugos, užimtumas kaimynystėje; informacija apie sveikatos problemas.
Konkrečios paslaugos ir priemonės
- Vaikų dienos centrai (VDC) - vienas iš pagalbos būdų, kurių tikslas yra mažinti vaikų socialinę atskirtį ir teikti kompleksinę (socialinę, psichologinę, pedagoginę) pagalbą vaikui ir šeimai.
- Psichologinės konsultacijos tiek tėvams, tiek vaikams; socialinio ugdymo paslaugos - nuolatinis bendravimas su tėvais, patarimai, kaip elgtis konkrečiose situacijose.
- Prevencinės priemonės: mokymai apie vaikų auginimą, finansų planavimą, socialinių įgūdžių ugdymas, užimtumo skatinimas bendruomenėje.
- Bendruomenės įtraukimas ir savanorystė - prisiimtos užduotys ir aktyvus vaidmuo visuomenėje didina asmens savivertę ir integraciją.
- Materialinė parama: nukreipimas į Socialinės paramos skyrių, pagalbos mokyklinėms priemonėms koordinavimas, nemokamo maitinimo informavimas.
Empiriniai tyrimai rodo, kad vaikų dienos centruose organizuotos dailinės veiklos turi teigiamą poveikį vaikų socialiniams įgūdžiams - jos patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos ir išradingumo poreikius. VDC rengiamos dailės darbų parodos padeda realizuoti vaikų saviraišką: ugdytiniai didžiuojasi savo darbu, įgauna pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis, objektyviau priima pastabas bei kritiką, mokosi dirbti kartu su kitais.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinio darbuotojo patiriamos rizikos, sunkumai ir kliūtys
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis neatsiejamas ir nuo tam tikrų rizikų, kurias gali patirti socialinis darbuotojas. Praktiniai aspektai, tokie kaip socialinių paslaugų trūkumas, riboti finansai, darbo krūvis, darbuotojų požiūrio ir vizijos skirtumai, yra dažnai minima tema.
Dažniausios socialinių darbuotojų patiriamos problemos: šeimų motyvacijos stoka, klientų pasipriešinimas, atstūmimas, nenoras priimti pagalbos ir nepasitikėjimas specialistais. Sunkumus patiriančios šeimos neretai būna nemotyvuotos spręsti savo problemas, galvoja, kad atvirai kalbėti apie tai yra nepriimtina, ir / arba yra pripratusios prie savo gyvenimo būdo ir nemato prasmės jį keisti.
Socialiniai darbuotojai susiduria su šeimų nesupratimu, kas yra socialinis darbuotojas, kokie yra socialinės pagalbos tikslai, kokia teikiamų paslaugų nauda, ir dėl tokio informacijos trūkumo nepasitiki specialistais. Toks nepasitikėjimas ir priešiškumas trukdo užmegzti kokybiškus santykius su šeimų nariais ir teikti būtinas paslaugas.
Kiti darbo aspektai: socialinių darbuotojų darbo skirtumai biudžetinėje įstaigoje ir nevyriausybinėje organizacijoje, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai dažnai nesijaučia priimami rimtai savivaldybių vadovų, kadangi jie nepasinaudoja galimybe pirkti paslaugas iš nevyriausybinio sektoriaus.
Darbuotojų patiriami sunkumai: darbo krūvis (pavyzdžiui, vienam darbuotojui tenka po 16 šeimų), ribotas laikas kontaktui su šeima, šeimų migracijos iš vieno miesto į kitą siekiant išvengti priežiūros, agresyvumas, liūdesys ir atsiribojimas šeimų pusėje. Kelias į šeimos pokyčius yra lėtas ir sudėtingas; greitų rezultatų tikėtis negalima.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Psichologinės ir profesinės rizikos
- Emocinė įtampa ir išsekimas dėl ilgalaikio darbo su sudėtingomis situacijomis.
- Profesinis izoliuotumas, ypač nevyriausybinio sektoriaus darbuotojams, nesant pakankamo tarpinstitucinio pripažinimo.
- Galimi fizinio saugumo iššūkiai susidūrus su agresyviais klientais.
- Motyvacijos ir efektyvumo sumažėjimas, kai rezultatai pasiekiami labai lėtai arba neaiškūs.
Siekiant mažinti šias rizikas, akcentuojami tokie sprendimai kaip bendradarbiavimas tarp institucijų, darbuotojų tarpusavio palaikymas, prevencinės priemonės, tęstinė pagalba šeimai net ir pasibaigus oficialiam pagalbos procesui, darbuotojų profesinis mokymas ir savianalizė.
Prevencija ir tęstinė pagalba
Prevencija - informacija, priemonės ir paslaugos, kurios padeda šeimoms nebūti įtrauktoms į socialinės rizikos apskaitą. Prevencinis darbas apima vaikų užimtumo paslaugas po pamokų, seminarus šeimoms, socialinių įgūdžių lavinimą, informavimą apie socialines pašalpas, bendruomenės veiklas. Tokios priemonės padeda tėvams auginti vaikus, o vaikams ir jaunuoliams augti pilnavertiškai.
