Socialinė rizika ikimokyklinio ugdymo kontekste yra sudėtinga ir daugialypė sąvoka, kuri dažnai tapatinama su socialinės rizikos šeimomis. Ši tema yra aktuali, nes ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo kokybė ir socialinės kompetencijos raidą lemia ne tik vaiko tiesioginė aplinka, bet ir platesnis socialinis bei ekologinis kontekstas. 2004 metais atliktas tyrimas, remiantis Šiaurės Ministrų Tarybos projektu „Bendradarbiavimo tinklų kūrimas, teikiant ankstyvąją prevencinę psichosocialinę pagalbą pažeidžiamoms šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius negalę“, atskleidė pagrindines socialinės rizikos sampratos problemas ikimokyklinėse įstaigose.
Socialinės rizikos sampratos iššūkiai ir interpretacijos
Tyrimo metu išryškėjo, kad formalus socialinės rizikos aplinkos apibrėžimas yra iš dalies nepakankamas, o praktikoje socialinė rizika dažnai suvokiama kaip tiesioginis ryšys su socialinės rizikos šeima. Nepakankamas sistemos ekologinis požiūris reiškia, kad vertinant socialinę riziką nėra atsižvelgiama į platesnį socialinį kontekstą, jo sąveikas ir santykius. Prevencinės priemonės dažnai yra formalios, nekonkrečios, o pagrindinis dėmesys skiriamas intervencijoms, o ne kompleksiniam išteklių ir paramos šeimai naudojimui.
Praktikoje socialinės rizikos veiksniai, neigiami vaiko asmenybės raidai, dažniausiai vertinami pagal išorinius požymius, o sprendimai dažnai susieta su išorinių resursų mobilizavimu, trūksta dėmesio vidinių šeimos ir specialisto potencialų įgalinimui.
Socialinės rizikos šeimų patirtys ir vaikų ugdymo prieinamumas
Labai dažnai socialinės rizikos šeimų tėvai neskuba registruoti vaikų į darželius, ypač jei ugdymo įstaigos yra toliau nuo namų ir tėvams tenka vežti vaikus patiems. Siekiant užtikrinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, daugelyje Lietuvos savivaldybių vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas yra privalomas ir nemokamas. Pagal poreikį vaikams ir šeimoms konsultacijas bei paramą suteikia švietimo pagalbos specialistai. Šis žingsnis prisideda prie mažinimo socialinės atskirties ir sudaro sąlygas ankstyviesiems vaikų gebėjimų lavinimui.
2024 metais Europos socialinio fondo agentūra pradėjo projektą „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“, kurio metu iki 2027 metų planuojama remti daugiau nei 4,2 tūkstančio vaikų ugdymą. Šis projektas stiprina ikimokyklinio ugdymo prieinamumą ir kokybę, skatinant įtrauktį bei bendrą vaikų gerovę.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Ugdomoji aplinka ir socialinės kompetencijos ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi ypatingą reikšmę vaiko socialinės kompetencijos formavimuisi. Ugdomoji aplinka apibrėžiama kaip nuolatinė vaiko gyvenimo erdvė, kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus bei individualų tobulėjimą. Šioje aplinkoje vaikas ne tik susipažįsta su įvairiomis aplinkos priemonėmis, bet ir patiria įvairius įspūdžius, įgauna naujų patirčių, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda.
Socialinės kompetencijos ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje yra neabejotina - ji lemia vaiko kaip pilnateisės, savimi pasitikinčios asmenybės sėkmę tolimesniame ugdyme ir gyvenime. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad vaikai gebėtų tinkamai orientuotis aplinkoje, bendrautų ir bendradarbiautų, valdyti savo emocijas bei elgesį.
Tyrimų rezultatai rodo, kad tėvai yra patenkinti savo vaikų ugdymo aplinka darželiuose, supranta socialinės kompetencijos svarbą ir sutinka, jog ugdomoji aplinka reikalinga ne tik darželyje, bet ir namuose. Pedagogai kuria vaikams draugišką aplinką, nors neretai susiduria su sunkumais, tokiais kaip finansinių išteklių trūkumas ar per didelės vaikų grupės. Pedagogai sutinka, kad tinkamai paruošta ir pritaikyta ugdomoji aplinka turi didelę įtaką socialinės kompetencijos vystymuisi.
Prevencinės priemonės ir neigiamų socialinių reiškinių mažinimas ikimokyklinėse įstaigose
Ikimokyklinio amžiaus vaikai susiduria su įvairiais neigiamais socialiniais reiškiniais, tokiais kaip smurtas, patyčios ar psichotropinių medžiagų vartojimas, todėl prevencinė veikla ugdymo įstaigose yra itin svarbi. Panevėžio miesto lopšeliuose-darželiuose vaikų atsparumui neigiamiems socialiniams reiškiniams skiriamas ypatingas dėmesys, o pedagogai savo darbe taiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduojamas prevencines programas.
Prevencija integruojama į ugdymo turinį, vaikai mokosi valdyti emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į neigiamus socialinius reiškinius, įveikti socialinius bei emocinius sunkumus, ugdyti atsparumą išoriniams neigiamoms įtakoms ir jausti atsakomybę už save bei kitus. Naudojamos amžių atitinkančios veiklos formos ir informavimo priemonės, organizuojamos teminės paskaitos tėvams, susitikimai su psichologais ir bendri renginiai vaikams ir šeimoms.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės rizikos vertinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose: iššūkiai ir galimi sprendimai
Ikimokyklinio ugdymo specialistų diskusijos atskleidžia, kad socialinės rizikos vertinimas dažnai apsiriboja akivaizdžių išorinių požymių fiksavimu, tačiau nepakankamai įvertinamos šeimos vidinės galimybės ir užslėpti veiksniai. Svarbus trūkumas yra sisteminio ekologinio požiūrio nebuvimas, kuris leistų socialinę riziką vertinti visuminėje, visapusiškoje perspektyvoje, atsižvelgiant į sąveikas ir socialinio konteksto prasmę.
Sprendžiant socialinės rizikos problemas dažnai grindžiama išoriniais resursais, o mažai skiriama dėmesio vaiko ir šeimos įgalinimui, pačių specialistų vidiniams resursams bei bendradarbiavimui su šeima. Siekiant efektyvesnės pagalbos, būtina plėtoti sisteminį požiūrį, kuris orientuotas į ilgalaikę paramą ir profilaktiką, o ne tik į skubias intervencijas.
Santrauka
Socialinės rizikos samprata ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra daug sudėtingesnė nei paviršutiniškai apibrėžiama. Nors socialinė rizika dažnai tapatinama su socialinės rizikos šeima, trūksta sisteminio ekologinio požiūrio, atsižvelgiančio į platų socialinį kontekstą ir šeimos bei vaiko santykius. Ugdomoji aplinka turi itin reikšmingą įtaką vaiko socialinės kompetencijos ugdymui, o šeimos ir pedagogų bendradarbiavimas bei prevencinės priemonės ikimokyklinėse ugdymo įstaigose prisideda prie neigiamų socialinių reiškinių mažinimo ir vaikų gerovės užtikrinimo.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #rizikos #sampratos #interpretacijos #ikimokyklineje #istaigoje