Socialinė rizika - tai situacija, kai asmens ar šeimos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę jo ar jos fizinei, psichinei ar socialinei gerovei. Lietuvoje yra nustatyti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos identifikuojami asmenys, patiriantys socialinę riziką. Vienas iš šių veiksnių - modernios sociokultūrinės aplinkos pokyčiai, įskaitant socialinių tinklų plėtrą ir technologijų poveikį kasdieniam gyvenimui.
Socialiniai ir sociokultūriniai veiksniai
Sociokultūriniai veiksniai - tai plataus masto socialiniai, kultūriniai ir elgesio veiksniai, apibūdinantys gyventojų santykius ir veiklą konkrečiame regione arba veiklos aplinkoje. Šie veiksniai veikia žmogaus mintis, jausmus ir elgseną. Sociokultūriniai veiksniai gali apimti ekonominę ir socialinę padėtį, socialinius vaidmenis ir aplinkybes, taip pat tam tikrus kultūrinius veiksnius.
Jie yra kompleksiniai ir specifiški, priklauso nuo lyties, amžiaus ar tautinės grupės, visuomenės raidos masto. Sociokultūriniai veiksniai reikšmingi ugdymo sistemai. Ugdymo sociokultūriniais veiksniais laikoma socialinė aplinka, materialinė, dvasinė, žmonių veiklos ir bendravimo, religinė ir kita kultūra, iš jų svarbiausiu - sociumas, kuris apima įvairias bendrijas - šeimą, mokyklą, religinę bendruomenę, tautą, visuomenę, valstybę.
Jo siauroji aplinka yra: Šeima (ugdymo prigimtinis veiksnys). Draugai ir kaimynai (turi poveikio asmenybės raidai). Žiniasklaida - internetas, knygų, filmų, televizijos laidų herojai (intensyviausiai informaciją skleidžiantis ugdymo veiksnys). Savanorių organizacijos (reikšmingos ugdant socialios elgsenos gebėjimus). Bažnyčia (žmogaus dvasingumo ugdymo pašauktasis ir socialinio darbo plėtros tradicinis, ypač Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, veiksnys).
Socialinių tinklų poveikis psichikos sveikatai
Socialiniai tinklai ir psichikos sveikata yra susiję kur kas labiau nei gali pasirodyti. Intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiausiai siejamas su nerimo ir depresijos simptomais. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su tokiais sunkumais.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Lietuvoje situacija taip pat neatrodo labai optimistiškai. 2025 m. pabaigoje buvo atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas, kurį parengė doc. dr. I. Truskauskaitė, o finansavo „Tele2 Lietuva“. Šiame tyrime dalyvavo reprezentatyvi suaugusiųjų imtis. Iš tyrimo rezultatų matoma, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo rizikos grupę ir tiek pat į depresijos rizikos grupę. Šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp aukštu nerimastingumu ar depresiškumu pasižyminčių asmenų yra beveik dvigubai daugiau tokių, kurie daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, nei grupėje tų asmenų, kurie pasižymi žemesniu šių psichologinių sunkumų lygiu. Socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su kūno įvaizdžio problemomis ir valgymo sutrikimais, ypač tarp merginų - pasak tarptautinių tyrimų, kas trečia paauglė sako, jog „Instagram“ naudojimas pablogino jos santykį su savo kūnu“, - iškalbingais duomenimis dalinasi doc. dr. I. Truskauskaitė.
Be to, anot doc. dr. I. Truskauskaitės, žmonės, kurie jau kenčia nuo nerimo ar depresijos, dažniau ieško paguodos socialiniuose tinkluose. Taip pat itin aktyvus socialinių tinklų naudojimasis gali pabloginti psichologinę savijautą. Lietuvoje pernai atlikto tyrimo duomenys be kita ko rodo, kad žemu psichologiniu atsparumu pasižymintys suaugusieji daugiau nei dvigubai dažniau linkę įnikti į socialinius tinklus už aukštu psichologiniu atsparumu pasižyminčius žmones.
Priežastinis ryšys ir intervencijos
Eksperimentiniai tyrimai rodo aiškų priežastinį ryšį: kai žmonės sumažino socialinių tinklų naudojimą iki pusvalandžio per dieną - jų depresijos simptomai reikšmingai sumažėjo. Mokslininkės I. Truskauskaitės teigimu, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata labiausiai susiję todėl, kad į soc. tinklus įnikę žmonės dažnai nepakankamai pasirūpina kitais svarbiais savo poreikiais.
