Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena iš rimčiausių socialinių problemų Lietuvoje ir Europoje. Nors visuomenė tampa vis sąmoningesnė, o įstatymai griežtinami, statistika atskleidžia skaudžią realybę - smurtas šeimoje išlieka plačiai paplitęs, o dalis nukentėjusiųjų vis dar negauna reikalingos pagalbos.
Kas rodo statistika: mastas ir tendencijos
„Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras“, - praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija remdamasi apklausomis. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis net 8 iš 10 nukentėjusiųjų yra moterys. Ir, nors Statistikos departamentas skelbia, kad 2019 m. smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų buvo užregistruota mažiau nei 2018 m., visgi jie sudaro 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.
2023 metais buvo užregistruota per 58 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje - tai beveik 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Dažo dalis atvejų susijusi su fiziniu smurtu, tačiau daugėja ir psichologinio bei ekonominio smurto apraiškų. Pastarosios formos dažnai lieka nepastebėtos, kadangi jų įrodyti sunkiau, o aukos neretai bijo kalbėti apie savo patirtis.
Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė, kad ES mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą. Lietuvoje smurtą yra patyrusios 25,2 % moterų, o konkrečiai partnerio fizinį ar seksualinį smurtą - 16,6 % moterų (Europos vidurkis 17,7 %).
Profilis: kas dažniau smurtauja ir kokios aplinkybės
„Jeigu pažvelgtume į Lietuvos Statistikos departamento 2019 m. duomenis, tai standartinis smurtautojo artimoje aplinkoje portretas buvo toks: devyni iš dešimties (89,8 proc.) įtariamųjų (kaltinamų) asmenų buvo vyrai, pusė iš jų (53,1 proc.) - 30-49 m. amžiaus, 57,2 proc. turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, dar 45,7 proc. nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Šeši iš dešimties (58,5 proc.) asmenų smurto akto metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (2018 m. - 60%). Taigi gali susidaryti įspūdis, jog smurtas artimoje aplinkoje - išimtinai žemesnio socialinio sluoksnio „reikalas“, kurio šaknys glūdi priklausomybėse. Visgi tai nėra tiesioginė smurto priežastis: „Daugybėje namų ūkių smurtaujama ir nesant alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, o beveik 11 proc. (10,9 proc.) smurtautojų - aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys.“
Danutė Janavičienė pabrėžia: „ne pati priklausomybė provokuoja smurtą, bet alkoholio vartojimas, kurio veikiamas žmogus neretai elgiasi neadekvačiai tam tikrose situacijose.“ Tyrėjas M. Karalius pabrėžia, kad alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas iš tiesų gali būti viena iš aplinkybių vykstant smurtui, tačiau priežastis sieja su nevienodomis vyrų ir moterų padėtimis visuomenėje ir žalingomis tradicinėmis lyčių normomis.
Aukos elgsena, baimė kreiptis pagalbos ir visuomenės stereotipai
Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejais pati auka jaučiasi kalta. „Moterys dažnai taikstosi su patiriamu smurtu ir nekritiškai vertina partnerio elgesį, jos yra linkusios jį pateisinti, patį smurtą priima kaip normą. Moterys vengia apie tai kalbėti ir mano, kad pačios yra dėl to kaltos“, - pastebi D. Janavičienė.
Nukentėjusieji ne kartą bijo pasakyti apie patirtį: „Auka patiki smurtautojo žodžiais, todėl atrodo, kad gėdinga yra kažkam pasakoti, yra tikimybė, kad jos nesupras, nepalaikys ar dar kartą apkaltins, atstums. Aukos savivertė žema.“
Visuomenės požiūris ir stereotipai lemia, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, pavyzdžiui, vietoje „smurtas prieš moterį“ rašoma „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“. Tokie apibūdinimai mažina visuomenės supratimą apie smurto rimtumą ir formuoja klaidingą nuomonę, kad smurtas gali būti pateisinamas.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Teisinė bazė ir praktika Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2011 metų galioja įstatymas, numatantis smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nukentėjusiems. Įstatymas leidžia pareigūnams nedelsiant imtis veiksmų - iškeldinti smurtautoją, net jei būstas jam priklauso. Viena iš priemonių - apsaugos nuo smurto orderis, prevencinė priemonė, skirta apsaugoti smurtą patiriantį asmenį, kuriam pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos.
Praktikoje visgi kyla iššūkių dėl priemonių įgyvendinimo: kai kurios institucijos vis dar stokoja resursų, o tarpžinybinio bendradarbiavimo trūkumai neleidžia pasiekti efektyviausių rezultatų. „Smurto tema yra labai jautri. Dažnai šeimoje, kurioje pasireiškia smurtas, asmenys nori konfidencialumo ir policijos kvietimas yra jau tik kritiniu atveju“, - teigia Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantė Vilija Žukauskaitė.
