Pastaruoju metu visuomenėje ir žiniasklaidoje dažnai girdimas terminas „šeimai taikoma atvejo vadyba“. Turbūt ne vienam dar neaiškus šio termino vartojimas, tad panagrinėkime, kas tai yra ir kaip tai veikia Lietuvoje. Šiame straipsnyje mes susikoncentruosime į atvejo vadybą.
Atvejo vadyba tai pagalbos teikimo vaikui ir šeimai „metodas“, įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Kitaip tariant, tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir sudaryti sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinant vaiko saugumą, jo interesus.
Kas yra atvejo vadyba ir kam ji skirta
Atvejo vadyba - tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą (tėvams, įtėviams, globėjams) ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, padėti įveikti iškilusius sunkumus, kurių sistemingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir ugdytų tėvus savarankiškai spręsti iškilusias problemas, užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus.
Kam skirta atvejo vadyba? socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos; socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys ir jų šeimos; socialinę riziką patiriančios šeimos ir jų vaikai; besilaukiančios moterys; ir kitos šeimos auginančios nepilnamečius vaikus.
Atvejo vadybininko vaidmuo ir vertybinės nuostatos
Atvejo vadybininkas yra socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininkas yra specialistas, kuris sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Šeima gali patirti sunkumus dėl socialinių įgūdžių stokos, tėvų alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, psichinės negalios, tėvų skyrybų ir kitų priežasčių.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Atvejo vadybininko vertybinės nuostatos: pagarba klientui, empatija, lygiavertiškumas, objektyvumas ir konfidencialumas. Naujoje sistemoje daug dėmesio skiriama atvejo vadybininko vaidmeniui, užduotims, požiūriui, kompetencijai, tačiau neturėtume pamiršti ir socialinio darbuotojo vaidmens.
Kas inicijuoja procesą ir kaip skiriamas atvejo vadybininkas
Kas inicijuoja atvejo vadybos procesą? Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas savivaldybėje, vadovas ar jo įgaliotas asmuo gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą.
Dėl atvejo vadybos taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis patys tėvai, vaiko teisių apsaugos skyrius, medicinos įstaiga, mokyklos, bendruomenės ar kitos organizacijos, jei turi informacijos ir mato, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai yra reikalinga pagalba. Pastaruoju metu dažna problema dėl atskirai gyvenančių tėvų bendravimo su savo vaikais.
Atvejo vadybos procesas žingsnis po žingsnio
Pirmasis kontaktas ir išvykimas į šeimą
Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, išsakant reikiamą informaciją ir derinant susitikimo datą ir laiką. Sutartu laiku atvejo vadybininkas vyksta į šeimą kartu su tos seniūnijos, kur gyvena šeima, socialiniu darbuotoju, dirbsiančiu socialinį darbą su šeima, atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą.
Pagalbos poreikio vertinimas
Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą bei vaiko ir šeimos stiprybių vertinimą. Vertinant šeimos poreikius pagalbai, įvertinami esami socialinės rizikos veiksniai ir jų reiškimosi šeimoje lygiai, taip pat vaiko ir šeimos apsaugos faktoriai, galintys kompensuoti socialinės rizikos veiksnius. Atidžiai bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti jos stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Vertinimo metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau šeimai ir vaikui užtikrinamas reikalingų paslaugų, numatytų vertinimo metu teikimas.
Atvejo vadybos posėdis ir pagalbos planas
Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, yra organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja tėvai, vaiko teisių specialistai, medikai, pedagogai, kiti specialistai, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir šeimą, reikalingos atvejo vadybos procesui. Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą, pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas.
Posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui - padėti šeimai išspręsti iškilusią problemą. Pirmame atvejo vadybos posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, sudaromas pagalbos planas. Atvejo vadybos posėdyje taip pat aptariama, kokius kitus specialistus ar asmenis, teikiančius pagalbą, būtina įtraukti į atvejo vadybos procesą.