Visgi, išskirtinai daugiausiai žalos daro net ne tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ką būtent juose veikiame: „Nuolatinis lyginimasis su kitais, grožio filtrai, kuriuos naudoja kiti ar naudojame patys, gali didinti nepasitenkinimą savo išvaizda ar gyvenimu apskritai. Taip pat, socialinių tinklų algoritmai pritraukia vis daugiau tokio turinio, kuris yra įprastas, tad „ištrūkti“ iš neigiamos emocinės spiralės kartais gali būti tikrai sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Pagalbos sistemos socialinės rizikos šeimoms
Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei dešimtadalis Lietuvos gyventojų dažnai naudoja socialinius tinklus, norėdami pamiršti problemas, o tai yra vienas probleminio santykio su socialiniais tinklais požymių. Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad „scroll'inimas“ skatina dopamino išsiskyrimą ir „įjungia“ priklausomybės mechanizmus smegenyse“.
Pažeidžiamiausios grupės
Pašnekovės teigimu, patys pažeidžiamiausi yra 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, taip pat jauni suaugusieji. „Tyrimai rodo, kad intensyvesnis socialinių tinklų naudojimas merginoms padidina depresijos riziką labiau nei vaikinams. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys iliustruoja, kad 18-34 metų žmonių grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimosi paplitimas siekia net 40-55 proc. Tai atsispindi ir psichikos sveikatos vertinime: nerimo bei depresijos rizika pasižyminčių šioje amžiaus grupėje yra dvigubai daugiau nei kitose suaugusių amžiaus grupėse.
Taip pat ypač pažeidžiami yra tie asmenys, kurie jau turi psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotų sutrikimų. Pavyzdžiui, tarp turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelis kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Turint šį sutrikimą daug sunkiau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais ir lengviau „įsisukti“ į priklausomybės ratą, mat socialiniai tinklai suteikia greitą atlygį ir stimuliaciją, kurios smegenims trūksta“, - įžvalgomis dalinasi doc. dr. I. Truskauskaitė.
Kaip atpažinti probleminį santykį su socialiniais tinklais?
Norint suprasti, ar santykis su socialiniais tinklais yra sveikas, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis specifinius požymius. Pavyzdžiui, jei darosi neramu, kai negalite patikrinti socialinių tinklų, arba jei jais daugiau naudojatės tuomet, kai nutinka kas nors nemalonaus, kai prasčiau jaučiatės. Kitaip sakant, jei naudojatės socialiniais tinklais norėdami pamiršti problemas ar pagerinti nuotaiką - tai gali būti probleminio santykio su socialiniais tinklais ar priklausomybės nuo jų požymiai.
Kiti perspėjamieji ženklai - jei pastebite, kad reikia vis daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tą patį pasitenkinimą, jei bandote mažiau naudotis, bet vis nepavyksta. „Rimčiausias priklausomybės nuo socialinių tinklų požymis - kai socialiniai tinklai pradeda trukdyti darbui, studijoms, miegui ar santykiams su artimaisiais. Lietuvoje atlikto jau minėto tyrimo duomenimis, priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupėje yra maždaug 6 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Nors tai gali skambėti nedaug, bet kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kuriems socialiniai tinklai jau nėra tik pramoga ar bendravimo priemonė, o tikra problema.
Taip pat skaitykite: Tapimas rizikos šeima
Svarbu atpažinti šiuos ženklus laiku, nes ankstyvos intervencijos - pavyzdžiui, sąmoningas naudojimosi mažinimas ar specialistų pagalba - gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių psichikos sveikatai“, - pokalbį užbaigia doc. dr. I. Truskauskaitė.
Prevencijos ir pagalbos priemonės
Tyrimai aiškiai rodo, kad veiksmingiausia - ne drausti ar bausti, o išmokti sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. I. Truskauskaitė sako, kad sąmoningumo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kognityvinės strategijos, pvz., savo minčių stebėjimas ir keitimas bei švietimas apie sveikus įpročius padeda geriau nei griežti apribojimai, bauginimas ar informacija apie žalą.
Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad tik 10 proc. gyventojų aktyviai taiko įvairias socialinių tinklų ribojimo strategijas, nors jos tikrai veikia. Net paprasti dalykai, tokie kaip, pavyzdžiui, taisyklė nesinaudoti socialiniais tinklais valgant ar telefono padėjimas toliau nuo savęs jau gali duoti matomų rezultatų. Taip pat veiksmingas gali būti telefonų funkcijų, ribojančių ekrano laiką, naudojimas.
Be to, svarbu prisiminti, kad žalinga gali būti ne tik tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ir kaip juos naudojame. Tyrimai rodo, kad aktyvus bendravimas su artimais žmonėmis, prasmingų ryšių kūrimas ir turinio, kuris gerina nuotaiką, paieška socialiniuose tinkluose gali turėti net ir pozityvų poveikį psichikos sveikatai. O štai pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas, nuolatinis lyginimasis ir neigiamo turinio „vartojimas“ dažniausiai blogina savijautą“, - tikina docentė.
