Socialinės rizikos šeimos: konfliktų priežastys ir pagalbos būdai

Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Tokių socialinės rizikos šeimų nariai dažnai patiria bendravimo sutrikimus, neigiamą aplinką ir emocinius sunkumus, todėl jiems būtina kvalifikuota pagalba. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime socialines rizikas lemiančias šeimos problemas, konfliktų priežastis šeimoje, bei veiksmingus konfliktų sprendimo būdus ir pagalbos formas.

Socialinės rizikos šeimų apibrėžimas ir charakteristikos

Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, o neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Dažnai tokios šeimos pasižymi sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyviomis gyvenimo sąlygomis, kurios neleidžia tinkamai patenkinti vaikų emocinių ir fizinių poreikių.

Remiantis E. Masiliauskienės ir V. Griačkutės atliktais tyrimais, socialinės rizikos šeimos paprastai pasižymi nepakankamu tėvų pasirengimu tinkamai atlikti savo funkcijas dėl įvairių neigiamų elgsenų ar socialinių bei ekonominių veiksnių. Tai lemia vaiko socializacijos, emocinį ir fizinį nepilnavertiškumą, taip pat mokymosi, bendravimo bei psichologines problemas (Kabaačinskaitė, 1999; Masiliauskienė, Griačkūtė, 2010).

Dažniausios socialinės rizikos šeimų problemos yra susijusios su skurdu, priklausomybėmis, smurtu artimoje aplinkoje, nepilna arba destruktyvios struktūros šeima, tėvų žinių ir įgūdžių trūkumu. Tokios šeimos dažnai gyvena nelegalių pajamų šaltinių pagrindu arba visiškai nedirba (2012 m. duomenimis 221 922 socialinę paramą gaunančių šeimų), patiria socialinę izoliaciją ir skurdą.

Šeimos konfliktų priežastys socialinės rizikos kontekste

Konfliktai šeimoje yra neišvengiami, tačiau socialinės rizikos šeimose jie dažnai būna gilūs, kartojami, stiprūs ir sunkiai valdomi. Tokie ginčai kyla dėl neteisingo vieno kito supratimo, nepagarbaus bendravimo, stiprių emocinių reakcijų, užslėptų priežasčių ir dažnai būna lydimi kaltinimų bei įžeidimų.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Dažniausios priežastys šeimų konfliktams yra:

  • priklausomybės (alkoholis, narkotikai),
  • materialiniai sunkumai ir skurdas,
  • socialinė izoliacija ir nepalaikomi socialiniai santykiai,
  • tėvų psichologinis ir emocinis nepasirengimas šeimos funkcijų vykdymui,
  • smurtas ir psichologinė prievarta šeimoje,
  • neišspręsti tarpusavio bendravimo sunkumai.

Šeimos viduje kylantys emociniai sprogimai (šaukimas, kaltinimai, žeminimai) sukelia daug įtampos, kurią dažnai šeimos nariai nesugeba valdyti. Neretai šeimos nariai yra nemotyvuoti savo problemų sprendimui, priešiški pokyčiams ir įsipareigojimams dirbti su specialistais (L. Milkinaitė, D. Marcinkevičienė, 2013; R. Stremauskienė, G. Žibėnienė, 2014).

Socialinių darbuotojų ir specialistų vaidmuo sprendžiant šeimos konfliktus

Socialiniai darbuotojai yra pagrindiniai pagalbos teikėjai socialinės rizikos šeimoms, padedantys ne tik spręsti iškilusias problemas, bet ir stiprinti šeimą kaip visumą. Jie organizuoja ir teikia reikalingą pagalbą pagal Atvejo vadybos tvarkos aprašą (2018), vykdo intervencijas, kurios yra tikslingas veiksmas siekiant teigiamų pokyčių šeimos gyvenime.

Svarbu, kad intervencija būtų grindžiama bendradarbiavimu ir pagarba šeimos autonomijai. Intervencija padeda užtikrinti efektyvų šeimos funkcionavimą, bet nereiškia visiškos kontrolės - socialinis darbuotojas veikia kartu su šeima, spręsdamas problemas kartu su ja.

Didžiausias pagalbos teikimo iššūkis socialiniams darbuotojams yra šeimų motyvacijos trūkumas ir nenoras priimti pagalbą. Šeimos dažnai neigia savo problemas, priešinasi pokyčiams ir jaučiasi nesuvokiamos specialistų (B. Songailienė, G. Konikovaitė, 2015).