Atsižvelgiant į iškilusią problemą siūlomos socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijos, tėvai nukreipiami į tėvystės mokymus, savipagalbos grupes, priklausomybių ligų konsultanto ar medikų konsultacijas. Norint taikiai išspręsti ginčą, iškilus nesutarimams šeimoje, tėvams ar kitiems su šeima susijusiems asmenims pasiūloma dalyvauti mediacijos procese. Vaikai yra motyvuojami užsiimti jiems skirtomis užimtumo veiklomis, nukreipiant į vaikų dienos centrus, prevencinius, sportinius ir kitus užsiėmimus bei renginius. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nukreipiami privalomam ikimokykliniam ugdymui.
Pagalbos plano įgyvendinimas ir stebėsena
Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną. Šeimai suteikiama visapusiška pagalba, siekiant padėti išspręsti iškilusią problemą. Labai svarbu užtikrinti šeimos konfidencialumą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Laikinoji globa (rūpyba)
Atvejo vadybos tikslas - rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, poreikius ir interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, ir šiai pagalbai nepavykus, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo išspręsti problemas, tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo.
Nustačius laikinąją globą (rūpybą) darbas su šeima tęsiamas, siekiant padėti tėvams išspręsti įsisenėjusius sunkumus, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) gali būti tęsiama iki dvylikos mėnesių.
Savivertė paauglystėje: vidiniai, išoriniai konfliktai, jų sprendimai
Teisinis ir sisteminis kontekstas
Jau beveik metai kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141 ,,Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Patirtys yra įvairios. Dirbant kilo daug klausimų. Tai nestebina, kadangi vaiko teisių apsaugos sistema keitėsi iš esmės. Įstatymas iki šios dienos kelia daug klausimų ir diskusijų.
Darbo grupės susitikimuose pasidalinome savo patirtimis ir rūpesčiais, diskutavome apie problemas ir kėlėme klausimus, analizavome, kokiais būdais galėtume pagerinti pagalbos organizavimą ir teikimą. Darbo grupėje mes ieškojome būdų, kaip siekiant atkurti ar pagerinti šeimos funkcionavimą, atkurti santykius tarp vaikų ir jų tėvų, kitų asmenų: artimųjų, giminaičių, draugų, pažįstamų. Fizinis saugumas ir emocinės sąlygos yra sveiko augimo ir vystymosi pagrindas. Išankstinė sąlyga yra ta, kad tėvai, vaikas ir kiti įsitraukusieji gali laisvai išreikšti savo problemas, mintis, abejones ir klaidas be kaltinimo ar baimės būti nubaustiems.
Reglamentavimas
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo”.
- Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo”.
Teikiama pagalba: struktūra ir turinys
Kokia pagalba teikiama? šeimos poreikių pagalbai vertinimas (socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygiai, vaiko ir jo šeimos apsaugos faktorių vertinimas); pagalbos organizavimas; pagalbos plano sudarymas; pagalbos plano įgyvendinimo koordinavimas; šeimos stebėsena.
| Proceso etapas | Turinys |
|---|---|
| Poreikio vertinimas | Surenkama informacija, vertinami rizikos veiksniai ir šeimos stiprybės |
| Posėdis | Dalyvauja tėvai ir specialistai, užtikrinamas konfidencialumas |
| Pagalbos planas | Tikslai, uždaviniai, priemonės, įtraukiami papildomi specialistai |
| Įgyvendinimas | Konsultacijos, mokymai, mediacija, vaikų užimtumas |
| Stebėsena | Nuolatinis bendradarbiavimas ir pokyčių sekimas |
Praktikos pavyzdžiai iš Lietuvos
Pavyzdys Nr. 1: Šeima, kovojanti su priklausomybe alkoholiui
„Su šeima pradėjau dirbti 2017 m. liepos mėn. Šeima iki tol socialiniams darbuotojams žinoma nebuvo, joje augo trys vaikai: du berniukai 14 m., 6 m. ir mergaitė 6 mėn. Vyras, gyvenantis su šeima, buvo tik mergaitės tėtis, o berniukų tėtis po suicido neišgyveno. Vyras dirbdavo užsienyje ir grįždavo namo trumpam laikui. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog mama piktnaudžiauja alkoholiu, nesusitvarko su vaikais, nepalaiko emocinio ryšio, neugdo vaikų socialinių įgūdžių, daugiausiai dėmesio skiria tik mergaitės poreikiams tenkinti. Vyresnis berniukas Lukas nelankė mokyklos, nors ji buvo visai šalia jo namų, jaunėlis sūnus Matas nepasižymėjo gerais mokymosi rezultatais. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog moteriai trūksta emocinio palaikymo, ji yra priklausoma nuo vyro kaip pajamų šaltinio. Šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos.