Socialinės rizikos nustatymo ir pagalbos sistema Lietuvoje
Socialinės rizikos asmenų nustatymo kriterijai apima įvairias sritis, įskaitant: Skurdas ir socialinė atskirtis: Žemas pragyvenimo lygis, bedarbystė, priklausomybė nuo socialinės paramos. Smurtas ir prievarta: Fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas šeimoje ar už jos ribų. Priklausomybės: Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Psichikos sveikatos problemos: Depresija, nerimo sutrikimai, šizofrenija ir kitos psichikos ligos. Negalia: Fizinė ar protinė negalia, ribojanti asmens galimybes savarankiškai pasirūpinti savimi. Socialinių įgūdžių stoka: Sunku bendrauti, spręsti konfliktus, integruotis į visuomenę.
Institucijos, atsakingos už socialinės rizikos asmenų nustatymą ir pagalbą jiems: Savivaldybių socialinės paramos skyriai. Socialinių paslaugų centrai. Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Policija. Sveikatos priežiūros įstaigos. Nevyriausybinės organizacijos. Šios institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos užtikrinti kompleksinę pagalbą socialinę riziką patiriantiems asmenims.
Nustačius socialinę riziką, asmeniui ar šeimai teikiama įvairi pagalba, įskaitant: Socialinę paramą (išmokas, pašalpas). Psichologinę pagalbą ir konsultavimą. Priklausomybių gydymą. Pagalbą įsidarbinant. Būsto suteikimą.
Iššūkiai ir gairės geresnei prevencijai
Efektyvus socialinės rizikos asmenų nustatymas ir pagalbos teikimas yra būtinas siekiant sumažinti socialinę atskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir gerovę. Nepaisant nustatytų kriterijų, praktikoje kyla iššūkių, susijusių su socialinės rizikos nustatymu: subjektyvus kriterijų interpretavimas. Informacijos trūkumas apie asmens situaciją. Asmens nenoras bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais.
Svarbu skatinti švietimą, sąmoningumą ir praktines priemones, kurios padeda gyventojams atpažinti rizikos ženklus ir imtis prevencinių priemonių. Ankstyvos intervencijos ir palaikymas - pagrindiniai žingsniai, kurie gali sumažinti ilgalaikes pasekmes ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Praktiniai patarimai asmenims ir šeimoms
- Sąmoningai riboti ekrano laiką ir išbandyti paprastas taisykles, pvz., nesinaudoti socialiniais tinklais valgant.
- Stebėti emocinius signalus: nerimas, poreikis nuolat tikrinti socialinius tinklus, naudojimasis siekiant pamiršti problemas.
- Skatinti prasmingą bendravimą su artimaisiais ir aktyvų ryšių kūrimą realiame gyvenime.
- Ieškoti pagalbos: psichologinė konsultacija, socialinės paslaugos, nevyriausybinės organizacijos.
Tyrimų ir praktikos ryšys
Su elgesiu ir bendrai su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs ir reikšmingi, nes padeda įvertinti sveikatos gerinimo programas bei gydymo (pagalbos) metodų efektyvumą. Gyvenimo kokybė perteikia ne vien sąlygas, kuriomis gyvena žmonės ir paskirsto išteklius, daug svarbesnis tampa subjektyvus savo gyvenimo kokybės vertinimas, apimantis fizinę, psichinę sveikatą, jausmus, vertybes, prioritetus.
Objektyvūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai yra svarbūs ir paveikūs psichikos sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybei, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir asmens gebėjimas kurti savo gyvenimą, gebėjimas realizuoti savo tikslus. Straipsnyje analizuojama subjektyvi gyvenimo kokybė - subjektyvi asmens savivoka apie jo gyvenimo kokybę skirtingose srityse. Tyrimo rezultatai patvirtino, jog materialinės gyvenimo sąlygos, darbas, sveikata ir socialiniai ryšiai veikia nepakaltinamų asmenų gyvenimo kokybę.
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Intensyvus socialinių tinklų naudojimas | Nerimas, depresija, priklausomybės požymiai, kūno įvaizdžio problemos |
| Skurdas ir socialinė atskirtis | Padidėjusi socialinės rizikos tikimybė, menkesnė gyvenimo kokybė |
| Esamos psichikos ligos (pvz., ADHD) | Didesnė priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika |
| Silpni socialiniai ryšiai | Blogesnė emocinė gerovė, didesnis pažeidžiamumas |
Šiuolaikinėje visuomenėje socialinė įtaka ir technologijų plėtra yra glaudžiai susijusios. Socialinės medijos tapo pagrindiniu socialinės įtakos šaltiniu. Teigiama ir neigiama socialinė įtaka gali formuoti elgesį, savivoką ir rizikos faktorius.
tags: #socialines #rizikos #ppt