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Konfliktų sprendimo metodai šeimoje

Konfliktų sprendimas šeimoje yra galimybė stiprinti tarpusavio ryšius ir asmenų augimą. Sveika komunikacija remiasi tarpusavio supratimu, pagarbos išlaikymu ir emocijų valdymu. Pateikiame praktinius patarimus, kaip spręsti konfliktus šeimoje:

  1. Nurimkite prieš kalbant. Kai konflikto metu užplūsta stiprūs jausmai, svarbu sustoti, atsitraukti nuo situacijos ir nusiraminti, užsiimti ramybę teikiančia veikla (pasivaikščiojimas, gilus kvėpavimas, sportas).
  2. Kalbėkite ramiai ir apie save. Išsakykite savo jausmus ir norus „aš“ kalba, vengdami kaltinimų ir agresijos, artikuliuodami mintis tiesiogiai tam asmeniui, su kuriuo kyla nesutarimai.
  3. Mokėkite klausytis. Nepertraukinėkite, įsiklausykite, stengkitės suprasti kito pusės situaciją, bandydami pamatyti ją jo akimis. Tai leidžia kitam jaustis išgirstam ir sumažina priešiškumą.
  4. Prisiimkite dalį atsakomybės. Konfliktai kyla dėl abiejų pusių elgesio. Nesistenkite kaltinti vien tik kitų, pripažinkite ir savo klaidas, tai padeda kurti santykius.
  5. Išklausykite ir derinkitės. Siekiant taikos dažnai tenka atsisakyti tam tikrų savo principų ir ieškoti sprendimų, tinkamų visoms pusėms.

Šeimos savitvarka ir pasitikėjimo ugdymas

Konfliktų valdymas šeimoje apima ir naujų elgesio taisyklių kūrimą, kurios leistų išreikšti jausmus be kaltinimų ir su pagarba. Pavyzdžiui, galima pykti, bet neįžeidinėti kitų; dalyvauti problemas sprendžiant nurimus, laikytis susitarimų, dalintis savo jausmais atvirai ir laiku.

Socialinės rizikos šeimoms ypač svarbu kurti pasitikėjimu grindžiamus santykius su socialiniais darbuotojais. Lankstumas, nuoširdumas, nesmerkimas ir empatija padeda įveikti šeimų nepasitikėjimą (L. Bartulienė, 2006; E. Januškevičienė, 2017).

Socialinės rizikos šeimų pagalba ir socialiniai paslaugų būdai

Socialinių paslaugų spektras šeimoms yra gana platus ir orientuotas ne tik į problemų sprendimą, bet ir į šeimos stiprinimą bei lavinimą. Paslaugos siekia atkurti šeimos vidinį potencialą, ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų, rūpintis vaikų gerove ir palaikyti socialinius ryšius su aplinka.

Dienos centrai socialinės rizikos šeimų vaikams yra svarbi pagalbos forma, siekiant mažinti socialinę atskirtį, užkirsti kelią vaikų patekimui į globos įstaigas, teikti kompleksinę (socialinę, psichologinę, pedagoginę) pagalbą vaikui ir šeimai. 2011 m. tokius centrus lankė daugiau nei 8 tūkst. socialinės rizikos vaikų (statistika rodo, kad šios paslaugos yra aktualios ir reikalingos) (V. Gudžiūnienė, A. Railienė, 2012).

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Socialinių paslaugų teikimas itin priklauso nuo bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir miesto bendruomene. Siekiama ugdyti suaugusiųjų socialinius įgūdžius, motyvaciją, sukurti saugią, sveiką aplinką šeimose bei užtikrinti vaikų visapusišką vystymąsi (Plungės pavyzdys - socialinės darbuotojos dirbančios su 60 šeimų ir 140 vaikų).

Socialinės rizikos šeimų kontrolė ar pasitikėjimas?

Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su dilema: ar labiau reikalinga šeimos kontrolė, ar pasitikėjimas? Ilgalaikė kontrolė gali sukurti šeimoje priklausomybę nuo pagalbos ir sumažinti atsakomybę už savo gyvenimą, skatinti baimę, melą bei manipuliacijas (pvz., socialiniai darbuotojai primena apie paramas, reguliariai tikrina šeimos situaciją).

Efektyvesnė pagalba yra paremta pasitikėjimu, kai šeimai leidžiama būti atsakingai už savo sprendimus ir veiksmus. Tai padeda kurti ilgalaikius pokyčius ir išlaikyti šeimos autonomiją. Pavyzdinis atvejis - mama, kuri sergančią depresija dukrą nuvežė į ligoninę, o socialinė darbuotoja rado būdų padėti šeimai susiorientuoti sveikatos sistemoje ir suteikti tinkamą pagalbą.

Apibendrinimas

Socialinės rizikos šeimos dažnai susiduria su daugialypiais sunkumais, dėl kurių kyla dažni, intensyvūs konfliktai. Šios šeimos reikalauja kompleksiškos pagalbos, kurioje svarbūs tiek bendravimo ir emocijų valdymo įgūdžių ugdymas, tiek socialinių paslaugų teikimas ir šeimos vidinio potencialo stiprinimas.

Konfliktų sprendimas šeimoje, pasitelkiant ramią ir pagarbą skatinančią komunikaciją, bei nuoširdus socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su šeimomis, gali padėti kreipti šeimas į pozityvią pokyčių kryptį, ugdyti šeimos narių atsakomybės jausmą ir pagerinti vaikų gerovę bei socializaciją.

tags: #socialines #rizikos #seima #konfliktai