2018 m. sausio mėn. abu berniukai ir mergaitė buvo paimti iš šeimos dėl žalingo alkoholio vartojimo. 2018 m. vasario mėn. iš užsienio grįžo mergaitės tėvas ir jis turėjo teisę susigrąžinti mergaitę, kadangi laikinai apribota tėvų valdžia buvo tik mamai. Tuo metu moteris jau gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo žalingo alkoholio vartojimo, moteris praėjo detoksikacijos ir psichosocialines programas (iš viso stacionare išbuvo 1 mėn.), grįžusi namo moteris turėjo motyvacijos susigrąžinti vaikus į šeimą, pradėjo lankyti psichologės konsultacijas, lankytis ir konsultuotis pas socialinį darbuotoją, lankyti vaikus globos įstaigoje.
Pradėjus organizuoti atvejo vadybos procesą, atvejo vadybininkas kartu su socialiniu darbuotoju analizavo šeimos situaciją, vertindami pagalbos poreikį šeimai bei ieškodami šeimos stiprybių. Nepaisant Vaiko teisių apsaugos specialistų svarstymo dėl kreipimosi į teismą dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo, atvejo vadybos posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, suteikiant galimybę susigrąžinti vaikus į šeimą. 2019-03-14 įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo pastebėta, jog šeima nemažai užduočių, kurios buvo numatytos pagalbos šeimai plane, įvykdė, tačiau buvo pastebėti alkoholio vartojimo atvejai.
Vyksta plano įgyvendinimas, kurį koordinuoja socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkė. Jau pirmosiomis dienomis po vykusio posėdžio, buvo pastebėta, kad tėvai siekia savo tikslo - susigrąžinti vaikus. Jie nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus ir veiksmus, numatytus pagalbos šeimai plane. Socialinis darbuotojas džiaugiasi šeimos pasiekimais. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dalindamiesi savo pastebėjimais ir diskutuodami apie situacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, palaikė ir parėmė vienas kitą. Socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, parašė šį pavyzdį.
Pavyzdys Nr. 2: Smurtas prieš vaiką
,,2018 metais gegužės mėnesio pabaigoje apie galimą smurtą vienoje šeimoje prieš berniuką tuo metu informavo senelė. Bendradarbiaujant su mokykla ir VTAS vaikas buvo nuvežtas patikrai pas medikus, buvo rastos smurto žymės. Birželio pradžioje VTAS organizavimo susirinkimą, kuriame su tėčiu buvo pasirašytas Susitarimas. Susitarimo tikslas buvo sudaryti sąlygas vaiko grįžimui į šeimą.
Prasidėjus organizuoti atvejo vadybos procesą, tėvas buvo kviečiamas plano peržiūrai lapkričio mėnesį. Peržiūros metu pastebėta, kad vyras susitarimo žingsnius vykdė dalinai: lankė individualias socialinio darbo konsultacijas smurtaujantiems asmenims, per pastaruosius tris mėnesius nebuvo užfiksuota ar gauta informacija apie vyro piktnaudžiavimą alkoholiu, pastebėta, kad vyras rūpinasi namų buitimi. Tačiau tėvas nelankė pozityvios tėvystės užsiėmimų, nuo liepos mėnesio nebendravo su vaiku. Vyras taip pat posėdžio metu minėjo, kad vaikas gavo su diržu vieną kartą, tačiau dėl to kad jo neklausė, neatlikinėjo namų darbų, nepagarbiai bendravo su mokytojais.