Tęstinė pagalba pasibaigus oficialiam pagalbos procesui - svarbus aspektas. Šeima ne tik nori būti išbraukta iš socialinės rizikos apskaitos, bet ir nori, kad jų padėtis iš tikrųjų pagerėtų; net išbraukus šeimą iš apskaitos jai gali reikėti daugiau ar mažiau pagalbos. Niekada nėra garantijos, jog kuri nors šeima nepaslys ir negrįš į ankstesnę rizikos situaciją.
Bendruomenės vaidmuo - padėti sumažinti socialinę izoliaciją: kvietimas savanoriauti, galimybių suteikimas prisidėti prie bendruomenės gali pakelti asmens savivertę ir taip užkirsti kelią naujų problemų atsiradimui. Taigi paslaugų įvairovė ir bendruomeninis palaikymas yra svarbūs aspektai, padedantys išvengti ar susitvarkyti su kylančiais sunkumais.
Mokslinės žinios ir praktika: ką rodo tyrimai
Mokslinėje literatūroje tema yra plačiai nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių. Tyrimų rezultatai rodo, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai dažnai patiria emocijų skurdą, elgesio sutrikimus, nerimą ir mokymosi sunkumus. Empiriniai tyrimai leidžia teigti, kad vaikų dienos centruose organizuotos dailinės veiklos padeda formuoti socialinius įgūdžius, ypač bendravimo įgūdžius: draugų turėjimas padeda įsitvirtinti grupėje, sugyventi su kitais asmenimis ir užmegzti bei plėtoti tarpasmeninius ryšius.
Analizė taip pat rodo, kad socialinių paslaugų teikimas dažnai apsiriboja finansine parama ir jos naudojimo kontrole, tačiau praktikoje būtinos ir konsultavimo, mokymo bei kitokios paslaugos, kurios yra sunkiau prieinamos. Socialinio darbo vertė - kompleksinis požiūris į šeimą, tarpdalykinių specialistų įsitraukimas ir tęstinumo užtikrinimas.
| Paslaugos / priemonės | Poveikis šeimai / vaikui |
|---|---|
| Vaikų dienos centrai | Mažina socialinę atskirtį, ugdo socialinius įgūdžius, suteikia saugią aplinką |
| Psichologinės konsultacijos | Gerina tėvų supratimą, mažina konfliktus, padeda spręsti psichologines problemas |
| Prevenciniai seminarai ir mokymai | Didina tėvų kompetencijas, informuoja apie paramos galimybes |
| Bendruomenės įsitraukimas, savanorystė | Didina socialinį palaikymą, skatina įsitraukimą, didina savivertę |
Praktiniai pastebėjimai ir rekomendacijos darbui su socialinės rizikos šeimomis
- Dirbant su šeima svarbu kurti pasitikėjimu grįstus santykius: būti lankstiems, nuoširdiems, paaiškinti šeimai galimas pasekmes ir bendrauti nesmerkiant.
- Išnaudoti prevencines priemones - prioritetas turėtų būti teikiamas intervencijoms ne tik po įtraukimo į rizikos apskaitą, bet ir anksčiau.
- Užtikrinti paslaugų įvairovę ir tęstinumą - po oficialaus proceso pabaigos šeimai gali prireikti tolesnės paramos.
- Skatinti tarpinstitucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą (savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės), kad būtų efektyviai panaudojami resursai.
- Uždėti dėmesį darbuotojų saugumui, profesiniam palaikymui ir nuolatiniam mokymuisi, mažinant perdegimo riziką.
Kelias į šeimos pokyčius, pasitikėjimą ir norą keistis yra lėtas ir sudėtingas. Dažnai susiduriama su šeimos narių abejingumu, nepasitikėjimu, uždarumu, nusivylimu, o kai kurių klientų agresyvumu. Po kurio laiko visas neigiamas emocijas atperka atsirandantis pasitikėjimas, atvirumas, noras keistis, vaikų šypsenos ir džiaugsmas atėjus socialiniam darbuotojui. Ilgametė darbo patirtis rodo, jog dirbant su šeima atsiranda ryšys, kaip „auklėtojas ir auklėtinis“: vieni sėkmingai išeina į savarankišką gyvenimą, kiti lieka tolimesniam darbui.
Literatūros sąrašas (parinkta iš naudojamų šaltinių)
- Mikinaitė, L., Marcinkevičienė, D. (2013).
- Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas (2004).
- Evaluation of non-financial social assistance to families in child day care centers: situation analysis in Lithuania. Acta Prosperitatis (2016).
- Experience of acquiring positive parenting skills in children daily care centres. Peter Lang Edition (2017).
- Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje: atvejo studija. Filosofija. Sociologija (2006).
- Stoltz S., Londen M. ir kt. (2013).
- Gudžiūnienė V., Railienė A. (2012).
- Palavinskienė B. (2001).
- Šiškevičiūtė J. (2011); Stremauskienė R., Žibėnienė G. (2014).
tags: #socialines #rizikos #seimos #speros