Socialinės rizikos šeimos yra pažeidžiamos dėl įvairių veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra ekonominė padėtis, socialinis statusas, šeimos struktūra ir tarpusavio santykiai. Vytautas Žalys (2019) apibrėžia socialinės rizikos šeimą kaip šeimą, kuri susiduria su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kurios trukdo jos nariams pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje ir užtikrinti sveiką šeimos gyvenimą. Šiame kontekste svarbu pabrėžti šeimos pajėgumus spręsti iškilusias problemas ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
Lietuvoje socialinės rizikos šeimų padėtis nagrinėjama remiantis socialinių įtampų laukų koncepcija, kuri leidžia įvertinti, kaip įvairūs rizikos veiksniai lemia socialinę atskirtį ir šeimų pažeidžiamumą. Pastaraisiais metais šalyje atsirado naujų rizikos veiksnių, stiprinančių socialinės rizikos šeimų socialinės atskirties tendencijas. Į šią rizikų grupę patenka šeimos, paveiktos skurdo, nedarbo, ribotų galimybių dalyvauti darbo rinkoje, taip pat šeimos, susidūrusios su alkoholizmu, nusikalstamumu, vaikų nepriežiūra, daugiavaikių šeimų iššūkiais ir kitais socialiniais sunkumais.
Socialinės rizikos šeimų veiksniai ir iššūkiai
Socialinės rizikos šeimos dažnai patiria kompleksines problemas, kurios trukdo tiek suaugusiųjų, tiek vaikų socialinei integracijai. Šių šeimų socialiniai įgūdžiai dažnai būna riboti, o gebėjimas tvarkytis su kasdienėmis užduotimis - susilpnėjęs. Šeimos, kuriose vyrauja neigiama socialinė aplinka, patiria tarpusavio ryšių ir emocinio bendradarbiavimo sutrikimų, dėl ko sunku užtikrinti sveiką ir produktyvų asmenybės augimą bei vystymąsi.
Socialinių darbuotojų patirtis rodo, kad dirbant su socialinės rizikos šeimomis labai svarbu ne tik spręsti esamas problemas, bet ir skatinti šeimos narius įgalinti patiems tvarkytis su savo gyvenimo iššūkiais. Tai reiškia ne padėti „už“ šeimą, o padėti „kartu“ su ja, stiprinant jos narių gebėjimus ir motyvaciją keistis. Šis darbas reikalauja kantrybės ir nuolatinio bendradarbiavimo, nes kelias į pokyčius dažnai yra lėtas ir sudėtingas.
Konkretūs socialinių darbuotojų praktikos pavyzdžiai
Vienas iš socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, paminėjo, kaip anksčiau pati apmokėdavo šeimos sąskaitas, nes netikėdavo, kad šeima tai padarys savarankiškai. Tačiau vėliau ji pakeitė savo požiūrį ir nusprendė įgalinti klientę, duodama jai pinigus sąskaitoms apmokėti ir skatindama pati nueiti į paštą sumokėti skolų. Tai sukėlė moteriai pasimetimą, tačiau socialinis darbuotojas stebėjo iš šono ir tikrinosi, ar užduotis iš tikrųjų buvo atlikta. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip svarbu skatinti šeimas prisidėti prie savo problemų sprendimo ir neperimti jų atsakomybės.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Kitas socialinis darbuotojas aprašė situaciją, kai jis ir jo kolegė turėjo skirtingus požiūrius į kliento įgalinimą. Socialinis darbuotojas stengėsi palaikyti klientės savarankiškumą, leisdamas jai pačiai tvarkytis su pinigais ir skolų mokėjimu, o kolegė dažnai išimtinai vykdydavo šias užduotis už klientę, kas kėlė konfliktus tarnyboje. Šis pavyzdys rodo, kaip darbe su socialinės rizikos šeimomis gali kilti profesinių nuomonių skirtumų dėl darbo metodų, tačiau įgalinimas išlieka pagrindine ir siektina kryptimi.
Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje: pagalbos sistema ir bendruomenių vaidmuo
Lietuvoje socialinės rizikos šeimoms teikiama pagalba dažniausiai organizuojama per socialinius darbuotojus, nevyriausybines organizacijas ir bendruomenių iniciatyvas. Tokia pagalba orientuota į suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių ugdymą, motyvacijos stiprinimą, saugios ir sveikos namų aplinkos kūrimą bei efektyvių socialinių ryšių palaikymą visuomenėje. Tokių paslaugų tikslas - užtikrinti socialinės rizikos šeimose augančių vaikų visapusišką vystymąsi ir ugdymą.
Darbas su socialinės rizikos šeimomis dažnai apima ne tik probleminių situacijų sprendimą, bet ir emocinio pasitikėjimo kūrimą, uždarumo mažinimą bei bendradarbiavimo skatinimą. Plungės mieste pavyzdžiui dirba socialinės darbuotojos, kurios prižiūri apie 60 socialinės rizikos šeimų, auginančių 140 vaikų. jų darbo patirtis rodo, kad nors greitų rezultatų pasiekti sunku, nuoseklus bendradarbiavimas ir šeimos narių įtraukimas į sprendimų priėmimą ilgainiui atneša teigiamų pokyčių: didėja pasitikėjimas, atsiranda noras keistis, o vaikų veidus puošia šypsenos.
Konkretūs socialinės rizikos šeimos pavyzdžiai Lietuvoje
- Daugiavaikė šeima: Dažnas socialinės rizikos veiksnys yra daugiavaikių šeimų prasta ekonominė padėtis ir ribotos galimybės užtikrinti kokybišką vaikų priežiūrą bei švietimą.
- Šeima su alkoholizmo problema: Šeimos nariai, vartojantys alkoholį, dažnai nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir sukurti stabilios bei saugios namų aplinkos.
- Šeima patirianti nedarbą ir skurdą: Ribotos darbo rinkos galimybės ir finansinis nestabilumas kelia didelę socialinę įtampą ir skatina socialinę atskirtį.
- Šeima, kurioje vyksta vaikų nepriežiūra: Vaikai dažnai negauna tinkamo dėmesio, ugdymo ir socialinių įgūdžių ugdymo, dėl ko susiduria su didesnėmis rizikomis ateityje.
Socialinis darbas ir įgalinimas: svarbiausios gairės
Socialinės rizikos šeimų atveju įgalinimas (empowerment) yra kertinė socialinio darbo sąvoka. Tai sudėtingas, bet būtinas procesas, kurio metu šeimos nariai mokomi patys spręsti savo sunkumus, įgyja pasitikėjimą bei atsakomybės jausmą už savo gyvenimą. Socialinis darbuotojas nėra tas, kuris atlieka darbus už šeimą, o tas, kuris padeda šeimos nariams atrasti savo jėgas ir galimybes.
Tik įgyvendinant įgalinimo principus, galima tikėtis, kad šeimos iš socialinės rizikos grupės žingsnis po žingsnio taps savarankiškomis ir socialiai atsakingomis bendruomenės dalyvėmis. Taip pat labai svarbus yra bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis ir miesto institucijomis, siekiant kurti platesnį paramos tinklą tarnyboms ir šeimoms.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
| Socialinės rizikos veiksnys | Apibūdinimas | Konkretūs pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Skurdas ir nedarbas | Finansinis nestabilumas, ribotos pajamos | Šeimos su skurdo problema, kuriose nėra reguliarių pajamų |
| Alkoholizmas | Priklausomybė nuo alkoholio, šeimos funkcijų sutrikimas | Šeimos, nesugebančios tinkamai pasirūpinti vaikais |
| Vaikų nepriežiūra | Netinkamas vaikų auklėjimas ir priežiūra | Vaikai, auginami be tinkamo dėmesio ir ugdymo |
| Daugiavaikių šeimų problemos | Ribotos galimybės išlaikyti didelę šeimą | Daug vaikų turinčios šeimos, susidūrusios su socialine atskirtimi |
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #rizikos #seimos #konkretus #atvejas