Į sekantį posėdį susirinkome 2019 m. vasario pabaigoje. Tėvas įsipareigojimus įvykdė, psichologės išvados irgi teigiamos, ryšys tarp berniuko ir tėvo pagerėjo. Tėvas bendradarbiavo su visais specialistais, lankė šeimos stiprinimo užsiėmimus su vaiku, lankė psichologo konsultacijas ir išreiškė norą jas tęsti, pakeitė darbą. Atvejo vadybos proceso metu, šeimai vertinant pagalbos poreikį buvo tiksliai pasirinktos pagalbos priemonės, kurios buvo naudingos šeimai.
Pavyzdys Nr. 3: Šeima, įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą
Šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą įtraukta 2011-04-13 dėl tėvų girtavimo ir netinkamos vaikų priežiūros. Aukštos rizikos lygio šeima dėl abiejų tėvų priklausomybės alkoholiui, sugyventinio smurtinio elgesio klientės atžvilgiu. Šeimai teikiamos bendrosios ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Nuo 2018-07-02 šeimai taikomas atvejo vadybos procesas.
Atvejo vadybininkė bendradarbiaudama su socialine darbuotoja, dirbančia su šeima, rinko informaciją, ją sistemino ir analizavo, vertino pagalbos poreikį šeimai. Šeimos situacija buvo aptarta su abiem tėvais kartu. Taip pat bendraujant su kiekvienu individualiai, įsivardintos problemos ir aptartos pagalbos priemonių galimybės. Buvo išplėtotas šeimai artimos aplinkos tinklas, siekiant, kad vaikai liktų gyventi artimoje ir jiems pažįstamoje aplinkoje, kad tarpusavio vaikų ir tėvų ryšys išliktų artimas.
Atvejo vadybos eigoje pastebėta, kad atsirado glaudesnis tarpusavio santykis ir sutelktumas tarp tėvų ir artimų giminaičių, kurie buvo pasirengę suteikti pagalbą. Atvejo vadybininkas atsižvelgiant į šeimoje kylančias problemas telkė specialistų komandą. Institucijų specialistai, pateikė informaciją, rekomendacijas ir savo kompetencijų ribose teikė pagalbą šeimai. Taikant atvejo vadybą šioje situacijoje, pastebėta, kad į šeimos funkcionavimo procesą aktyviau įsitraukė vyriškis. Dėl kardinaliai pasikeitusio vyriškio gyvenimo būdo, jis motyvuotai prisiėmė atsakomybę už vaikų gerovę gyvenant namuose ir padeda sugyventinei gyventi blaiviai, emocionaliai stiprėti.
Socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko tandemas
Visuose trijuose pavyzdžiuose atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas turėjo tikslą padėti šeimai (-oms) tokiu būdu, kad vaikai pagerėjus situacijai, galėtų grįžti namo. Buvo pasitikėjimas šeima (-oms), kad sąmoningai dauguma tėvų myli savo vaikus ir nori jiems geriausio. Tiek socialinio darbuotojo, tiek atvejo vadybininko pagrindinė vizija buvo panaši, bet jų užduotys buvo skirtingos.
Dalindamiesi savo įspūdžiais apie situaciją, ieškodami stiprybių ir klausydami šeimos, jie padarė gilesnes įžvalgas apie situacijos silpnybes, stiprybes ir galimybes. Dialoge galima atrasti gilesnes įžvalgas. Kai vaikas susiduria su nesaugumu dėl smurto ar išnaudojimo, kyla daug emocijų vaikui kaip ir jo aplinkai. Įvardindami problemas, kartu reflektuodami apie tai, kas padeda ir kas blokuoja, visi gauna galimybę pamatyti realybę ir ieškoti krypties ,,su kuo dirbti”.