Policijos registracija ir „tamsioji figūra“
Policijos duomenys rodo tik užregistruotus atvejus, tačiau manoma, kad nemaža dalis smurto atvejų taip ir lieka nepranešti. Todėl būtini papildomi tyrimai „tamsiosios figūros“ nustatymui. Federalinėje ataskaitoje Vokietijoje pažymėta, kad policijos užregistruotų atvejų skaičius sudaro tik dalį visų patirtų smurto atvejų, o reprezentatyvūs apklausų tyrimai leidžia atskleisti realią situaciją.
Teisinės pasekmės smurtautojams ir prevencinės programos
Ikiteisminiai tyrimai, baudžiamasis persekiojimas ir apsaugos orderiai yra pagrindinės priemonės, taikomos siekiant apsaugoti aukas ir bausti smurtautojus. Tačiau praktika rodo, kad bausmė vien tik įkalinimu ne visada duoda pokyčius. Probacijos specialistė E. Matusevičienė pažymi: „Kalėjimas - ne išeitis. Mes dirbame su probuojamais asmenimis ir taikome smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programas.“
Specializuotų programų nauda - darbas su smurtautojo elgesiu, emocijų valdymu, kontrolės mechanizmų mažinimas bei perkvalifikavimas. Taip pat siūloma, kad asmuo, gavęs apsaugos nuo smurto orderį, būtų įpareigotas išklausyti smurtinio elgesio keitimo programas.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Pagalbos sistema: galimybės ir iššūkiai
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims: teisinę, psichologinę, socialinę pagalbą. Respublikiniame priklausomybės ligų centre moterys patyrusios smurtą yra nukreipiamos pagalbos. „Moterys gana sunkiai atsiveria apie tai, kad patiria smurtą. Todėl būtina sukurti saugią aplinką, užmegzti su moterimi kontaktą, kad pasitikėtų. Apie smurtą yra kalbama tiek užsiėmimuose, tiek individualiai“, - teigia D. Janavičienė.
Vis dėlto daugelis nukentėjusiųjų pagalbos niekur nesikreipia. SADM duomenimis, 58 proc. nukentėjusiųjų pagalbos niekur nesikreipė. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes. Finansavimas pagalbos teikimui per pastaruosius metus išaugo, tačiau būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą ir prieinamumą visoje šalyje.
Prevencija: švietimas, žiniasklaida ir visuomenės nuostatų keitimas
Svarbu investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą. Prevencinės programos mokyklose, bendruomenėse ir darbovietėse padeda atpažinti smurto požymius ir tinkamai reaguoti. Be to, žiniasklaida turi atsakingai perteikti informaciją, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų.
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai: užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms, investuoti į švietimą, tobulinti tarpžinybinį bendradarbiavimą bei plėtoti prevencines programas. Būtina pripažinti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas ir kad tylėjimas tik skatina jo tęstinumą.
Vietiniai pavyzdžiai ir bendradarbiavimas
Šakių rajono policijos komisariate vykusio tarpinstitucinio susitikimo metu reziumuota, kad smurtui mažinti būtinas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki lapkričio 4 d. apie smurtą artimoje aplinkoje buvo gauti 455 pranešimai, pradėti 53 ikiteisminiai tyrimai, išduoti 158 apsaugos orderiai. Per šį laikotarpį nukentėjo 31 asmuo (6 vyrai ir 25 moterys).
| Rodiklis | Skaičius (Šakių r., 2024 01 01 - 11 04) |
|---|---|
| Pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje | 455 |
| Pradėti ikiteisminiai tyrimai | 53 |
| Išduoti apsaugos nuo smurto orderiai | 158 |
| Nukentėję asmenys | 31 (6 vyrai ir 25 moterys) |
Posėdyje dalyvavę specialistai pažymi, kad reikalingi mokymai smurto tema, institucijų specialistų patirties pasidalijimas bei efektyvesnis bendradarbiavimas tarp policijos, Vaiko teisių tarnybos, probacijos ir socialinių paslaugų centrų.
Ilgalaikės pasekmės ir kodėl svarbu veikti dabar
Smurtas artimoje aplinkoje neapsiriboja fizine žala. Jis turi ilgalaikių pasekmių, kurios gali paveikti aukos psichinę sveikatą, santykius su artimaisiais ir gebėjimą pasitikėti kitais. Tyrimai rodo, kad psichologinės traumos gali pasireikšti depresija, nerimo sutrikimais, agresijos protrūkiais ar priklausomybėmis. Todėl prevencija, pagalba nukentėjusiems ir teisinės priemonės turi veikti kartu.
Jei matote ar girdite smurtą artimoje aplinkoje, svarbu nedelsti ir pranešti apie įvykį policijai arba artimiausiam pagalbos centrui. Aukos turi teisę į apsaugą nuo smurtautojo, teisinę pagalbą, emocinę paramą bei socialines paslaugas. El. pagalbos priemonės ir specializuotų centrų kontaktai (pvz., www.pagalbosmoterimslinija.lt) suteikia galimybes gauti informaciją ir pagalbą konfidencialiai.
tags: #policininku #smurtas #seimoje