Deinstitucionalizacijos įtaka ir modelio poreikis
Pastebėti atvejo vadybos modelio poreikį padėjo šalyje įgyvendinamas žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos, kitaip dar vadinamos perėjimu nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, projektas. Socialinių paslaugų teikimo statistika rodo, rodo, kad tais atvejais, kai asmuo turi intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, stacionari institucinė globa vis dar yra dominuojanti pagalbos rūšis. Ieškodami šios problemos priežasčių pamatėme, kad asmenys ir jų artimieji nesikreipia dėl socialinių paslaugų dėl įvairiausių priežasčių: informacinio neprieinamumo, nežinojimo, kokią pagalbą gali gauti, hiperglobos ir kt.
Mes tęsiame savo susitikimus, nes mums rūpi pagalba vaikams ir jų šeimoms, vaikai, kurie yra fizinio ir/ar psichologinio smurto rizikoje ar jiems trūksta esminių sąlygų augti emociškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Padrąsino geri rezultatai ir sėkmingi pavyzdžiai. Yra daug būdų, kaip mes galime pažvelgti į pavyzdžius. Kaip, pavyzdžiui, ir į problemas, kurias šeima patiria, siūlomą pagalbą ir skirtingų profesionalų darbo būdus.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus teikti
Kokius dokumentus reikia pateikti? Paslauga teikiama gavus pranešimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų kreipimosi į Panevėžio socialinių paslaugų centrą.
Kur kreiptis? A. Mackevičiaus g. 55A, Panevėžys. Specialistų kontaktai. Paslaugos teikimą reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kiti susiję aktai.
Esminiai principai, padedantys pasiekti pokyčius
Šeimai suteikiama visapusiška pagalba, siekiant padėti išspręsti iškilusią problemą. Labai svarbu užtikrinti šeimos konfidencialumą. Kai situacija atrodo beviltiška, maži konkretūs žingsniai su pozityviais rezultatais yra labai reikalingi, kad būtų įgytas pasitikėjimas savimi ir tikėjimas, kad pokyčiai į gera yra galimi. Penkių susitikimų su tėvais metu tėvai buvo ne tik informuojami apie rimtą situaciją. Šeima buvo skatinama permąstyti situaciją, diskutuoti apie savo jausmus, formuluoti savo nuomones ir sprendimus.
Atvejo vadybos posėdis privalo būti tinkamai organizuojamas ir vedamas, kad jo metu skirtingi dalyviai galėtų išsakyti ne tik problemas, bet ir atliktus pozityvius žingsnius. Darbuotojai rimtai traktavo tėvus ir klausėsi jų. Rezultatas buvo pozityvus. Tai turėjo didesnį poveikį nei atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas tikėjosi.
Savivertė paauglystėje: vidiniai, išoriniai konfliktai, jų sprendimai
Trumpa santrauka duomenų lentele
| Kam skirta | Pagrindiniai žingsniai | Įrankiai |
|---|---|---|
| Vaikai ir jų šeimos, socialinės rizikos šeimos, besilaukiančios moterys | Kreipimasis, vertinimas, posėdis, planas, stebėsena | Konsultacijos, tėvystės mokymai, mediacija, užimtumas |
| Didelės rizikos atvejai | Pilnas pagalbos ciklas ir prireikus laikinoji globa | Interinstitucinis bendradarbiavimas, konfidencialumas |
Pastaruoju metu visuomenėje, žiniasklaidoje yra dažnai girdimas terminas ,,šeimai taikoma atvejo vadyba“. Turbūt ne vienam dar neaiškus šio termino vartojimas. Šiame straipsnyje aprašyti procesai ir pavyzdžiai parodo, kaip atvejo vadyba praktiškai padeda šeimoms įveikti krizes, sutelkiant šeimą ir profesionalus bendram tikslui - užtikrinti vaiko saugumą, poreikius ir interesus.
tags: #socialines #rizikos #seima #atvejo #vadyba